Piniginė su pinigais, archyvinė nuotrauka

Pavasaris atneša ne tik šilumą, bet ir kainų augimą

148
(atnaujinta 11:48 2017.04.18)
Šiais metas infliacija labai pastebima degalų ir maisto produktų kainose, tam įtakos turėjo pasaulinės kainų tendencijos

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Ieva Skačkauskaitė komentuoja kaunų augimo tendencijas pavasarį.

Pirkėjas parduotuvėje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Lietuvos statistikos departamentas nustatė, kad šalyje kainos kovo mėnesį buvo 1,1% didesnės nei vasarį. Nors kovą kainos paaugo, palyginti su vasariu, nemaža dalis augimo yra susijusi su sezoniniais bei trumpalaikiais veiksniais.

Kovą drabužių ir avalynės kainos nemenkai didėjo dėl parduotuves pasiekusių naujų kolekcijų, taip pat brango kai kurie maisto produktai bei padidintas alkoholinių gėrimų akcizą.

Tiesa, metinė infliacija kovą sudarė 3,1%. Tiek ankstesnį infliacijos šuolį, tiek dabartines tendencijas lėmė tie patys veiksniai.

Padidėjusios degalų ir maisto produktų kainos

2017 metų pradžioje itin išaugo degalų ir maisto produktų kainos. Šios kainos labiausiai prisidėjo prie metinės infliacijos padidėjimo. Degalų kainas tiesiogiai paveikė išaugusios pasaulinės naftos kainos, o maisto kainų raidai įtakos turėjo pasaulinių maisto žaliavų kainų tendencijos.

Vyriausybė skatins lietuvius aktyviau naudotis alternatyviu kuru >>

Kalbant apie maisto produktus, svarbu nagrinėti ir vidaus rinkos dinamiką.

Mažos pieno supirkimo kainos

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, žemės ūkio produktų supirkimo kainos dabar yra daugiau nei 15% didesnės nei prieš metus. Daugiau nei 30% per metus pakilo žaliavinio pieno kainos. Tačiau po 7 mėnesių augimo šių metų vasarį vidutinės pieno supirkimo kainos Lietuvoje smuktelėjo žemyn ir, anot ekspertų, toliau gali mažėti.

Tai bent iš dalies paaiškina, kodėl kovo mėnesį statistika parodė mažesnį maisto produktų kainų metinį augimą.

Ateities lūkesčiai

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, jog pasaulinės maisto žaliavų kainos per 2017 metus neturėtų labai didėti. Be to, tikimasi, kad šiemet žemės ūkio produktų derlius bus geresnis nei 2016 metais. Vadinasi, tiek vidaus, tiek išorės rizika, kad maisto produktų kainos toliau gerokai aug, nėra itin didelė.

Paslaugų kainos

Kita vertus, ne tik maisto, bet ir paslaugų kainos didina metinę infliaciją. Kaip ir 2016, šiais metais paslaugų kainos kyla, paveiktos augančio darbo užmokesčio. Nuo 2013 metų atlyginimai mūsų šalyje augo vidutiniškai apie 6% per metus, o paskutinį 2016 metų ketvirtį, palyginti su 2015 metų ketvirtuoju ketvirčiu, darbo užmokestis padidėjo netgi 8,7%.

Darbo užmokesčiui imliam paslaugų sektoriui tokia darbo rinkos dinamika — tiesioginis spaudimas didinti kainas.

Su pavasariu atėjo naujos rūkalų ir alkoholio kainos >>

Be to, nors elektra, dujos ir šildymas vis dar kainuoja pigiau nei prieš metus, ši tendencija turėtų keistis dėl išaugusių naftos kainų. Reikia nepamiršti, kad įtakos gali turėti ir numatomas pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui panaikinimas.

Taigi, dabartinė ekonominė situacija rodo, kad bendra metinė infliacija artimiausiu metu neturėtų mažėti.

148
Tegai:
kainos, infliacija, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistai: 2017-ais augs prekių ir paslaugų kainos
Kuro kainos Lietuvoje gerokai padidėjo
Vilnius, archyvinė nuotrauka

COVID-19 skaudžiai smogė apgyvendinimo sektoriui: trečdaliu mažiau turistų nei pernai

(atnaujinta 16:00 2020.11.23)
Daugiausia turistų Lietuvos viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš kaimyninių šalių  – Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos

VILNIUS, lapkričio 23 – Sputnik. Apgyvendinimo įstaigose 2020 metų trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 1 mln. turistų, arba 29,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, praneša Statistikos departamentas.

Pranešama, kad turistų iš užsienio apgyvendinta 193,3 tūkst., arba 72,7 proc. mažiau, šalies gyventojų – 817,0 tūkst., arba 11,9 proc. daugiau.

Šių metų liepą apgyvendinta 20,5 proc. turistų mažiau, rugpjūtį – 20,3 proc. mažiau, o rugsėjį – 28,8 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. atitinkamais mėnesiais.

Nakvynių skaičius 2020 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 mln. 443,6 tūkst., arba 27 proc. mažiau nei prieš metus. Vienas svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,4 nakvynės.

Daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos), kurių apgyvendinta 69 tūkst., arba 48,1 proc. visų apgyvendintų užsieniečių. 

Turistų skaičius iš ES šalių (neįskaitant Jungtynės karalystės), palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 66,6 proc. ir sudarė 109,2 tūkst.

Anksčiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė apie kelionių organizatorių pajamų kritimą. 2020 metų rugsėjo 30 dienos duomenimis, bendros 12 mėnesių kelionių organizatorių pajamos krito net 58 proc. iki 153 mln. eurų nuo prieš tai buvusių 361 mln. eurų. Reikšmingas smukimas lėmė ir bendrą 9,5 mln. eurų nuostolį per 12 mėnesių laikotarpį.

Tegai:
turizmas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Seimo darbe bus daroma pertrauka dėl COVID-19
Vilniuje stabilizavosi ligonių, sergančių COVID-19 skaičius, testuojant eilių nėra
"Sputnik Lietuva" paklausė vilniečių, ar nauja valdžia susidoros su COVID-19
PSO įvertino britų mokslininkų išvadas apie imuniteto nuo COVID-19 trukmę
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: naujas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Lietuvos visiškai neįmanomas

(atnaujinta 17:47 2020.11.23)
Visi panašūs projektai buvo nerealistiški dar prieš rinkimus Baltarusijoje, o dabar apie juos tuo labiau kalbėti netenka, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Lietuvos laikinai einančio susisiekimo ministro pareigas Jaroslavo Narkevičiaus pasiūlyta idėja sukurti geležinkelių infrastruktūrą Balstogės-Vilniaus-Gardino ruože, pritaikytą greitiesiems traukiniams yra visiškai neįmanoma, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomistas ir politologas Aleksandras Nosovičius.

Anksčiau Narkevičius laišku kreipėsi į Lenkijos infrastruktūros ministrą Andžejų Adamčiką dėl geležinkelio ruožo Balstogė-Vilnius-Gardinas tiesimo galimybių vertinimo.

Šiame ruože siūloma sukurti geležinkelių infrastruktūrą, pritaikytą greitiesiems traukiniams, kurį padėtų "atgaivinti" pasienio regionus.

"Visiškai akivaizdu, kad Baltarusija ir Rusija iš vienos pusės, ir Lietuva bei Lenkija pasiskirsto į dvi konfliktuojančias geopolitines stovyklas. Kažkokia integracija tarp šių stovyklų jau seniai neįmanoma. Ir visi šie projektai buvo visiškai nerealūs dar prieš rugpjūčio 9-osios įvykius. Baltarusijoje, o po prezidento rinkimų ir vėlesnių įvykių apie tai tuo labiau nekalbama", — pareiškė jis.

Nosovičiaus teigimu, tokie infrastruktūros projektai Rytų Europoje dažnai siejami su kariniais-strateginiais tikslais.

"Pavyzdžiui, didžiausias Baltijos šalyse geležinkelis "Rail Baltica" tiesiamas daugiausia Šiaurės Atlanto aljanso reikmėms patenkinti. Jei atimti iš formulės NATO statyba, visiškai nesuprantama, kam to reikia", — sakė ekspertas.

Todėl, pasak Nosovičiaus, tiesti tam tikrus geležinkelius, kurie sujungtų Baltarusiją, Lietuvą, Lenkija, Rusija — visiškai beprasmiška.

Pasak Lietuvos Susisiekimo ministerijos, sukuriant papildomą susisiekimą greitaisiais traukiniais ir modernizavus Balstogė–Gardinas–Vilnius geležinkelio ruožą, atsirastų galimybė greičiau keliauti, sumažėtų automobilių srautai, linija taip pat atgaivintų ir pasienio regionus, palengvintų prekių ir paslaugų judėjimą, skatintų turizmą ir kultūrinius mainus bei ekonominius ir kultūrinius ryšius su kaimyninėmis šalimis.

Tegai:
geležinkelis, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Tęsiami geležinkelio ruožo Balstogė–Vilnius–Gardinas atstatymo ir modernizavimo darbai
"Lietuvos geležinkeliai" planuoja atnaujinti Vilniaus stoties pastatą
Estija pranešė apie "Rail Baltica" keleivių terminalo statybos projektą

Paskelbtas pergalingo Tuktamyševos čiuožimo "Grand Prix" etape Maskvoje vaizdo įrašas

(atnaujinta 17:04 2020.11.23)
Iš viso Rusijos rinktinė iškovojo vienuolika medalių iš dvylikos. Antrąją vietą užėmė Aliona Kostornaja, trečiąją — Anastasija Guliakova

Tarptautinė dailiojo čiuožimo sąjunga (ISU) paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pergalingas Rusijos dailiojo čiuožimo sportininkės Elizavetos Tuktamyševos čiuožimas "Grand Prix" etape Maskvoje. Vaizdo įrašas paskelbtas Facebook.

"Grand Prix" Maskvos etapas vyko sporto rūmuose "Megasport".

Vaizdo įraše galima pamatyti dalis sportininkės laisvosios programos. Jai pavyko įvykdyti du akselius su trimis su puse apsisukimais.

 Tuktamyševa iš viso surinko 223,39 taško ir užėmė pirmąją vietą, aplenkusi Alioną Kostornają (220,78) ir Anastasiją Guliakovą (199,03). Iš viso Rusijos rinktinė iškovojo vienuolika medalių iš dvylikos.

Tuktamyševa, komentuodama savo pergalę, pareiškė, kad buvo šokiruota ir nesitikėjo tokio rezultato.

Tegai:
Rusija, dailusis čiuožimas