Traukinys, archyvinė nuotrauka

Tranzitas Kinijos į Europą vyks Lietuvos geležinkeliais

97
(atnaujinta 11:16 2017.04.20)
"Lietuvos geležinkeliai" žengė svarbų žingsnį tam, kad pritrauktų krovinių iš Kinijos — pasirašė sutartį su bendrove, organizuojančia krovinių vežimą tarp Kinijos ir Vakarų Europos, ir tokiu būdu tapo svarbaus tarptautinio koridoriaus dalimi

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" Maskvoje vykstančioje parodoje "TransRussia" pasirašė sutartį su bendrove OTLK, organizuojančia krovinių vežimą tarp Kinijos ir Vakarų Europos, praneša "Lietuvos geležinkelių" spaudos tarnyba.

Литовские железные дороги стали важной частью международного коридора
"Lietuvos geležinkeliai" tapo svarbaus tarptautinio koridoriaus dalimi

Pagal šitą paslaugų teikimo sutartį, klientams bus galima pasiūlyti konkurencingas sąlygas vežti krovinius tarp Kinijos ir Lenkijos per Lietuvą (Šeštokus). Kroviniai iš Lenkijos keliautų toliau į kitas Europos šalis.

"Kinija turi labai didelį potencialą krovinių srityje. Rinkos specialistų vertinimu, per artimiausią dešimtmetį krovininių traukinių skaičius tarp Kinijos ir Europos gali išaugti keleriopai. Lietuva turi geras galimybes užimti reikšmingą vietą ateities transporto žemėlapyje", — sakė "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Iki šiol per Lietuvą važiavo vos keli krovininiai traukiniai iš Kinijos, jie buvo nereguliarūs. Po sutarties su OTLK pasirašymo planuojama bandomąjį traukinį paleisti iki šių metų vasaros, o vėliau bus siekiama, kad konteineriniai traukiniai važiuotų reguliariai.

OTLK steigėjos yra Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos geležinkelių administracijos. Būtent per šias tris valstybes keliauja kroviniai iš Kinijos, kol pasiekia Europos Sąjungą. Bendradarbiavimas su OTLK užtikrina, kad traukinių maršrute atsirastų ir Lietuva.

Kasmetinėje transporto ir logistikos parodoje "TransRussia" balandžio 18-20 dienomis dalyvavo 330 kompanijų iš viso pasaulio, tarp jų — ir "Lietuvos geležinkeliai".

97
Tegai:
krovinių vežimas, krovinys, Lietuvos geležinkeliai, Europa, Kinija, Lietuva
Temos:
"Lietuvos geležinkelių" pažanga ir kasdieninė veikla (88)
Dar šia tema
"Pajūrio ekspresas" nuveš iš sostinės į Palangą ir Nidą
Keleiviai renkasi traukinius: lyderiauja maršrutas Vilnius-Kaunas
"Lietuvos geležinkeliai" paviešino informaciją apie vidaus sandorius
Naftos gavyba, archyvinė nuotrauka

JAV gali likti be savo naftos

(atnaujinta 14:47 2020.05.28)
Gegužės pabaigoje naftos ir dujų paslaugų įmonė "Baker Hughes" pranešė, kad aktyvių naftos ir dujų gręžinių skaičius JAV buvo sumažintas labiausiai per visą stebėjimų istoriją

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Amerikiečiai atsidūrė ant rekordinio naftos gavybos žlugimo slenksčio. Dujų ir naftos gręžinių skaičius šalyje nukrito iki istorinės žemiausios ribos, įmonės masiškai kreipiasi dėl bankroto ir stabdo operacijas. Dėl to JAV gali prarasti trečdalį skalūnų pramonės. Atsigavimas užtruks daugelį metų. Apie tai, kodėl žlugimas buvo neišvengiamas, — RIA Novosti medžiagoje.

Rekordinis gręžinių sumažinimas

2019 metais naftos gavybos srityje pirmavo amerikiečiai, aplenkę Rusiją ir Saudo Arabiją — padėjo skalūnų nafta. Pirmą kartą per 70 metų JAV tapo grynojo juodojo aukso eksportuotoja.

"Naftos pramonė sugeba nustebinti — skalūnų revoliucija apvertė naftos kainas, gavybos ir prekybos srautus aukštyn kojomis", — teigė tuomet buvęs prezidento Džordžo patarėjas energetikos klausimais ir "Rapidan Energy" konsultacijų bendrovės vadovas Bob'as McNally'is.

Bet skalūnų pramonė prognozavo staigų sulėtėjimą: už rekordus jie turėjo sumokėti telkinių išsekimu, didžiuliais infrastruktūros kaštais ir investicijų trūkumu.

Buvo manoma, kad problemų kils 2021 metais, tačiau užklupo koronaviruso pandemija. Energijos paklausa žlugo, naftos kotiruotės žlugo. Visų pirma, nukentėjo skalūnų pramonės atstovai, kurie įbrido į skolas ir patiria didelį investicijų trūkumą.

Gegužės pabaigoje naftos ir dujų paslaugų įmonė "Baker Hughes" pranešė, kad aktyvių naftos ir dujų gręžinių skaičius JAV buvo sumažintas labiausiai per visą stebėjimų istoriją. Veikia tik 318, tuo tarpu prieš metus — 983.

Praranda trečdalį kiekio

Remiantis "ShaleProfile Analytics" prognozėmis, JAV praras trečdalį skalūnų naftos gaunamo kiekio.
Krizė paaštrino vieną pagrindinių pramonės problemų — dėl technologinių ypatumų greitai išeikvojami telkiniai. Netrukus po gręžimo gavyba skalūnų telkiniuose krinta ir apie buvusį produktyvumą nelieka nė kalbos. Norint tai kompensuoti, nuolat reikia naujų šulinių. Tačiau dabartinėje situacijoje tai yra tiesiog neįmanoma: įmonės masiškai kelia bankroto bylas.

"Haynes & Boone" duomenimis, nuo metų pradžios 17 gamintojų pradėjo bankroto procedūras, jų bendra skola siekia apie 14 milijardų JAV dolerių.
Tarp jų yra vienas didžiausių naftos skalūnų, tokių milžinų kaip "California Resources" ir "Chesapeake Energy". Gegužės pabaigoje duomenis dėl bankroto Hiustono bankroto teismui pateikė ir bendrovė "Unit".

Dalaso federalinio atsargų banko (FRB) atlikto tyrimo duomenimis, net ir santykinai "pigiame" Permian skalūnų baseine Vakarų Teksase naftos pelningumas reikalauja kainos vidutiniškai 49 USD už barelį. Kaip prognozavo federalinis rezervų bankas, su 40 dolerių išgyvens tik 15 % gamintojų.

O kainų kilimo, galinčio išgelbėti skalūnininkus, nesitikima.

Remiantis JAV Energetikos informacijos administracijos (PAV) prognoze, vidutinė "Brent" kaina 2020–2021 metais bus 34,13 USD ir 45,62 USD, o Vakarų Teksaso WTI — 30,10 šiemet ir 43,31 kitąmet.

Metų metai atsigauti

Todėl analitikai apskaičiavo, kad skalūnų gavyba JAV gali nukristi žemiau penkių milijonų barelių per dieną. Anot "The Wall Street Journal", 15 didžiausių šalies skalūnų kompanijų vidutiniškai 48 procentais sumažino biudžetus naujų telkinių plėtrai. Dėl per pandemiją mažėjančios paklausos jie nebegalės grįžti prie ankstesnių gamybos apimčių.

"Greičiausiai praeis metai, kol jie vėl pasieks tą patį lygį, jei tai iš viso įvyks", — pažymi leidinys.

Taigi, amerikiečiai gali prarasti sunkiai laimėtą lyderystę. Jie turi "ne tiek daug įrankių", kaip to išvengti, sako ekspertai.

"Amerika beveik garantuotai šiais metais praras pirmąją vietą, — CNBC sakė "Emyrates NBD" prekių rinkos analitikas Edwardas Bellas. — Ir tai tikriausiai įvyks daug greičiau, nei mes tikimės."

"Koronaviruso pandemija sunaikino naftos pramonę. Tai sukėlė greitą ir precedento neturintį benzino, aviacijos ir dyzelino paklausos sumažėjimą. Prie to pridėkite "epinį kainų karą" tarp Rusijos ir Saudo Arabijos ir milžiniškas skolas Amerikos naftos kompanijų balansuose", — pabrėžia "Bloomberg Intelligence" analitikai.

Be to, Amerikos skalūnai gali būti lengvas grobis "perėmimo medžiotojams". Pagrindinė grėsmė kyla iš Kinijos, kurioje vyrauja gyvybinga ekonomika ir susidomėjimas pigesniu užsienio turtu.

Vidutinė Amerikos naftos telkinių kaina sumažėjo perpus, palyginti su tuo metu, kai barelio vertė buvo 60 USD: nuo 42 tūkst. iki 20 tūkst. dolerių. Ir Vašingtonas labai bijo kinų invazijos į sunaikintą energetikos sektorių.

"Priešiškų šalių galimybė įsigyti neramių skalūnų kompanijų Teksase ir yra rimta nacionalinio saugumo problema", — teigia Teksaso reguliuotojai.

Ir nors mažai tikėtina, kad tiesioginį perėmimą vykdys kinai — vyriausybė to neleis, yra aplinkinių kelių. Pavyzdžiui, dalies strateginio turto įsigijimas arba bendrų įmonių kūrimas.

Didžiausi naftos kainų nuosmukiai
© Sputnik /
Didžiausi naftos kainų nuosmukiai
Tegai:
nafta, JAV
Dar šia tema
"Bloomberg": JAV įmonės pradėjo laikyti naftą strateginiame rezerve
"Tūkstančiai dolerių už barelį": JAV planas sukrėtė naftos rinką
"Bloomberg": Saudo Arabija birželį sumažins naftos tiekimą
Ūkininkas

Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino

(atnaujinta 12:20 2020.05.28)
Didžiausią lėšų dalį gaus pieno sektorius, nes šiame sektoriuje dirbančios įmonės ir gamintojai labai priklauso nuo situacijos eksporto rinkose

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriams iš valstybės biudžeto bus skirti 174 milijonai eurų, kad būtų sumažintas neigiamas COVID-19 pandemijos ir karantino poveikis. Apie tai pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kiek anksčiau, siekiant išsaugoti žemės ūkio sektoriaus likvidumą ir didinti finansinių paslaugų prieinamumą bei sumažinti skolinimosi kaštus, taip pat sudaryti sąlygas kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką tiems ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į jų kompensavimą, buvo skirta dar 52 mln. eurų.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos vadovas Andrius Palionis pareiškė, kad žemės ūkio ir maisto sektorius yra reikšmingas kiekvienam šalies gyventojui, nes tai ir sukurtos darbo vietos, ir eksporto kuriama pridėtinė vertė.

Iš 174 mln. eurų daugiausia teks pieno sektoriui — net 120 mln. eurų. Perdirbimo įmonėms skirta 101,5, o pieno gamintojams — 18,5 mln. eurų.  Tokią ženklią paramos lėšų sumą pieno sektoriui nulėmė jo priklausomybė nuo situacijos eksporto rinkose (daugiau kaip pusė viso perdirbto pieno gaminių yra eksportuojama) bei didelis pieno gamintojų skaičius (pieno gamyba užsiima apie 20 tūkst. ūkių).

Pieno gamintojams 18,5 mln. eurų numatoma už du šių metų mėnesius (balandį–gegužę), o perdirbimo įmonėms — už birželio–lapkričio mėnesius, tačiau įmonės privalės išlaikyti 2017–2019 metų atitinkamo mėnesio pieno supirkimo kainas.

ES vėliava
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Laikinoji valstybės pagalba kiaulių laikytojams siekia 3,5 mln. eurų, 12 mln. eurų atiteks galvijų laikytojams už parduotus galvijus, o daržovių augintojams — 2 mln. eurų.

Dar 20 mln. eurų bus skirti užtikrinti paramos mokėjimą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą paukštienos ir kiaušinių sektoriuose. O 8 mln. eurų atiteks įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą galvijienos sektoriuje.  

Taip pat 8,5 mln. eurų Vyriausybė nusprendė skirti kompensuoti prarastas žemdirbių pajamas dėl 2018 metų sausros. Siekiama, kad pinigai žemdirbius pasiektų šį ketvirtį.

Į paramą galės pretenduoti Lietuvoje veikiantys nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos patyrę gamintojai arba perdirbėjai, atitinkantys atskiroms valstybės pagalbos schemoms keliamus reikalavimus. Trys priemonių schemos bus pradėtos taikyti jau šį birželį.  Visoms šioms minėtoms valstybės pagalbos schemoms dar turės būti suteiktas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas.

Dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių patyrė ekonominę žalą — dėl karantino dauguma įmonių buvo priverstos laikinai sustabdyti veiklą.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,4 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 349 tūkst.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
pandemija, koronavirusas, karantinas, ūkininkai, žemės ūkis, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Neškit grikius glėbiais. Atsargos lietuviams buvo naudingos, bet ne dėl karantino
Laurynas Kasčiūnas

Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba

(atnaujinta 14:36 2020.05.28)
Etatinis rusofobas Laurynas Kasčiūnas nepatenkintas — tik šįsyk ne tariamu rusų puolimu, bet, priešingai — nepakankamu Lietuvos pasirengimu tokio puolimo galimybei

Anot jo, mūsuose trūksta "patriotinio ugdymo". Visgi norėtųsi paklausti: o ką jisai laiko "patriotiniu ugdymu"?

Šiuo klausimu Kasčiūnas samprotavo neseniai "Delfyje" išėjusiame straipsnyje, antrašte "Kas ir kodėl nenori ugdyti Lietuvos patriotų?", kurio pagrindinė tezė yra tokia: Lietuvos mokyklose nėra efektyvaus patriotinio, pilietinio ugdymo, o be to, dauguma valdžios atstovų šio reikalo netgi nelaiko prioritetu — todėl nesame deramai pasirengę rusų puolimui...

Kuo nepatenkintas Kasčiūnas

Iš tiesų, žinantiems vadinamąsias "pilietiškumo" pamokas, kaip ir bendrą atmosferą Lietuvos mokyklose, tokie pastebėjimai neturėtų kelti nuostabos: šie dalykai tėra formalūs, nuobodūs ir juokingai nuvalkioti — panašiai, kaip, pavyzdžiui, buvo su beviltiškai dogmatizuoto marksizmo-leninizmo mokymu vėlyvoje, brežnevinėje Tarybų Sąjungoje. Žodžiu, niekas pačiu dalyku nebetiki, bet dėsto, nes taip numatyta programose.

Atrodytų, Kasčiūnas norėtų dabarties Lietuvos patriotiniam ugdymui suteikti naują kvėpavimą. Teoriniu požiūriu, skamba gražiai. Juolab, kad be atitinkamo moralinio nusiteikimo, be reikiamos psichologijos — krašto gynyba sunkiai įsivaizduojama. O tokio nusiteikimo tikrai nėra.

Po 2014 metų įvykių (t. y. Maidano perversmo Ukrainoje, karo Donbase pradžios ir t. t.) rusofobija Lietuvoje tikrai įgavo anksčiau neregėtą pagreitį. "Viršūnių" skleidžiama propaganda patikėjo ir iki šiol tiki daug žmonių. Bet realaus pasirengimo kariauti prieš Rusiją — ar materialine, karine-technine, ar minėtąja moraline prasme — nei visuomenėje, nei kariuomenėje nėra. Garsiausiai rėkiantieji "rusofobai-patriotai" rėkia karjeros sumetimais.

Žodžiu, Lietuvoje šiuo požiūriu daug daugiau, liaudiškai šnekant, "pakazuchos", nei realaus turinio. Kasčiūnas tikriausiai tai supranta ir, kaip dera "patriotui" — dėl šito savotiškai pergyvena. Betgi kodėl "patriotui" kabutėse? Nejaugi jis nemyli Lietuvos? Nejaugi čia nešneka tauriausi Tėvynės mylėtojo širdies jausmai?

Kasčiūniško "patriotizmo" turinys

Subjektyviai, Kasčiūnas galbūt ir nuoširdus. Bet pastarojo "patriotizmas" pirmiausiai remiasi neigimu — neigimu visko, kas rusiška ir neigimu visko, kas tarybiška. Žodžiu, remiasi rusofobija ir antitarybiškumu. O tai mažų mažiausiai problemiška, nes Lietuvos istorija neatsiejama nuo Rusijos istorijos. Ne vien neigiama, bet ir teigiama prasme. Dar daugiau: didžiausi Lietuvos ir lietuvių nacijos laimėjimai buvo pasiekti būtent Tarybų Sąjungos sudėtyje, Tarybų Lietuvoje.

Be tarybiškumo, iš XX amžiaus Lietuvos nedaug kas telieka: tokie literatūros klasikai, kaip Liudas Gira, Salomėja Nėris, Petras Cvirka; tokie menininkai, kaip Juozas Mikėnas, muzikantai kaip Balys Dvarionas, o taip pat ir Trakų bei Vilniaus pilių atstatymas, masinis liaudies švietimas — ką bekalbėti apie krašto elektrifikaciją, modernios pramonės ir žemės ūkio sukūrimą — neatsiejami nuo TSRS ir LTSR, kaip sudedamosios jos dalies.

Lieka į pozityvų turinį pretenduojantys mitai: pasaka apie nepriklausomąją (bet faktiškai Vakarų marionete buvusią ir fašistine diktatūra pavirtusia) 1918-1940 m. Lietuvos respubliką, apie "sovietų okupaciją" ir, kas be ko — vadinamųjų "miško brolių" kovas prieš civilius lietuvius, kaip didžiausius Lietuvos priešus ir išdavikus. Žodžiu, mitai, kuriais remiasi dabarties Lietuva — rusofobinė, antitarybinė Vytauto Landsbergio Lietuva.

Šiuo požiūriu, Kasčiūno "patriotizmo" vizija yra tuščia, o tiksliau — destruktyvi. Ji neturi jokio realaus teigiamo turinio, o tik neapykantą "didžiajam blogiukui", kuriuo laikoma Tarybų Sąjunga ir Rusija. Tuo tarpu, kokia "meile Lietuvai" — jei žodžiu "Lietuva" suprasime pačius šio krašto žmones — spinduliuoja šis bei į jį panašūs TS LKD "riteris", rodo šios partijos neoliberalistinė socialinė, ekonominė politika, orientuota beveik išimtinai į stambiųjų kapitalistų, oligarchų interesų aptarnavimą.

Nacių apologetas?

Žodžiu, Kasčiūno "patriotizmas" remiasi suklastota istorija. Šiuo požiūriu, pastarojo raginimai stiprinti "patriotinį ugdymą" Lietuvoje yra tolygūs siekiui vystyti ir taip egzistuojantį mankurtų fabriką — tiesiog po "tautine" iškaba. Prie ko toks "patriotizmas" veda, parodė Ukraina, kurioje analogiškų idėjų vedami Stepano Banderos ir netgi Hitlerio gerbėjai nebaudžiami terorizuoja, o, reikalui esant, ir žudo jiems neįtinkančius piliečius.

Sakysite, Kasčiūnas kitoks? Šimtaprocentinio atsakymo neturime, bet ilgametė šio asmens veikla bei retorika leidžia teigti, kad jei ir kitoks — tai nebent paviršiumi, žodžiu — kosmetiškai, bet iš esmės vienas ir toks pat. Pagaliau, iš praeitą savaitę į viešąjį eterį išėjusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) susirinkimo filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kaip Kasčiūnui politiškai artimas Audrys Šimas iš LŽVS saliutuoja kaip hitlerininkas ištiesęs į priekį dešinę ranką (2020-05-20 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, vaizdo įrašas YouTube minėtas gestas užfiksuotas 1:26:22) 

Vaizdas juokingas ir, be abejo, neišreiškiantis oficialios nei NSGK, nei LŽVS, nei paties Šimo pozicijos, bet kartu — labai daug pasakantis apie šiuose sluoksniuose esančias nuotaikas, kurių kontekste ir reikėtų matyti Kasčiūno raginimus stiprinti "patriotinį ugdymą". Tik bėda, kad su tikruoju patriotizmu — meile savajai tautai, savajai šaliai — šis beprotiškas surogatas iš tikrųjų neturi nieko bendro.

O kaip jį susigrąžinti? Pirmiausiai reikia pažvelgti į istoriją dalykiškai ir nusikratyti minėtaisiais mitais, kurių viešpatavimo visuomenės sąmonėje dėka Lietuva ir buvo, ir bus tik rusofobinės, antitarybinės šizofrenijos pelkėje skęstanti Vakarų pasaulio periferija. Paskiau sektų kiti žingsniai. Tuo tarpu nesugebėjimas ar tiesiog atsisakymas keisti kursą ilgalaikėje perspektyvoje ir Lietuvai, ir lietuvių tautai gali kainuoti tikrai brangiai.

Link ko veda toks "patriotizmas", ryškiausiai pademonstravo Hitleris. Nepaisant to, šiai dienai matyti, kaip jo idėjos reabilituojamos. Kartais po "tautine", kartais po "demokratine" kauke, bet esmė nuo to nesikeičia. Šiuo požiūriu, Kasčiūno, kaip ir kitų Lietuvos vadinamosios "istorijos politikos" šalininkų veikla, objektyviai reiškia "minkštą" nacizmo reabilitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Dar šia tema
Seime įvertino Vokietijos URM pareiškimą dėl Vokietijos kaltės II pasauliniame kare
75-osios Didžiosios Pergalės metinės: tarp melo ir istorinės tiesos