Astravo AE statyba, archyvinė nuotrauka

Priimtas įstatymas Lietuva nepirks energijos Astravo AE

113
Seimas priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą, pagal kurį Lietuva neįsileis į šalies rinką Baltarusijoje pagamintos elektros energijos

VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. Laikinoji Veiksmų dėl Astravo AE koordinavimo grupė aptarė  elektros energijos komercinių srautų iš trečiųjų šalių ribojimo pasekmes, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Gegužės 4 dieną laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės (AE) koordinavimo grupės posėdyje užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius pristatė apibendrintą ministerijos atliktą teisinę elektros energijos komercinių srautų iš trečiųjų šalių  tiekimo į Lietuvą apribojimo politinėmis, rinkos ir techninėmis priemonėmis tarptautinių pasekmių analizę ir Lietuvos institucijų veiksmų planą iki 2019 metų Astravo AE klausimu.

Kaip statoma Astravo AE Baltarusijoje
© Sputnik / Виктор Толочко, Александр Шурмелев

Viceministras akcentavo, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog Astravo aikštelė atominės elektrinės statybai buvo pasirinkta neatlikus būtinų geologinių, seismologinių ir hidrologinių tyrimų, Astravo AE statybos buvo pradėtos neatlikus tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, tokiu būdu grubiai pažeidžiant Jungtinių Tautų Espo konvenciją.

Zananavičius pabrėžė, kad elektros ribojimo galimybę derėtų vertinti tik kaip laikinąją priemonę, taikytiną iki sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais (KET) projekto įgyvendinimo.

Desinchronizacija nuo IPS/UPS sistemos ir sinchronizacija su KET leistų Lietuvai visiškai atsisakyti elektros importo iš rytų, kas išspręstų Astravo AE patekimo į rinką problemą techninėmis priemonėmis.

"Vieningai Seimo priimtas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymas — vienas svarbiausių veiksmų šiuo metu, kuris parodė mums patiems ir Europos Sąjungos valstybėms, kad Lietuvoje yra sutarimas neįsileisti ir mūsų rinkoje neprekiauti nesaugiose branduolinėse elektrinėse pagaminta elektros energija", — pažymėjo laikinosios Veiksmų dėl Astravo AE koordinavimo grupės pirmininkas Virgilijus Poderys.

Priėmus įstatymą, Vyriausybė per tris mėnesius turi pateikti vertinimą dėl Astrave statomos branduolinės elektrinės atitikimo nesaugios elektrinės kriterijams ir pateikti tai tvirtinti Seimui. Taip pat per tris mėnesius elektros energetikos sistemos operatorius "Litgrid" privalo parengti techninių energetikos sistemos apsaugos priemonių įgyvendinimo planą.

Apie Astravo AE

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia — 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2019 metais, o antrasis reaktorius, kaip planuojama, turėtų pradėti veikti 2020 metais. Baltarusijos AE statoma Gardino srities Astravo rajone.

Projekto užsakovas — Respublikinė unitarinė įmonė "Belorusskaya AES", o projekto generalinis rangovas — Rusijos "Atomstroieksport", korporacijos "Rosatom" dalis.

113
Tegai:
elektros energija, Astravo atominė elektrinė (AE), Seimas, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (324)
Dar šia tema
Baltarusijos AE vyko antiteroristinės pratybos
Seimas priėmė įstatymą dėl Astravo elektros energijos importo ribojimo
Michadiukas: Astravo AE saugumo normos užtikrina visas išorines grėsmes
Baltarusija tikina drastiškomis saugumo priemonėmis Astravo AE
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Dviejų greičių Europa: ekonomistas papasakojo, kaip COVID-19 paveikė prekybą

(atnaujinta 19:43 2020.06.06)
Pasak Luminor ekonomisto, mažiausią prekybos kritimą patyrė Skandinavijos šalys, tuo tarpu Lietuvoje jis siekė 17,9 proc, t.y. labai panašus į ES vidurkį

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas papasakojo, kaip koronavirusas paveikė prekybos sektorių Europoje. 

"Dviejų "greičių" Europa: Šiaurės ir Rytų Europoje prekybos sektorius nukentėjo nepalyginamai mažiau nei Pietų ir Vakarų Europoje", - rašo ekonomistas savo paskyroje Facebook

Pasak jo, skirtumą lėmė ne tik karantino sąlygų griežtumas - pavizdžiui, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje karantino griežtumas buvo panašaus lygio, tačiau Suomijoje mažmeninės prekyba krito vos 0,5%, o JK - net 22,5%. Anot ekonomisto, skirtumus taip pat lėmė vartotojų lūkesčiai (JK jie siekė -23, o Suomijoje -13) bei visuomenės pasitikėjimas kovos su koronavirusu ir ekonomine krize strategija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiausią kritimą patyrė Skandinavijos šalys (Norvegijoje net buvo fiksuotas augimas), Olandija, Vokietija, Latvija ir Lenkija (visos mažiau nei 10%). 

"Lietuvoje kritimas siekė 17,9% t.y. labai panašus į ES vidurkį (tačiau gegužės mėn. kritimas bus žymiai mažesnis - turėtų siekti vos 5-10%), tad mes ir toliau liksime žalioje žemėlapio zonoje", - rašo Mauricas.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos verslui ir darbuotojams išmokėta daugiau nei 370 milijonų eurų

(atnaujinta 13:18 2020.06.06)
Anot vyriausybės vicekanclerio, bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Verslui ir darbuotojams išmokėta 12,5 proc. numatyto 3 mlrd. eurų vertės paramos paketo, spaudos konferencijoje  pranešė pirmasis vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.

"Lėšų panaudojimas siekia 12,5 proc. nuo numatytų realių išlaidų – 3 mlrd. eurų sumos. Bendras priemonių įgyvendinimas išlieka nuoseklus ir tolygiai didėjantis", – sakė Savickas.

Vicekancleris taip pat praneša, kad darbo vietų ir pajamų išsaugojimo priemonėms jau išmokėta 230 mln. eurų iš 500 mln. eurų, vien paskutinę savaitę išmokėta 28 mln. eurų. Verslo likvidumo pagalbos priemonėms išmokėta 125 mln. eurų.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pasak Savicko, taip pat pat pastebimai padidėjo atidėtų mokesčių suma – dabar ji siekia 477 mln. eurų.

Vicekancleris taip pat akcentavo, kad lėšas, numatytas ekonomikos gelbėjimo plane, žadama išdalinti iki šių metų pabaigos.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Šeštadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyta 1705 COVID-19 atvejai. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1321. Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo.

Tegai:
vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19
Šapoka pranešė apie ekonomikos atsigavimo ženklus
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija