Elektros perdavimo linija, archyvinė nuotrauka

Baltijos regionui po 8 metų reikės naujų, patikimų ir lanksčių elektrinių

34
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog energetikos srityje reikia pasinaudoti regiono teikiamomis galimybėmis, kad būtų užtikrintas sistemos saugumas

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Pirmą kartą atlikta bendra Baltijos šalių elektros sistemos ilgalaikio adekvatumo analizė parodė, jog po aštuonerių metų Baltijos regione turi atsirasti naujų, patikimų ir lanksčių elektrinių, kad būtų užtikrintas sklandus elektros sistemų darbas ir patikimas elektros energijos tiekimas, praneša Energetikos ministerija.

Analizė, kurią kartu rengė Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai, patvirtino, kad sinchronizacijai pakanka ir esamos dvigrandės Lietuvos-Lenkijos elektros jungties.

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, į energetiką turime žvelgti iš regioninės perspektyvos ir pasinaudoti regiono teikiamomis galimybėmis ne tik tam, kad apsirūpintume elektros energija, bet ir užtikrintume sistemos saugumą.

Todėl ilgalaike perspektyva įvertintas trijų Baltijos šalių, kaip regiono elektros energetinės sistemos, patikimumas bei pasirengimas apsirūpinti elektra kritinėmis situacijomis yra svarbus žingsnis. Kitas etapas — apsispręsti dėl papildomų regioninių generacijos pajėgumų.  

Pasak Vaičiūno, išnagrinėjus Baltijos šalių sistemos adekvatumą artimiausių 15 metų laikotarpiui, akivaizdu, kad iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais Baltijos elektros sistemos pasirengimas patikimai tenkinti elektros vartojimo poreikį ir apsirūpinti sisteminėmis paslaugomis regione nekelia rūpesčių.   

"Tačiau per šį laiką bus uždaryta daug neefektyvių ir nekonkurencingų elektrinių visose Baltijos šalyse. Todėl regiono lygiu turime susitarti ir apsispręsti dėl naujų patikimų, lanksčių ir efektyvių elektros gamybos šaltinių. Pasirinkti galima iš dviejų alternatyvų — arba rinkos pagrindais, arba per valstybės subsidijas. Rinkos siunčiami signalai naujos generacijos vystymo kol kas neskatina, o subsidijavimas visada yra sudėtingas sprendimas, todėl laukia rimti svarstymai", — sako ministras.

Atliekant Baltijos šalių sistemos adekvatumo analizę, buvo įvertinta visa informacija, susijusi su naujais ir uždaromais elektrą generuojančiais įrenginiais, taip pat, jų techninės galimybės teikti sistemines paslaugas.

Remiantis turimais duomenimis matoma, kad iki 2032 metų Baltijos elektros sistemoje atsiras vos 272 MW suminės galios naujų, patikimų, elektrą gaminančių įrenginių.

Tuo tarpunplanuojamų uždaryti elektrinių suminė galia gali siekti 2 315 MW.

"Pradedant 2025 metais, bet kurią akimirką turėsime būti pasiruošę dirbti izoliuotai, visiškai nauju kokybiniu lygiu", — sakė "Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas.

"Po 2025 metų Baltijos šalių sistemos rezervo poreikis išaugs nuo 700 MW iki 2 000 MW. Matome, kad esant sunkioms sąlygoms žiemą, sistemai trūks apie 200 MW, o juos gali užtikrinti tik patikimai prieinamas, ypač greitas elektros šaltinis", — sakė Virbickas.

Baltijos šalių sistemos adekvatumo analizę iki 2032 metų atliko Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai "Litgrid", AST ir "Elering".

Iš viso Baltijos sistemos adekvatumas buvo išnagrinėtas pagal penkis scenarijus: jei Baltijos elektros sistema toliau dirbtų IPS/UPS sinchroninėje zonoje, jei dirbtų izoliuotai, jei būtų sinchronizuojama su Šiaurės šalių elektros sistema, jei dirbtų sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle per esamą "LitPol Link" jungtį ir jei dirbtų sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle per dvi "LitPol link" jungtis.

34
Tegai:
elektrinė, energetika, Energetikos ministerija, Žygimantas Vaičiūnas, Baltijos šalys
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (81)
Dar šia tema
Diplomatai Baltarusijos AE: kuras, saugumas ir "Lietuvos klausimas"
Šalia Ignalinos AE bus pastatytas branduolinės energetikos objektas
Negeros prognozės: išmetamųjų dujų kiekis Lietuvoje vis didėja