Elektros perdavimo linija, archyvinė nuotrauka

Baltijos regionui po 8 metų reikės naujų, patikimų ir lanksčių elektrinių

41
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog energetikos srityje reikia pasinaudoti regiono teikiamomis galimybėmis, kad būtų užtikrintas sistemos saugumas

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Pirmą kartą atlikta bendra Baltijos šalių elektros sistemos ilgalaikio adekvatumo analizė parodė, jog po aštuonerių metų Baltijos regione turi atsirasti naujų, patikimų ir lanksčių elektrinių, kad būtų užtikrintas sklandus elektros sistemų darbas ir patikimas elektros energijos tiekimas, praneša Energetikos ministerija.

Analizė, kurią kartu rengė Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai, patvirtino, kad sinchronizacijai pakanka ir esamos dvigrandės Lietuvos-Lenkijos elektros jungties.

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, į energetiką turime žvelgti iš regioninės perspektyvos ir pasinaudoti regiono teikiamomis galimybėmis ne tik tam, kad apsirūpintume elektros energija, bet ir užtikrintume sistemos saugumą.

Todėl ilgalaike perspektyva įvertintas trijų Baltijos šalių, kaip regiono elektros energetinės sistemos, patikimumas bei pasirengimas apsirūpinti elektra kritinėmis situacijomis yra svarbus žingsnis. Kitas etapas — apsispręsti dėl papildomų regioninių generacijos pajėgumų.  

Pasak Vaičiūno, išnagrinėjus Baltijos šalių sistemos adekvatumą artimiausių 15 metų laikotarpiui, akivaizdu, kad iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais Baltijos elektros sistemos pasirengimas patikimai tenkinti elektros vartojimo poreikį ir apsirūpinti sisteminėmis paslaugomis regione nekelia rūpesčių.   

"Tačiau per šį laiką bus uždaryta daug neefektyvių ir nekonkurencingų elektrinių visose Baltijos šalyse. Todėl regiono lygiu turime susitarti ir apsispręsti dėl naujų patikimų, lanksčių ir efektyvių elektros gamybos šaltinių. Pasirinkti galima iš dviejų alternatyvų — arba rinkos pagrindais, arba per valstybės subsidijas. Rinkos siunčiami signalai naujos generacijos vystymo kol kas neskatina, o subsidijavimas visada yra sudėtingas sprendimas, todėl laukia rimti svarstymai", — sako ministras.

Atliekant Baltijos šalių sistemos adekvatumo analizę, buvo įvertinta visa informacija, susijusi su naujais ir uždaromais elektrą generuojančiais įrenginiais, taip pat, jų techninės galimybės teikti sistemines paslaugas.

Remiantis turimais duomenimis matoma, kad iki 2032 metų Baltijos elektros sistemoje atsiras vos 272 MW suminės galios naujų, patikimų, elektrą gaminančių įrenginių.

Tuo tarpunplanuojamų uždaryti elektrinių suminė galia gali siekti 2 315 MW.

"Pradedant 2025 metais, bet kurią akimirką turėsime būti pasiruošę dirbti izoliuotai, visiškai nauju kokybiniu lygiu", — sakė "Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas.

"Po 2025 metų Baltijos šalių sistemos rezervo poreikis išaugs nuo 700 MW iki 2 000 MW. Matome, kad esant sunkioms sąlygoms žiemą, sistemai trūks apie 200 MW, o juos gali užtikrinti tik patikimai prieinamas, ypač greitas elektros šaltinis", — sakė Virbickas.

Baltijos šalių sistemos adekvatumo analizę iki 2032 metų atliko Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai "Litgrid", AST ir "Elering".

Iš viso Baltijos sistemos adekvatumas buvo išnagrinėtas pagal penkis scenarijus: jei Baltijos elektros sistema toliau dirbtų IPS/UPS sinchroninėje zonoje, jei dirbtų izoliuotai, jei būtų sinchronizuojama su Šiaurės šalių elektros sistema, jei dirbtų sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle per esamą "LitPol Link" jungtį ir jei dirbtų sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle per dvi "LitPol link" jungtis.

41
Tegai:
elektrinė, energetika, Energetikos ministerija, Žygimantas Vaičiūnas, Baltijos šalys
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (97)
Dar šia tema
Diplomatai Baltarusijos AE: kuras, saugumas ir "Lietuvos klausimas"
Šalia Ignalinos AE bus pastatytas branduolinės energetikos objektas
Negeros prognozės: išmetamųjų dujų kiekis Lietuvoje vis didėja
Elektros lemputė

Elektra Lietuvoje pigo 13 %

(atnaujinta 12:25 2021.01.26)
Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc. praneša elektros tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje elektra kainavo 52,26 Eur/MWh, Estijoje ir Latvijoje — po 52,21 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 16 proc. iki 39,45 Eur/MWh.

Vilnius
© Sputnik / Александр Липовец

Elektros kainų kritimą "NordPool" regione daugiausia lėmė šiltesni orai, kurie vartojimą sumažino 7 procentais. Be to, vėjo energijos gamyba padidėjo 19 proc., o tai taip pat prisidėjo prie mažesnių kainų.

"Su kainų kritimu rinkoje buvo susiję ir mažesnis vartojimas Baltijos šalyse bei didesni energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione sumažėjo iki 10 037 GWh, gamybos apimtys taip pat mažėjo iki 9 972 GWh", — teigia elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pažymima, kad sausio 18–24 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse, palyginti su praėjusia savaite, sumažėjo 2 proc. iki 621 GWh.

Respublikoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 270 GWh, Latvijoje — taip pat 1 proc. iki 154 MWh. Estijoje šis rodiklis krito 3 proc. iki 197 GWh. Energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę sumažėjo 13 proc. iki 326 GWh.

Pabrėžiama, kad per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc., Estijoje — 58 proc., Latvijoje — 84 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, elektra
Vilnius

Ekspertas: Lietuva negalės remti pandemijos paveikto verslo be ES

(atnaujinta 11:46 2021.01.26)
Vilnius bando išlaikyti tam tikrą mokėjimų įmonėms minimumą, tačiau jis negalės lygintis su kitomis šalimis, mano ekspertas Michailas Beliajevas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Ekonomikos mokslų kandidatas, Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertas Michailas Beliajevas interviu Sputnik Lietuva padarė prielaidą, kad Vilnius paremia nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusį verslą, kad ir toliau išliktų bent šioks toks ekonomikos panašumas.

"Kalbant apie dydį ir pačius mokėjimus, akivaizdu, kad Lietuva negali lygintis su kitomis tokiomis išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis, vis dėlto ji stengiasi palaikyti bent tam tikrą minimumą. Dabar, kalbant apie tai, ar to pakaks, ar ne, akivaizdu, kad Lietuva savarankiškai negalės įvykdyti šių sąlygų, kad ir kokios jos būtų, šios sąlygos. Bet kokiu atveju, iš Europos Sąjungos pusės bus mokami papildomi pinigai. Lietuva juos kažkaip turės pagrįsti. Aišku, kad tokiu būdu ji taps dar labiau priklausoma nuo ES su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kaip nepriklausomai valstybei", — pasakė jis.

Lietuvoje darbuotojų prastova karantino metu pernai kainavo 820 milijonų eurų, iš jų 630 milijonų eurų bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovos, o dar 190 milijonų eurų skirti tiems, kas karantino metu buvo prastovoje.

Šiemet priemonė, padedanti įmonėms išsaugoti darbo vietas, nebuvo pratęsta. Iki sausio pabaigos planuojama užbaigti atlikti mokėjimus už praėjusius metus.

Tegai:
koronavirusas, pandemija, ES, verslas, Lietuva

Vilnius paminėjo savo 698-ąjį gimtadienį šviesų šou video

(atnaujinta 12:27 2021.01.26)
Lietuvos sostinė šventės proga paskendo šviesose: nušvito Gedimino pilis bei Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo tiltai, TV bokštas "šoko" pagal lietuviškas dainas, o ant Rotušės pasirodė įspūdingo dydžio šviesos projekcija su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava

Sausio 25 dieną Vilnius minėjo savo 698-ąjį gimtadienį. Kadangi šalyje šiuo metu galioja karantinas dėl koronaviruso pandemijos, Vilniaus savivaldybė nusprendė atsisakyti prašmatnių šventinių renginių ir parengė saugių, smagių pramogų mieste.

День рождения Вильнюса
© Sputnik / Владислав Адамовский

Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvito Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. Taip pat nušvito keturi Vilniaus tiltai: Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo.

Be to, buvo galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą "šoka" pagal populiarias lietuviškas dainas.

Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją — jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet dėl karantino ribojimų ceremonijos nebuvo, tačiau sausio 24–25 d. tamsiu paros metu ant Rotušės fasado praeiviai išvydo įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava.

Šventės akimirkomis Vilniaus miesto savivaldybė pasidalijo vaizdo įraše, kuris paskelbtas savivaldybės Youtube kanale.

Tegai:
vaizdo įrašas, Vilniaus gimtadienis, šventė, Lietuva, Vilnius