Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" atleidžia darbuotojus

815
(atnaujinta 15:45 2017.06.10)
"Lietuvos geležinkeliai" planuoja iš esmės restruktūrizuoti organizaciją; planuojama ketvirtadaliu sumažinti administracinį aparatą ir sutaupyti 9 mln eurų per metus

VILNIUS, birželio 10 - Sputnik. Valstybės valdoma AB "Lietuvos geležinkeliai" numato atleisti apie 300 darbuotojų, praneša kompanijos spaudos tarnyba.

Efektyvumo didinimo programoje "LG Efektas", kurią planuoja įvykdyti "Lietuvos geležinkeliai", numatyti aštuoni realizavimo etapai, vienas jų — administracijos personalo mažinimas — prasidės birželį.

"Tai strateginė mūsų veiklos pertvarka, kuri susijusi su efektyvumo didinimu, modernių valdymo standartų diegimu, perteklinės biurokratijos, besidubliuojančių funkcijų atsisakymu ir kompetentingų, motyvuotų specialistų ugdymu", — pasakė "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.

"Skaičiuojame, kad vien pokyčiai administracijoje leis sutaupyti apie devynis milijonus eurų kasmet. Tačiau tai tik pradžia, demonstruojanti, kokį didžiulį potencialą turi visa įmonių grupė", — teigia Bartuška.

Be administracijos stiprinimo dar bus analizuojama visų bendrovės antrinių įmonių veikla, siekiant numatyti geriausias jų veiklos perspektyvas. Tam, kad bendrovės turtas būtų efektyviai valdomas, bus įsteigtas Turto valdymo centras. Įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus šiuo metu vežėjo prižiūrima eismo valdymo funkcija bus perkelta infrastruktūros valdytojui.

Nuo birželio pagal parengtą veiksmų planą imama stiprinti bendrovės administraciją. Iki šiol vieningos struktūros neturėjusioje šioje bendrovės valdymo srityje dirba daugiau kaip 1 200 specialistų. Pokyčiams įgyvendinti įmonėje bus pertvarkyti ir įsteigti aštuoni administracijos padaliniai: Informacinių technologijų centras, Personalo departamentas, Prevencijos departamentas, Pirkimų centras, Teisės departamentas, Planavimo ir apskaitos centras, Apskaitos centras ir Veiklos valdymo ir administravimo departamentas.

Administracinės veiklos pertvarką planuojama užbaigti per dvejus metus, tačiau didžiąją dalį pokyčių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos. Didžiausias dėmesys bus skiriamas besikartojančioms funkcijoms, biurokratiniams procesams, t.y. siekiama jų atsisakyti; darbuotojų motyvacinei sistemai, turimų informacinių sistemų optimizavimui ir jų pritaikymui bendrovės reikmėms.

"Puikiai suprantame, kad šie veiklos valdymo pokyčiai jautriausiai liečia bendrovės darbuotojus. Todėl visi darbuotojai asmeniškai bus supažindinti su nauja struktūra, o po vertinamųjų pokalbių, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir motyvaciją, pasiūlysime užimti pozicijas atnaujintose padalinių struktūrose. Kartu su šiais pokyčiais bus diegiama ir šiuolaikiška motyvavimo sistema, bendrovės tikslai bus susieti su jų asmeniniais tikslais, siekiant didinti darbuotojų įsitraukimą, gerinti jų darbo sąlygas ir efektyviau išnaudoti jų kompetencijas", — sakė Bartuška.

Planuojama, kad dėl šių pokyčių — atsisakius besikartojančių funkcijų ir perteklinių biurokratinių procesų — ketvirtadaliu sumažės administracinės veiklos etatų skaičius, iš kurių dalis yra laisvi.

Bendrovė yra suteikusi galimybę ateities su įmone nebesiejantiems darbuotojams informuoti apie tai personalo specialistus bei nutraukti darbo sutartį dvišaliu susitarimu, užtikrinant jiems visas socialines garantijas pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą.

Kitais atvejais, jei bus naikinami užimti etatai, juos užimantiems darbuotojams bendrovė užtikrins visas įstatymu numatytas socialines garantijas, supažindins su kitomis įdarbinimo galimybėmis, padės adaptuotis darbo rinkoje.

2016 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko valstybinės geležinkelio įmonės "Lietuvos geležinkeliai" tyrimą. FNTT pradėjo tyrimą 2016 metų sausį, gavusi pranešimą apie galimai neteisėtus dviejų Lietuvos įmonių veiksmus, susijusius su tarptautiniu pinigų "plovimu" per Jungtinėje Karalystėje ir Belize įregistruotas ofšorinių bendrovių banko sąskaitas, atidarytas Latvijos banke.

Tyrimo metu buvo sulaikyti trys asmenys, atliktos kratos keturiose įmonėse, įtariamųjų gyvenamosiose vietose, automobiliuose, pagalbinėse patalpose. "Lietuvos geležinkelių" vadovas Stasys Dailydka dėl žiniasklaidos spaudimo atsistatydino. Į jo vietą buvo paskirtas bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Bartuška vadovavo "Klaipėdos nafta" nuo 2014 metų rugsėjo, kai pakeitė ministru paskirtą Eligijų Masiulį. Anksčiau jis buvo šios įmonės finansų ir administravimo departamento direktorius.

Karjerą Bartuška pradėjo tarptautinės audito, apskaitos bei konsultacijų grupės "BDO International"  atstovybėje Lietuvoje "BDO auditas ir apskaita". Vėliau dirbo audito kompanijoje "Ernst & Young".

2014 metais Bartuška dienraščio "Verslo žinios"  ir Finansų analitikų asociacijos rinkimuose buvo pripažintas Metų finansų vadovu.

Lietuvos  geležinkeliai
© Sputnik /
Lietuvos geležinkeliai
815
Tegai:
darbuotojų atleidimas, Lietuvos geležinkeliai, Lietuva
Temos:
"Lietuvos geležinkelių" pažanga ir kasdieninė veikla (88)
Dar šia tema
Lietuvos pervažose vyksta prevencinės akcijos
"Lietuvos geležinkeliai" rado būdą sutaupyti
Tranzitas iš Kinijos į Europą vyks Lietuvos geležinkeliais
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų

(atnaujinta 17:59 2020.07.07)
Ministerijos duomenimis, už emisiją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 150 mln. eurų, rašo Finansų ministerija.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Už ją mokama 0,1 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2023 metų balandžio 1 dieną.

"Paklausa aukcione siekė 363,1 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo -0,140 proc., didžiausias patvirtintas — -0,070 proc., vidutinis svertinis pelningumas — -0,090 proc." — rašoma pranešime.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų. Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
ekonomika, paskola, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
Vilnius

EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę

(atnaujinta 18:31 2020.07.07)
Europos Komisijos nuomone, kitais metais tikėtinas dalinis atsigavimas — šalies BVP augs 6,7 procento

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Europos Komisijos (EK) vasaros prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiais metais smuks mažiau, nei prognozuota pavasarį — 7,1 proc., rašoma Vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tuo tarpu gegužę Europos Komisija numatė 7,9 proc. smukimą.

EK nuomone, 2021 metais tikėtinas dalinis atsigavimas — BVP augs 6,7 proc. Kaip ir pavasarį, EK prognozuoja, kad reikšmingas energijos kainų smukimas lems, kad infliacija šiais metais sudarys 0,8 proc., o dėl numatomo naftos kainų padidėjimo ir visuminės paklausos atsigavimo kitais metais tikimasi, kad infliacija sieks 1,5 proc.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet šalies ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o BVP kitais metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 metų ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti.

Tegai:
ekonomika, Lietuva, Europos Komisija
Dar šia tema
Lietuva vejasi Vakarų Europą tokiu greičiu, kad ši tuoj turės vytis Lietuvą
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų
Darbas

Paaiškėjo, kokia dabar situacija Lietuvos darbo rinkoje

(atnaujinta 23:25 2020.07.07)
Nuo karantino Lietuvoje pradžios tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 50,1 tūkst. asmenų

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų — tai yra 2,3 karto daugiau nei ankstesnę, rašo įstaigos spaudos tarnyba.

Nuo kovo 16 dienos iš viso pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų. Įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams. Utenos apskrityje labiausiai buvo ieškoma etikečių klijuotojų, pagalbinių darbininkų ir vyriškų drabužių siuvėjų. Alytaus — pagalbinių darbininkų, siuvėjų ir etikečių klijuotojų.

Birželio 29 – liepos 5 dienomis daugiau darbo pasiūlymų pateikta ir tarnautojams — ieškoma sandėlininkų, laiškininkų, apskaitininkų ir apklausų atlikėjų. Praėjusi savaitė išsiskiria darbo pasiūlymais įrengimų ir mašinų operatoriams ir surinkėjams. Laisvos darbo vietos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams sudarė 30,8 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje.

Darbo paklausoje 38,5 proc. išaugo ir sezoninių darbų skaičius — įregistruota 430 laikinių darbų. Daugiausiai ieškota pagalbinių darbininkų, valytojų ir virėjų.

Kurortuose sezoninių, terminuotų darbų pasiūla tebėra nedidelė — Palangoje registruoti 6 darbo pasiūlymai darbininkams ir virtuvės darbuotojams, Druskininkuose — 4 valytojams, Neringoje ir Birštone — po 1 darbininkams.

Per savaitę 43,3 proc. (1,3 tūkst.) išaugo įdarbinimas — 4,5 tūkst. asmenų Užimtumo tarnybos specialistai padėjo įžengti į darbo rinką. Nuo karantino pradžios tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 50,1 tūkst. asmenų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 7 dieną buvo registruota 216,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų — jie sudarė 12,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tai 0,5 proc. punkto daugiau nei prieš savaitę.

Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo kovo 16 dieną darbo ieškančių asmenų padaugėjo 56 tūkst. (34,6 proc.).

Praėjusią savaitę į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 9,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 1,9 tūkst. vidutiniškai per darbo dieną, registravosi 41,5 proc. (2,7 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, palyginti su birželio 22–28 dienomis.

Tarp naujų klientų daugiausiai buvo iš didmeninės ir mažmeninės prekybos (21,3 proc.) bei apdirbamosios gamybos (21 proc.) sektorių, taip pat padaugėjo darbo neturinčių iš švietimo srities. Gerokai mažiau besikreipiančių iš statybų, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos sričių.

Padidėjo kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (1,2 proc. punkto) bei technikų ir jaunesniųjų specialistų (0,9 proc. punkto) dalis. Mažėjo — nekvalifikuotų darbininkų (1,5 proc. punkto) bei paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų (0,9 proc. punkto) skaičius tarp darbo neturinčių asmenų.

Beveik kas trečias (30 proc.) įregistruotas darbo neturintis asmuo — jaunimas iki 29 metų. Panašią dalį (30,3 proc.) sudaro ir 50+ asmenys. Moterys tarp besikreipusių asmenų sudarė 51 proc.

Registruoto nedarbo rodikliai augo beveik visose šalies savivaldybėse, išskyrus pajūrio kurortus — Neringą ir Palangą, kur mažėjo 0,1 proc. punkto. Didžiausias registruoto nedarbo augimas — 0,8 proc. punkto fiksuotas Ukmergės rajone, 0,7 proc. punkto augo Lazdijų ir Kelmės rajonų bei Alytaus miesto savivaldybėse. Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų darbo neturi Lazdijų (18,9 proc.), Rokiškio rajone (17,9 proc.) ir Kelmės bei Kalvarijos savivaldybėse (po 17,8 proc.). Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai fiksuoti Neringoje — 3,4 proc., Klaipėdos rajone — 1 proc. ir Birštone — 8,2 proc.

Iš penkių didžiųjų šalies miestų didžiausias nedarbas registruotas Panevėžyje ir Kaune (13,3 proc.), žemiausias — Šiauliuose (10,3 proc.).

Tegai:
Užimtumo tarnyba, darbas
Dar šia tema
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų