Moteris prie bankomato, archyvinė nuotrauka

"Sodra": žmonės šiemet gavo didesnes algas, nors to nepajuto

39
Oficiali statistika byloja, kad trys iš penkių dirbančiųjų šiemet gavo didesnes algas negu pernai, tačiau ji nesutampa su vyraujančia visuomenėje nuomone, nes algų padidėjimas visgi yra per mažas, "netikras" arba trumpalaikis

VILNIUS, birželio 16 — Sputnik. Nors visuomenės nuomonė nesutampa su oficialiąja statistika, remiantis "Sodros" turimais draudžiamųjų pajamų duomenimis, trys iš penkių dirbančiųjų šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, turėjo pajusti išaugusias algas arba bent jau pamatyti didesnius skaičius savo darbo užmokesčio ataskaitose, praneša "Sodros" spaudos tarnyba.

Algų padidėjimo atvejai dažnesni tarp mažas pajamas uždirbusių žmonių, taip pat tarp jaunesnio amžiaus dirbančiųjų.

Pasak "Sodros" vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, tai, kad oficiali statistika nesutampa su vyraujančia visuomenėje nuomone, galima paaiškinti tuo, kad algų padidėjimas visgi yra per mažas, "netikras" arba trumpalaikis.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius į "Sodros" biudžetą patekusios įmokos buvo 125,9 milijono eurų arba 12,4% didesnės negu pernai. Didžiąją dalį šių įmokų (89,7%) sumokėjo draudėjai ir apdraustieji, neskaičiuojant savarankiškai dirbančių ar savanoriškai socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų.  

"Kadangi įmokų tarifai ar jų skaičiavimo tvarka šiemet, palyginti su pernai, nepasikeitė, didesnė įmokų vertė rodo, kad draudžiamųjų pajamų bazė padidėjo. Šiek tiek įtakos tam turėjo didesnis negu pernai apdraustųjų skaičius. Tačiau labiausiai "Sodros" įplaukos padidėjo dėl to, kad didėjo vidutinės pajamos", — sako Varanauskienė.

Dažniausiai didėjo mažiau uždirbančių asmenų pajamos

Palyginus šiemet ir pernai pagal darbo sutartis dirbusių asmenų pirmo ketvirčio vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, buvo nustatyta, kad 59% atvejų (asmenų) draudžiamosios pajamos padidėjo daugiau negu 5%, 20% atvejų — sumažėjo daugiau negu 5%, o 21% atvejų nesikeitė arba pasikeitimas neviršijo 5% ribos.

Pasak "Sodros" vyriausiosios patarėjos, dažniausiai (78% atvejų) padidėjo alga tų žmonių, kurie pernai uždirbo minimalią mėnesinę algą (MMA) ar mažiau. Akivaizdi priežastis — nuo 350 iki 380 eurų padidintas MMA lygis. Šiek tiek mažiau (60%) atvejų buvo padidintos algos tų žmonių, kurie uždirbo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio. Matyt didelę įtaką vis tik padarė MMA padidinimas — žmogui, uždirbusiam šiek tiek daugiau negu MMA, alga, taip pat galėjo būti šiek tiek padidinta.

Nustatytas ryšys tarp dalies dirbančiųjų, kurių pajamos didėjo, ir amžiaus. Jaunesni negu 25 metų darbuotojai šiemet didesnes algas turėjo gauti septyniais atvejais iš 10. Vyresni negu 44 metų — tik maždaug kas antras (56%).

"Jaunimo algų didėjimui įtaką galėjo turėti ne tik MMA pokytis, bet ir tai, kad per metus išaugo jų vertė darbo rinkoje arba jie pakeitė darbdavį", — sako Varanauskienė.

Kodėl nesutampa statistika ir vyraujanti nuomonė

Pasak "Sodros" vyriausiosios patarėjos, tie darbuotojai, kurie uždirbo MMA ir mažiau, gali sakyti, kad jų pajamos nepadidėjo, nors skaičiai ir pasikeitė.

"Jų alga kaip buvo, taip ir liko minimali, nors ir 30 eurų didesnės. Ir netgi tie darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu MMA, tačiau vis tiek mažas, nesakys, kad pajuto pajamų padidėjimą tol, kol jos nepasieks lygio, atitinkančio lūkesčius", — teigia Varanauskienė.

"Jei darysime prielaidą, kad kai kuriose įmonėse darbuotojai tik dalį pajamų gauna kaip formalų atlyginimą, nuo kurio mokamos visos įmokos, o kitą dalis išmokama apeinant "Sodrą", jiems realiai gaunamos pajamos galėjo ir nepadidėti, nors darbo užmokesčio ataskaitose skaičiai ir didesni", — įsitikinusi "Sodros" ekspertė.  

Turimi duomenys neparodo, dėl ko konkrečiai didėjo draudžiamosios pajamos: ar buvo padidinta žmogaus alga, ar tas padidėjimas buvo tik trumpalaikis, vienkartinis.  

"Taip galėjo nutikti, pavyzdžiui, dėl to, kad šiemet žmogus gavo šiek tiek didesnę metinę premiją ar kitas papildomas išmokas, Tokiu atveju didesnes draudžiamąsias pajamas gavę žmonės šio pokyčio nelaiko algos padidėjimu", — priduria Julita Varanauskienė.

39
Tegai:
algų didinimas, statistika, Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra"
Dar šia tema
Tyrimas: beveik pusė Lietuvos šeimų finansus planuoja kartu
Beveik 170 tūkst lietuvių negauna minimalios algos
Darbo ministerija nustatė darbo apmokėjimo kriterijus šalyje
Įmonių apklausa atskleidė, kad atlyginimai augs
Energijos skirstymo operatorius (ESO)

Lietuva išleis virš šimto milijonų eurų oro linijų tinklų atnaujinimui

(atnaujinta 08:13 2021.02.26)
Pasak energetikos ministro, iš viso per artimiausius trejus metus ESO atnaujins 562 10 kV oro linijas, kurių pusę sudaro atsijungusios per stichijas šiemet ir pernai

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuva išleis 125 milijonus eurų perėjimui nuo oro linijų prie požeminių elektros linijų infrastruktūros objektuose, linkusiuose į avarijas, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

"Per artimiausius trejus metus vien į 10 kV oro linijų tinklų atnaujinimą ESO investuos apie 125 mln. eurų — šių investicijų naudą tiesiogiai pajaus beveik 350 tūkst. vartotojų", — teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Pasak jo, iš viso per artimiausius trejus metus ESO atnaujins 562 10 kV oro linijas, kurių pusę sudaro atsijungusios per stichijas šiemet ir pernai.

"Tai ženkliai padidins tinklo patikimumą ir sumažins gamtos stichijų padarinius elektros tiekimo sutrikimams. Rekonstruojant dažniausiai atsijungiančias linijas, prioritetas bus teikiamas turinčioms didžiausią vartotojų kiekį", — sakė jis.

Pabrėžiama, kad rekonstruotinos linijos buvo identifikuotos atlikus detalią elektros tiekimo oro linijų gedimų analizę, identifikavus dažniausiai atsijungiančias linijas ir sudarius "raudonų zonų" žemėlapį. Tuo pačiu buvo nustatyta, kur greičiausiai reikalingas kompleksinis oro linijų atnaujinimas. Planuojamas atnaujinimas apims požeminių kabelių linijų tiesimą, nuotolinio valdymo sprendimų diegimą bei kitų susidėvėjusių tinklo elementų keitimą.

Ministras teigė, kad esant masiniams gedimams ir stichiniams reiškiniams, bus daugiau skiriama dėmesio su urėdijomis, kelininkais, savivalda ar seniūnijomis — tai padės greičiau pasiekti gedimų vietas.

"Platinant oro linijų proskynas miškuose, sieksime maksimaliai sumažinti galimą poveikį gamtai — dėl tokių medžių kirtimo tvarkos atnaujinimo šiuo metu tariamės su Aplinkos ministerija", — sakė jis.

Pažymima, kad energetikos ministerija planuoja peržiūrėti elektros instaliacijos įrengimo reglamentavimą, sudarantį galimybes buitiniams vartotojams, ypač nutolusiose taškuose, prijungti elektros generatorius, esant stichiniams reiškiniams ir masiniams sutrikimams — tai būtų taikoma tik naujiems vartotojams.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, elektra, Energetikos ministerija
Вильнюсская телебашня с литовским флагом на фоне города

Ekonomistas papasakojo, kieno sąskaita Lietuva gali pritraukti migrantus

(atnaujinta 08:11 2021.02.26)
Tuo pat metu respublika turi išspręsti kai kurias problemas, kad sukurtų palankesnes sąlygas migrantams

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuva turi galimybę pritraukti migrantus, mano "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas. Apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

Pasak jo, skaitmeninės ekonomikos amžiuje Europoje vyksta didmiesčių tuštėjimo metas. Tuo tarpu Lietuvoje nėra didelių miestų, o nekilnojamojo turto kainos yra žemos, tai sukuria galimybę pritraukti į respubliką "skaitmeninius klajoklius", emigravusius iš šalies lietuvius, baltarusius.

Tačiau, pasak Maurico, tam reikia investuoti į miesto infrastruktūrą bei sudaryti palankią mokestinę (pvz. mažinti darbo jėgos apmokestinimą) ir reguliacinę aplinką (pvz. skaitmenizuoti viešąjį sektorių)

"Iššūkiai: Lietuvos klimatas nėra labai švelnus (ypač žiemomis), tad mes jausime vis didesnę konkurenciją su Pietų Europos šalimis (pvz. Kanarų salos, Kipras, Portugalija, Graikija), kurių dalis jau taiko ir mokestines lengvatas, siekdamos prisivilioti "skaitmeninius klajoklius", — teigė ekonomistas.

Be to, pasak Maurico, Lietuvos miestai nėra pasirengę neišvengiamai priemiesčių plėtrai. Jis mano, kad tam reikėtų skirti daugiau dėmesio, pavyzdžiui, kuriant satelitinius miestelius su visa infrastruktūra ir neleisti statyti namų plyname lauke, kaip kas nori, kaip tai šiuo metu vyksta.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje vyksta demografinė krizė, sukėlusi rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva šią situaciją sugebės įveikti tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta pagal gyventojų senėjimą Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir mažas gimstamumas.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, migrantai, Lietuva
Vilniaus oro uostas

"Lietuvos oro uostai" išrinko naują valdybos pirmininkę

(atnaujinta 08:29 2021.02.26)
Ankstesnis bendrovės valdybos pirmininkas Arijandas Šliupas atsistatydino šių metų vasario pradžioje

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Eglė Čiužaitė tapo Lietuvos oro uostų bendrovės valdybos pirmininke, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

VĮ Lietuvos oro uostų valdybos pirmininke Čiužaitė išrinkta iš esamų valdybos narių.

Šiuo metu LOU valdyboje yra trys nariai, vyksta dar dviejų narių atranka.

Naujas įmonės valdybos pirmininkas buvo renkamas vasario 1 d. atsistatydinus Arijandui Šliupui. Jo narystė įmonės valdyboje baigėsi vasario 5 d.

LOU valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno bei Palangos – ir vysto koordinuotą jų veiklą.

Anksčiau bendrovė paskelbė apie struktūrinius pokyčius koronaviruso pandemijos ir su ja susijusios krizės metu. Kai kurie ankstyvos stadijos projektai bus sustabdyti, o nuo metų pradžios buvo planuojama centralizuoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų valdymą. Bendrovė nori grąžinti keleivių srautą iki tokio lygio, koks buvo iki pandemijos. Manoma, kad 2021 metais keleivių srautas pasieks 50 procentų praėjusių metų.

Tegai:
Lietuvos oro uostai