Tokijus, archyvinė nuotrauka

Lietuva vietoj Rusijos turės žemės ūkio atašė Japonijoje

33
Trečiadienį Vyriausybė pritarė žemės ūkio atašė pareigybei Japonijoje ir panaikino šias pareigas Rusijoje

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Vyriausybė pritarė žemės ūkio ministerijos siūlymui įsteigti žemės ūkio atašė pareigybę Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Japonijoje bei panaikinti tokią pareigybę diplomatinėje atstovybėje Rusijoje, rašoma Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyboje.

Toks sprendimas priimtas, nes po Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produktams, labai sumažėjo ten esančio atašė veiklos galimybių.

"Nors 2016 metais eksporto struktūroje pagal šalis Rusija buvo 3 vietoje iš 141 eksporto partnerių, verta pabrėžti, kad lietuviškos kilmės produktai tesudarė 15% viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Rusiją. Eksportas vyko ir vyksta, pagalbos verslui nereikia. Po Rusijos embargo labai sumažėjo žemės ūkio atašė Rusijoje veiklos apimtys ir galimybės šioje valstybėje. Embargo panaikinimo atveju ir atsiradus poreikiui vėl steigti žemės ūkio atašė Rusijoje bus peržiūrima žemės ūkio sektoriaus ekonominio atstovavimo geografija ir svarstoma dėl tokios galimybės", — teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Tuo tarpu Japonija yra didžiausia pagal piniginę vertę maisto rinka pasaulyje — ji importuoja daugiau kaip 60% reikalingų maisto produktų. Stebint augantį lietuviškos produkcijos eksportą, ateityje matomas dar didesnis potencialas ir galimybės — Lietuvos žinomumas Japonijoje yra labai išaugęs, vyksta intensyvus Lietuvos ir Japonijos verslo dialogas. Todėl, pasak ministro Markausko, labai svarbu tęsti darbą su šios šalies atsakingomis institucijomis. Šiam teiginiui pritaria ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vyriausybė aktyviai ieško naujų rinkų Lietuvos žemės ūkio produkcijai ir siekia plėsti eksporto apimtis. Atašė pareigybės įsteigimas Japonijoje turėtų pasitarnauti šiems svarbiems tikslams. Bendradarbiavimas tarp abiejų šalių institucijų taps ženkliai efektyvesnis", — teigia Skvernelis.    

Specialiojo žemės ūkio atašė Japonijoje vykdomas funkcijas numatoma išplėsti, kad jis galėtų rūpintis ir turizmo bei kitomis svarbiomis sritimis.

Japonija yra didžiausia pagal piniginę vertę maisto rinka pasaulyje. Ji importuoja daugiau kaip 60% reikalingų maisto produktų. Japonijoje vyksta daug tarptautinių parodų, mugių ir seminarų, kuriuose Lietuva galėtų pristatyti žemės ūkio produkciją ir ieškoti partnerių bendradarbiavimui.

Per 2015-2016 metus lietuviškos kilmės produktų eksportas į Japoniją padidėjo 4 kartus nuo 26 milijonų eurų iki 105,1 milijonų eurų, kai tuo tarpu prekyba su Rusija 2016 metais lietuviškos kilmės produktais sudarė tik 62 milijonų eurų.

Delegavus atašė į Japoniją, Žemės ūkio ministerija turės devynis specialiuosius žemės ūkio atašė. Keturi iš jų jau dirba Briuselyje, kiti — JAV, Kinijoje, Vokietijoje, Italijoje.

Žemės ūkio atašė pareigybė Japonijoje, kuri bus įsteigta vietoj žemės ūkio atašė pareigybės Rusijoje, bus finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pareigybės metinio lėšų poreikio ūkiniam aprūpinimui ir sveikatos draudimui skirtumas, lyginant su naikinama žemės ūkio atašė Rusijoje pareigybe, yra 22,265 tūkstančių eurų.

33
Tegai:
Japonija, atašė, žemės ūkis, embargo, dvišaliai santykiai, diplomatija, Žemės ūkio ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Į Lietuvą atplaukia Japonijos karinių laivų eskadra
Didžiojo septyneto lyderiai pradeda derybas Japonijoje
Lavrovas: Rusijos embargas neleido išsivystyti nesąžiningai konkurencijai
Tanklaivis Coral Favia, archyvinė nuotrauka

Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys Rusijos

(atnaujinta 20:59 2020.07.09)
Bendrovės "Klaipėdos nafta" duomenimis, tanklaivis turi pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų kuro, krovinio gavėjas neįvardijamas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Į Klaipėdos uostą atplaukė naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, rodo laivų stebėjimo portalo Marinetraffic.com duomenys.

Laivas "Coral Favia" antradienį išplaukė iš Rusijos Vysocko uosto ir atplaukė į Klaipėdą ketvirtadienį, 4:20 val.

Anot Klaipėdos SGD terminalo "Klaipėdos nafta" operatoriaus, tanklaivis turėtų pristatyti dešimt tūkstančių kubinių metrų SGD. Gavėjas neskelbiamas.

Tai yra antrasis SGD krovinys šį mėnesį. Liepos pradžioje Lietuva iš Norvegijos gavo 138 tūkstančius kubinių metrų SGD.

Pagal įmonės tvarkaraštį, šį mėnesį Lietuva turėtų gauti 456 tūkstančius kubinių metrų kuro. Kitas tanklaivio atvykimas numatomas sekmadienį.

Viena iš aktualiausių Lietuvos energetikos problemų yra susijusi su SGD terminalo "Independence", už kurį Lietuva kasmet moka 60 milijonų eurų nuomos mokestį, likimu. Valdžia svarsto galimybę nusipirkti terminalą.

Dažniausiai suskystintas gamtines dujas Lietuva gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Interviu Sputnik Lietuva, Nacionalinio energetikos instituto direktorius, "Gazprom" žurnalo vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas anksčiau pažymėjo, kad Klaipėdos SGD terminalas visada buvo politinis projektas. Jis pabrėžė, kad niekas nenori investuoti į dujų skystinimo projektus, nes dabartinėmis kainomis jie yra nuostolingi.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
Tegai:
Rusija, Lietuva, SGD
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Ekspertas: esant dabartinėms kainoms niekas neinvestuos į Lietuvos SGD terminalą
Dujų krizė: JAV gresia staigus SGD gamybos sumažėjimas
Klaipėdos SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: SGD artimiausiu metu taps tendencija energetikos rinkoje

(atnaujinta 17:52 2020.07.09)
Energetikos ir finansų eksperto Jurijaus Rykovo teigimu, dujos yra labai patogus pereinamasis kuras pagal pereinamojo laikotarpio energijos koncepciją

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Dėl žemos paklausos ir dujų kainų Europoje ir Azijoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) pristatymo iš JAV ekonomika tampa neefektyvi, pirkėjai atsisako 110 SGD tiekimo sutarčių, teigiama JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos administracijos (EIA) mėnesinėje trumpalaikėje prognozėje.

Švelni žiema ir su COVID-19 susijusios ribojamosios priemonės tapo paklausos mažėjimo veiksniais. O žemos gamtinių dujų ir suskystintų gamtinių dujų kainos Europoje ir Azijoje sumažino JAV suskystintų gamtinių dujų eksporto, kuris yra ypač jautrus kainai, ekonominį gyvybingumą.

Kaip Sputnik Lietuva sakė Energetikos ir finansų instituto Energetikos skyriaus vadovas Jurijus Rykovas, koronaviruso pasekmės turėtų palaipsniui atslūgti ir jau vyksta tam tikras paklausos atsigavimas.

"Ilgalaikė tendencija yra nukreipta į tai, kad dujų tiekimas būtų daug lankstesnis. Negalime pamiršti šių dalykų: šiuo metu vyksta vadinamasis energijos perėjimas. Bent jau to poreikis yra labai pripažintas įvairiose vyriausybinėse agentūrose, ekspertų bendruomenėje. Ir šiuo požiūriu dujos yra patogus pereinamasis kuras. Manau, kad dujų paklausa išliks ir SGD tiekimas bus lankstus. <...> SGD taps tendencija ir jų įtaka turėtų augti, kaip ir dujų poreikis turėtų būti palaipsniui atkuriamas pagal energijos perdavimo koncepciją", — pastebėjo ekspertas.

"Mėlynojo kuro" kainos Europoje ir Azijoje yra labai žemos. Nėra jokios priežasties pirkti amerikietiškas SGD, anksčiau pripažino net JAV Energetikos departamentas. Klientai atsisakė daugiau nei šimto pristatymų, numatytų vasarai. Dėl to eksportas žlugo beveik 63,6 proc.

Prieš pandemiją JAV turėjo ambicingus planus: 2020 metais — 67,2 milijardo kubinių metrų, 2021 metais — 79,5. Šiuos skaičius sausį paskelbė JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos administracija (EIA).

Neseniai JAV Energetikos departamentas vėl pablogino SGD iš šalies eksporto perspektyvas. Dabar 2020 metais departamentas tikisi padidinti jį iki 5,35 milijardo kubinių pėdų per dieną, tuo tarpu kai birželį — 5,7 milijardo. 2021 metų prognozė taip pat yra sumažinta iki 7,28 milijardo kubinių pėdų per dieną nuo anksčiau numatyto 7,31 milijardo. 2019 metais JAV SGD eksportas sudarė 4,98 milijardo kubinių pėdų.

Tegai:
dujos, SGD
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija atsisakys ilgalaikių sutarčių su Rusija, o ne jos dujų
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Maršrutizatorius, archyvinė nuotrauka

KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi

(atnaujinta 21:58 2020.07.09)
Įsibrovėliai gali įsilaužti į vartotojo namų tinklą ir gauti prieigą prie neskelbtinų duomenų, jei maršrutizatoriaus slaptažodis neatitinka šiuolaikinių saugumo reikalavimų

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos nustatė (NKSC), kad Lietuvoje interneto vartotojų plačiai naudojami tinklo maršrutizatoriai turi pažeidžiamumą, kuriuo pasinaudojus, per sąlyginai trumpą laiką galima išgauti belaidžio (Wi-Fi) tinklo slaptažodį, rašoma KAM pranešime.

Tai leistų įsilaužėliui naudotis vartotojo namų interneto prieiga, šnipinėti duomenų srautą, vykdyti kitas nusikalstamas veikas.

Pagal UAB "Critical Security" praneštą informaciją, namų interneto vartotojai naudojasi belaidžio tinklo maršrutizatoriais, kuriems suteikiamas pirminis gamyklinis slaptažodis, sudarytas iš atsitiktinai generuojamų 10 simbolių ilgio sekos, skaitmenys bei didžiosios raidės nuo A iki F.

Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad tai neatitinka šiuolaikinių saugumo standartų, kadangi skirtingų simbolių imtis yra per maža, todėl tokie slaptažodžiai yra pažeidžiami slaptažodžių parinkimo atakoms.

Tokių maršrutizatorių belaidžio tinklo pirminio slaptažodžio nulaužimo laikas įprastu namų kompiuteriu, priklausomai nuo turimos įrangos, gali trukti iki 30 dienų. O pasitelkus didesnius kompiuterinius skaičiavimo pajėgumus, maksimalus nulaužimo laikas ženkliai sutrumpėja iki valandų. Namų vartotojai, kurie nėra pakeitę maršrutizatoriaus gamintojo suteikto pirminio belaidžio tinklo slaptažodžio, gali tapti kibernetinių atakų taikiniais.

Saugumo ekspertai apie aptiktą pažeidžiamumą informavo Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą pagal atsakingo atskleidimo politiką. NKSC išanalizavo pateiktą informaciją ir atliko kitų rinkoje naudojamų bevielio tinklo prietaisų gamyklinių nustatymų saugumo vertinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad yra ir daugiau pažeidžiamų tinklo maršrutizatorių modelių, kuriuos diegia kiti interneto paslaugų teikėjai bei platina elektronikos prietaisų pardavėjai.

NKSC duomenimis, labiausiai susirūpinti turėtų vartotojai, kurių Wi-Fi tinklo slaptažodį sudaro tik skaitmenys. Tokio tipo slaptažodis yra ypač silpnas ir kelia didelę grėsmę vartotojams, nes gali būti piktavalio panaudotas įsilaužiant į vartotojo tinklą.

Patekę į vidinį tinklą, įsilaužėliai turi galimybę stebėti nešifruotų duomenų srautą, rinkti jautrius duomenis ar išnaudoti vartotojo kompiuterius atliekant kitas kibernetines atakas. Vartotojams kyla grėsmė būti šantažuojamiems dėl asmeninių duomenų nutekinimo arba jo duomenys gali būti užšifruoti, o už duomenų susigrąžinimą pareikalauta išpirkos. Pasitelkę papildomus metodus, nusikaltėliai gali netgi pasisavinti pinigines lėšas sąskaitose.

NKSC kibernetinio saugumo ekspertai ragina visus maršrutizatorių savininkus peržiūrėti savo prietaisų nustatymus, pakeičiant šį slaptažodį į patikimesnį. Saugų slaptažodį turėtų sudaryti bent 12–14 simbolių seka iš didžiųjų bei mažųjų raidžių, skaitmenų ir specialiųjų simbolių.

Lietuvoje dažnai skelbiama apie kibernetines atakas. Lietuvos politikai dažnai užsimena apie "rusų įsilaužėlius".

Praėjusiais metais Lietuvos parlamentarai skundėsi, kad į jų darbo paštą buvo siunčiamos įvairios žinutės, kad būtų galima įsilaužti į pašto dėžutę. Nukentėjo partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Rusijoje ne kartą buvo pastebėta, kad tokie Vilniaus kaltinimai lieka be įrodymų.

Tegai:
slaptažodis, kibernetinis saugumas