Tokijus, archyvinė nuotrauka

Lietuva vietoj Rusijos turės žemės ūkio atašė Japonijoje

34
Trečiadienį Vyriausybė pritarė žemės ūkio atašė pareigybei Japonijoje ir panaikino šias pareigas Rusijoje

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Vyriausybė pritarė žemės ūkio ministerijos siūlymui įsteigti žemės ūkio atašė pareigybę Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Japonijoje bei panaikinti tokią pareigybę diplomatinėje atstovybėje Rusijoje, rašoma Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyboje.

Toks sprendimas priimtas, nes po Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produktams, labai sumažėjo ten esančio atašė veiklos galimybių.

"Nors 2016 metais eksporto struktūroje pagal šalis Rusija buvo 3 vietoje iš 141 eksporto partnerių, verta pabrėžti, kad lietuviškos kilmės produktai tesudarė 15% viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Rusiją. Eksportas vyko ir vyksta, pagalbos verslui nereikia. Po Rusijos embargo labai sumažėjo žemės ūkio atašė Rusijoje veiklos apimtys ir galimybės šioje valstybėje. Embargo panaikinimo atveju ir atsiradus poreikiui vėl steigti žemės ūkio atašė Rusijoje bus peržiūrima žemės ūkio sektoriaus ekonominio atstovavimo geografija ir svarstoma dėl tokios galimybės", — teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Tuo tarpu Japonija yra didžiausia pagal piniginę vertę maisto rinka pasaulyje — ji importuoja daugiau kaip 60% reikalingų maisto produktų. Stebint augantį lietuviškos produkcijos eksportą, ateityje matomas dar didesnis potencialas ir galimybės — Lietuvos žinomumas Japonijoje yra labai išaugęs, vyksta intensyvus Lietuvos ir Japonijos verslo dialogas. Todėl, pasak ministro Markausko, labai svarbu tęsti darbą su šios šalies atsakingomis institucijomis. Šiam teiginiui pritaria ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vyriausybė aktyviai ieško naujų rinkų Lietuvos žemės ūkio produkcijai ir siekia plėsti eksporto apimtis. Atašė pareigybės įsteigimas Japonijoje turėtų pasitarnauti šiems svarbiems tikslams. Bendradarbiavimas tarp abiejų šalių institucijų taps ženkliai efektyvesnis", — teigia Skvernelis.    

Specialiojo žemės ūkio atašė Japonijoje vykdomas funkcijas numatoma išplėsti, kad jis galėtų rūpintis ir turizmo bei kitomis svarbiomis sritimis.

Japonija yra didžiausia pagal piniginę vertę maisto rinka pasaulyje. Ji importuoja daugiau kaip 60% reikalingų maisto produktų. Japonijoje vyksta daug tarptautinių parodų, mugių ir seminarų, kuriuose Lietuva galėtų pristatyti žemės ūkio produkciją ir ieškoti partnerių bendradarbiavimui.

Per 2015-2016 metus lietuviškos kilmės produktų eksportas į Japoniją padidėjo 4 kartus nuo 26 milijonų eurų iki 105,1 milijonų eurų, kai tuo tarpu prekyba su Rusija 2016 metais lietuviškos kilmės produktais sudarė tik 62 milijonų eurų.

Delegavus atašė į Japoniją, Žemės ūkio ministerija turės devynis specialiuosius žemės ūkio atašė. Keturi iš jų jau dirba Briuselyje, kiti — JAV, Kinijoje, Vokietijoje, Italijoje.

Žemės ūkio atašė pareigybė Japonijoje, kuri bus įsteigta vietoj žemės ūkio atašė pareigybės Rusijoje, bus finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pareigybės metinio lėšų poreikio ūkiniam aprūpinimui ir sveikatos draudimui skirtumas, lyginant su naikinama žemės ūkio atašė Rusijoje pareigybe, yra 22,265 tūkstančių eurų.

34
Tegai:
Japonija, atašė, žemės ūkis, embargo, dvišaliai santykiai, diplomatija, Žemės ūkio ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Į Lietuvą atplaukia Japonijos karinių laivų eskadra
Didžiojo septyneto lyderiai pradeda derybas Japonijoje
Lavrovas: Rusijos embargas neleido išsivystyti nesąžiningai konkurencijai
Vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij

Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą "Nord Stream-2" projekto

(atnaujinta 20:02 2020.11.26)
Bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Norvegų "Det Norske Veritas" — "Germanischer Lloyd" (DNV GL) neatsisako "Nord Stream-2" dujotiekio sertifikavimo, tačiau nutraukia darbus, susijusius su jūrų laivais, praneša RBC, remdamasis bendrovės atstovais.

"DNV GL nepriėmė sprendimo atsisakyti sertifikuoti "Nord Stream-2" dujotiekio sistemą", — sakė bendrovės pareigūnas.

Kaip paaiškino DNV, išnagrinėjusi naują Valstybės departamento aiškinimą dėl sankcijų prieš Rusijos ir Vokietijos dujotiekį veiksmų, bendrovė priėjo prie išvados, kad sankcijos bus taikomos paslaugoms, susijusioms su laivais ir juose sumontuota įranga, reikalinga projektui. Bendrovė pabrėžė, kad neatsisako teikti su "Nord Stream-2" vamzdynais susijusių paslaugų.

"Nord Stream-2" DNV GL dalyvavo dokumentų peržiūroje ir statybos darbų atitikties standartams patikrinime. Tai taip pat apėmė įrangos, kuri buvo naudojama laivuose, tiesiant dujotiekį, bandymus ir paruošimą. Be to, įmonei reikėjo išduoti atitikties sertifikatą, tinkamai įvykdžius projektą.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.

Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dokai Klaipėdos uoste, archyvinė nuotrauka

Malkų įlanką papildė antrasis plaukiojantis dokas

(atnaujinta 18:26 2020.11.26)
Pažymima, kad šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės (VLG) dokų rikiuotę papildė antras laivų remontui skirtas plaukiojantis dokas, praneša Klaipėdos uosto spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad jis pastatytas į nuolatinę savo vietą ir jau netrukus galės priimti laivus. Tokie pokyčiai simbolizuoja, jog sparčiais žingsniais artėjama Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projekto pirmojo etapo pabaigos link.

Pažymima, kad šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį. 

"Tai išskirtinis projektas, prie kurio sėkmingo įgyvendinimo dirbo daugybė žmonių. Noriu jiems visiems nuoširdžiai padėkoti. Į savo nuolatinę vietą pastatytas dokas — tai vienas svarbiausių akcentų, bylojančių, kaip keičiasi Malkų įlanka, kaip ji atsiveria naujoms galimybėms ir perspektyvoms. Iki šiol senos krantinės ir nepakankamas gylis ribojo krovos procesus, neleido išnaudoti visų turimų krovos ir technologinių galimybių uosto kompanijoms," — sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tuo pačiu teigiama, kad šiuo metu laukiama 2-ojo įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapo pradžios. Jų rekonstrukcija yra būtina, norint remontuoti ir prišvartuoti atvykstančius didelio tonažo laivus, kadangi daugiau nei prieš 50 metų pastatytos krantinės dėl esamo ilgio ir gylio, nebeatitinka šių dienų laivybos tendencijų ir poreikių, šiuolaikinių laivų parametrų. 

Tegai:
Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Lietuva nori pinigų avarijos Baltarusijos AE atveju
Lietuva šiais metais tapo finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse
Europos Parlamentas, archyvinė nuotrauka

Europos Parlamentas ragina ES įvesti sankcijas Turkijai

(atnaujinta 19:14 2020.11.26)
Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą įvesti sankcijas Turkijai dėl jos pozicijos Kipro atžvilgiu, praneša RIA Novosti.

"Parlamentarai paragino Europos Vadovų Tarybą išlaikyti vienybę dėl vienašališkų ir neteisėtų Turkijos veiksmų ir įvesti griežtas sankcijas", — sakoma dokumente.

Rezoliucijai pritarė 631 deputatas, trys balsavo prieš, 59 susilaikė.

Po Turkijos ginkluotos invazijos, kurią išprovokavo bandymas prijungti salą prie Graikijos, Kipras buvo suskirstytas etnine prasme nuo 1974 metų. Buvo užimta 37% salos teritorijos, kurioje 1983 metais buvo paskelbta Šiaurės Kipro Turkijos Respublika. Ją pripažino tik Turkija.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas lapkričio 15 dieną lankėsi Šiaurės Kipre, būtent neseniai atidarytame Varošo kvartale Famagustoje.

Graikija ir Kipro Respublika tokį žingsnį laiko "beprecedente provokacija". Turistų kvartalas buvo uždarytas visuomenei nuo 1974 metų, kai Turkijos kariuomenė okupavo dalį Kipro ir padalijo salą. Varošą saugo 1984 metų JT Saugumo Tarybos rezoliucija.

Tada Erdoganas sakė, kad derybos dėl Kipro susitarimo turėtų būti vykdomos remiantis dviejų valstybių buvimu Kipre.

Tuo tarpu Europos Parlamento nariai reikalauja, kad Kipro turkų ir graikų bendruomenėms būtų surengtas vienas federacijos sprendimas.

"Parlamentarai ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens skatinant derybas, remiamas JT", - sakoma dokumente.

Tikimasi, kad Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai svarstys santykius su Turkija artėjančiame viršūnių susitikime gruodžio 10–11 dienomis.

Tegai:
sankcijos, Turkija, Europos Parlamentas