Elektros oro linijos, archyvinė nuotrauka

Kuršių nerijoje požeminiais laidais bus pakeistos sovietmečio oro linijos

29
(atnaujinta 14:51 2017.08.31)
"Energijos skirstymo operatorius", siekdamas suteikti Kuršių nerijos kraštui įspūdingą peizažą žada iki 2020 metų pakeisti visas nuo sovietmečio naudojamas elektros oro linijas požeminiais kabeliais

VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. UNESCO saugomas unikalus Kuršių nerijos kraštas jau greitai ne tik turės didesnį bei patikimesnį energijos tiekimą, bet ir dar vertingesnį kraštovaizdį — regione nebeliks oro linijų, jos bus pakeistos požeminiais kabeliais, praneša elektros ir dujų skirstymo bendrovė "Energijos skirstymo operatorius" (ESO).

Iki 2020 metų ESO žada atnaujinti visas transformatorinių pastotes ir aukštos įtampos (35 kV) elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Darbai bus pradėti kitais metais.

Per daugiau nei du metus vyksiančią rekonstrukciją, ESO atnaujins nuo 1965-89 metų eksploatuojamas Smiltynės, Juodkrantės, Alksnynės, Nidos, Pervalkos ir Girininkijos transformatorių pastotes. Didžioji dalis 1964 metais įrengtų aukštos įtampos elektros oro linijų bus pakeistos 90 kilometrų požeminiais kabeliais. Atnaujinimai leis patenkinti net 50% didesnį energijos poreikį ir apsaugos tinklą nuo gamtos stichijų poveikių.

"Elektros skirstymo tinklo atnaujinimai pirmiausia atneš didelę naudą gyventojams — bus patenkinti augantys verslo ir gyventojų energijos vartojimo poreikiai. Oro linijas pakeitus požeminėmis, Kuršių nerija turės patikimesnį energijos tiekimą, gerokai mažiau priklausomą nuo vis dažnesnių ekstremalių gamtos reiškinių. Rekonstrukcijos įvertins ir visi krašto svečiai — čia nebeliks elektros stulpų ir saugomas kraštovaizdis bus dar natūralesnis", — sako ESO Tinklų vystymo tarnybos direktorius Rytis Borkys.

Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, elektros tinklo atnaujinimas yra svarbi žinia visiems Kuršių nerijos gyventojams bei šio krašto lankytojams.

"Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame kurorto infrastruktūrai gerinti, rengiame dokumentaciją apleistiems pastatams rekonstruoti ir juose įrengti viešbučių, sveikatinimo objektų, tad svarbu, kad kartu būtų užtikrinami ir augantys žmonių bei verslo energijos poreikiai. Be to, Kuršių nerijoje nebeliks vizualinės taršos ir kraštovaizdis bus dar vertingesnis", — sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Šiuo metu Kuršių nerijoje ESO tiekia ir skirsto elektrą daugiau kaip trims tūkstančiams klientų. Energija Kuršių neriją pasiekia per Kuršių marias besidriekiančia aukštos įtampos elektros linija, sujungta su Klaipėdoje esančia Marių transformatorių pastote.

Visoje Lietuvoje į elektros tinklo patikimumą ESO šiemet investuos apie 120 milijonų eurų — tai 20% daugiau nei pernai. Toliau didinamos investicijas į požeminių elektros kabelių tinklą — per šiuos metus planuojama 2662 kilometrus oro linijų pakeisti į požeminius kabelius — 2,6 karto daugiau nei pernai.

29
Tegai:
požeminis kabelis, elektros oro linijos, elektra, Kuršių nerija
Dar šia tema
Per trejus metus Vilnius nušvis LED šviesomis už 22 mln eurų
Dėl audros Lietuvoje be elektros liko daugiau nei 50 tūkst žmonių
Skandinaviškos elektros energijos kaina stipriai išaugo
Bendrovės Ukrtransgaz dujų kompresorių stotis Bojarkos mieste, archyvinė nuotrauka

Ukrainoje pasiūlė "Gazprom" papildomas pajėgas dujų pumpavimui į Europos Sąjungą

(atnaujinta 11:34 2021.04.21)
Anksčiau Rusijos bendrovė pranešė apie rimtą dujų trūkumą Europos požeminėse saugyklose po praėjusios žiemos

VILNIUS, balandžio 21— Sputnik."Ukrainos GTS operatorius" yra pasirengęs suteikti "Gazprom" papildomas pajėgas dujų pumpavimui į Europą, pranešė "Ukrainos GTS operatoriaus" generalinis direktorius Sergejus Makogonas.

"Gazprom" šią vasarą numato sunkų dujų pumpavimo į Europą sezoną. Mes dar kartą patvirtiname savo pasirengimą suteikti papildomas pajėgas dujų tranzitui iš RF į ES, kad laiku būtų atnaujintos dujų atsargos ES. "Gazprom" reikia kreiptis tik su atitinkamu pasiūlymu padidinti sutarties apimtį ir užsisakyti papildomas pajėgas", — savo Facebook paskyroje rašė Makogonas.

Jis pridūrė, kad jei "Gazprom" nenori rezervuoti papildomų tranzito pajėgų, tai yra alternatyvus sprendimas — "leisti Europos prekybininkams gauti dujas prie Ukrainos ir Rusijos sienos ir tada savarankiškai jas gabenti į Europą".

Anksčiau "Gazprom" pareiškė, kad po praėjusios žiemos matomas rimtą dujų trūkumas Europos požeminėse saugyklose, o naujas pumpavimo sezonas žada būti vienas didžiausių nuo 2011 metų.

Požeminės dujų saugyklos Europoje vėl pradėjo pildyti atsargas po beveik dviejų savaičių, kuris nutraukė kovo pabaigoje prasidėjusį dujų pumpavimo sezoną požeminėse dujų saugyklose, rodo balandžio 19 dienos "Gas Infrastructure Europe" (GIE) platformos duomenys. Remiantis žiemos laikotarpio rezultatais, Europos PDS atsargų lygis nukrito iki 29,71 procento visų saugojimo pajėgumų; būtent tuo metu baigėsi atrankos sezonas kovo 25 dieną. Per šį laiką Europoje PDS sunaudotas rekordinis dujų kiekis nuo 2011 m. — 65,6 mlrd. kubinių metrų, pranešė "Gazprom".

Tegai:
SGD, ES, Gazprom, Ukraina
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko penktasis SGD krovinys Lenkijos įmonei "PGNiG"
"Klaipėdos nafta" ruošiasi skelbti SGD saugyklos pirkimo konkursą
Lietuva per balandį gavo šeštą SGD partiją iš Rusijos
Vilkikas

Nuo pandemijos labiausiai nukentėjo smulkiosios transporto įmonės

(atnaujinta 12:10 2021.04.21)
Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Daugiau kaip metus Lietuvai kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, transporto sektoriuje dirbančios įmonės ir toliau susiduria su ekonominiais iššūkiais, rašoma vežėjų asociacijos "Linava" pranešime.

Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų. Itin sudėtinga situacija mažoms ir smulkioms šio sektoriaus įmonės, kurios labiausiai nukentėjo.

Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu bendrovės "Creditreform Lietuva" atlikta analizė, remiantis "Sodros" ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.

Nors šiuo metu Lietuvoje veikia virš 5 tūkst. įmonių, deklaruojančių įvairius pervežimus, bet skaičiuojant tarptautinių transporto licencijų turėtojus pirmojo karantino pradžiai kai jų buvo 4 577, tai, š. m. balandžio 15 d. duomenimis, iš pradinio jų sąrašo liko 4 406, t. y. 172 įmonėmis mažiau.

Balandžio 15 dienos duomenimis, iš 4 406 transporto įmonių, išlikusių iš priešpandeminio sąrašo, smulkios įmonės sudaro 2 641, o mažos — 1 323. Būtent šios įmonės generuoja didžiąją dalį šio sektoriaus pajamų ir sumokamų mokesčių valstybei.

Įmonių veiklos nutraukimai dažniausiai fiksuojami smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Smulkios įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, sudaro net 60 proc., o mažosios,
Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, transporto sektoriaus paveikslas yra labai panašus į kitus mūsų šalies verslo sektorius.

Asociacijos "Linava" vertinimu, tokiems pokyčiams transporto sektoriuje įtakos turėjo ne tik pandemija, su kuria kovoja Lietuva ir visas pasaulis, bet ir naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais, kas tapo viena iš priežasčių nutraukti veiklą tai padariusioms įmonėms.

Tuo tarpu didieji rinkos dalyviai, kurie sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus, turi galimybių išgyventi, naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti užsienio šalyse, kur steigia dukterines arba naujas įmones. Tačiau mažiausieji transporto rinkos dalyviai, sudarantys net 90 proc. sektoriaus, tokių galimybių neturi.

Tegai:
pandemija
Президент РФ Владимир Путин выступает с ежегодным посланием Федеральному собранию

"Sugebėjome užbėgti įvykiams akių". Putinas įvertino COVID-19 situaciją Rusijoje

(atnaujinta 13:04 2021.04.21)
Tačiau Rusijos prezidentas pažymėjo, jog koronavirusas dar nenugalėtas, todėl ragina savo bendrapiliečius skiepytis

VILNIUS, balandžio 21 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padėkojo visiems rusams už jų sunkų darbą ir dalyvavimą kovoje su koronaviruso pandemija.

Pagal Konstituciją Rusijos valstybės vadovas kasmet kreipiasi į Federalinę asamblėją pranešdamas apie padėtį šalyje ir pagrindines vidaus bei užsienio politikos kryptis.

"Susibūrę mes sugebėjome užbėgti įvykiams už akių", — sakė Rusijos vadovas.

Putinas pažymėjo, kad Rusijos piliečiai elgėsi santūriai, laikydamiesi alinančių, tačiau būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta koronaviruso plitimo. Rusijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos mokslininkai padarė proveržį sukūrę tris patikimas vakcinas nuo COVID-19.

"Dar kartą kreipiuosi į Rusijos piliečius: mielieji, nepraraskite budrumo, prašau pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais. Skiepijimas dabar yra labai svarbus. Prašau, dar kartą kreipiuosi į visus piliečius Rusijos: pasiskiepykite", — sakė Putinas ir nurodė, kad koronavirusas dar nėra nugalėtas ir išlieka "tiesiogine grėsme".

Rugpjūčio mėnesį Rusijos sveikatos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną nuo COVID-19, kurią sukūrė Gamalėjaus centras ir pagamino kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu. Vakcinos "Gam-Covid-Vac" prekės pavadinimas yra "Sputnik V".

Būtina kontroliuoti visas Rusijos sienas, kad būtų išvengta koronaviruso plitimo — tiek išilgai išorinių sienų kontūro, tiek šalies viduje, savo metiniame pranešime taip pat pažymėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

"Mes matome, kaip dramatiškai klostosi situacija daugelyje šalių, kuriose auga infekcijų skaičius. Dabar turime kontroliuoti visas ribas, skirtas viruso plitimui sulėtinti — tiek išorinių sienų kontūre, tiek mūsų viduje šalyje", — sakė Putinas.

Regionų vadovai turėtų kasdien spręsti vakcinacijos klausimus, visi Rusijos piliečiai turėtų turėti galimybę pasiskiepyti, kad rudenį susiformuotų kolektyvinis imunitetas koronavirusui, sakė Putinas.

"Dabar vakcinacija yra labai svarbi. Aš prašau vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos ir regionų vadovų kasdien spręsti šiuos klausimus", — sakė jis, kreipdamasis į Federalinę asamblėją.

"Galimybė pasiskiepyti turėtų būti visur. Tai leis susidaryti vadinamajam kolektyviniam imunitetui rudenį. Šios problemos sprendimas priklauso tik nuo mūsų, nuo visų piliečių", — pabrėžė Rusijos prezidentas.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, Vladimiras Putinas, Rusija