Pinigų plovimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pateko į aktyviausių kovotojų su pinigų plovimu trejetuką

59
(atnaujinta 13:36 2017.09.05)
Bezelio indekse "AML" Lietuva užima antrą vietą, jau antrus metus iš eilės aplenkia šiame reitinge Latviją ir Estiją, o šiais metais nusileidžia tik Suomijai

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. Bazelio valdymo instituto Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos naikinimo indekse "AML" Lietuva pateko į antrą vietą, praneša "Baltic Course".

Šiais metais Suomija lyderiauja šiame indekse ir taip yra jau ketvirtus metus iš eilės. Iškart po Suomijos jau antrą kartą eina Lietuva.

Indeksas AML-2017: pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas
© Sputnik
Indeksas AML-2017: pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas

Trečią vietą užima Estija. Nepaisant esminio ūLatvijos atotrūkio šiame reitinge — 14 vieta — ši šalis gerina savo pozicijas kovoje su pinigų plovimu: taip 2016 metais Latvija užėmė tik 28 vietą.

Latvija indekse gavo 4,44 balų, Estija — 3,83, Lietuva — 3,67, Suomija — 3,04.

Aukščiausias pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikas ekspertai įžvelgė Irane ir Afganistane.

Apie indeksą "AML"

Sudarant šį indeksą vertinama atskiros šalies rizika, susijusi su neteisėtu būdu gautų lėšų legalizavimu bei terorizmo finansavimu. Pagrindinis dėmesys skiriamas šios rizikos šalinimui. Reitingas sudaromas remiantis 14 atvirų informacijos šaltinių.

Nuo šio indekso sudarymo pradžios 2012 metais tarp dešimties šalių su žemiausia rizika padėtis iš esmės nepasikeitė. Tačiau vidutinis visų šalių rizikos rodiklis prastėja jau mažiausiai pastaruosius trejus metus: 2015 metais vidurkis siekė 5,82 punkto, pernai — 5,85 punkto, o šiemet — jau 6,15 punkto skalėje nuo nulio, reiškiančio mažiausią riziką, iki 10, kas rodo didžiausią riziką.

59
Tegai:
terorizmo finansavimas, pinigų plovimas, reitingas, Lietuva
Dar šia tema
Už pinigų plovimą teks sumokėti iki 5 mln eurų
Lietuvis apgavo JAV kompanijas 100 mln dolerių
Rail Baltica

Kauno intermodalinis terminalas prijungtas prie Europos geležinkelių tinklo

(atnaujinta 13:19 2020.10.22)
Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas taps vienu moderniausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos didžioji dalis visų "Rail Baltica" linija važiuojančių traukinių

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. "Rail Baltica" geležinkelio ruože Kaunas–Palemonas užbaigti pagrindiniai projekto darbai, po kurių Kauno intermodalinis terminalas yra tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių tinklu, praneša "Rail Baltica" spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad Kauno geležinkelio mazgo ruože dar reikia pastatyti tvoras, apželdinti aplinką ir užbaigti tunelį Ugniakuro gatvėje. 

"LTG Infra" generalinio direktoriaus Karolio Sankovski teigimu, geležinkelio ruožas tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono yra vienas svarbiausių "Rail Baltica" projekte.

"Laikantis griežto rangos darbų grafiko, įgyvendintas pagrindinis projekto uždavinys — Kauno intermodalinis (KIT) terminalas tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių infrastruktūra. Nuo šiol KIT — toliausiai į Rytus nutolęs Europos geležinkelių sistemos taškas, kurį netrukus europinio standarto bėgiais galės pasiekti prekiniai traukiniai. Darbų pabaiga šiame ruože sudaro sąlygas toliau sėkmingai tęsti projektą link Latvijos ir Estijos", — teigė jis.

Pažymima, kad iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių ruožų: Kaunas–Palemonas, Jiesia–Kaunas, Jiesia–Rokai ir Rokai–Palemonas.

Sankovski teigimu, baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas taps vienu moderniausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos didžioji dalis visų "Rail Baltica" linija važiuojančių traukinių.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
Rail Baltica, Kaunas
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"
Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo
Laivas Akademik Čerskij

Protestas prieš amerikiečius: kas padės įgyvendinti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:11 2020.10.22)
JAV Valstybės departamentas uždraudė teikti paslaugas ir pajėgumus laivams, dalyvaujantiems "Nord Stream-2", finansuoti jų remontą ar įrangą laive. Įmonės turi tai nutraukti per 30 dienų nuo spalio 20 dienos

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. JAV atnaujino sankcijas "Nord Stream-2". Dabar apribojimai taikomi ne tik laivams, dalyvaujantiems tiesiant dujotiekį, bet ir juos aptarnaujančioms įmonėms. Ar tai trukdys įgyvendinti projektą, rašoma Irinos Badmajevos RIA Novosti straipsnyje.

Išplečiami apribojimai

JAV Valstybės departamentas uždraudė teikti paslaugas ir pajėgumus laivams, dalyvaujantiems "Nord Stream-2", finansuoti jų remontą ar įrangą laive. Įmonės turi tai nutraukti per 30 dienų nuo spalio 20 dienos.

Naujos sankcijos yra praėjusių metų tęsinys. Tada kalbėta apie "Gazprom" partnerius tiesiant "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream". Todėl Šveicarijos "Allseas" nutraukė darbą ir atšaukė du vamzdžių klotuvus.

"Gazprom" teko skubiai ieškoti alternatyvos. Pasirinkimas atiteko baržai "Fortuna" ir laivui "Akademik Čerskij". Jis tikriausiai yra pagrindinis taikinys, nes neturėjo reikiamos įrangos. "Jungtinės Valstijos šiek tiek vėluoja. Pagrindinis laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2", jau bandomas Kaliningrado srityje", — pažymi "AMarkets" analitikos skyriaus vadovas Artiomas Dejevas.

Tačiau gali būti, kad reikės įvairių techninių patobulinimų. "Sankcijos gali visiškai užblokuoti šią galimybę", — patikslina agentūros pašnekovas.

Be to, rizikuojant prarasti logistikos bazę Mukrane. Čia yra reikalingų vamzdžių atsargų, vyko "Akademik Čerskij" modernizavimas. "Jei Vokietijos uostas ir darbe dalyvaujančios įmonės sankcijas laikys rimta grėsme, mūsų laivai turės persikelti", — perspėja Artiomas Dejevas.

Tokiu atveju statybos bus baigtos vėliau, nei buvo planuota: iki metų pabaigos jos nebus įvykdytos. "Projekte dalyvauja Europos įmonės. Nemanau, kad jos bijotų JAV sankcijų", — sako Danilas Marchijevas, Maskvos advokatų asociacijos "StatusGroup" vadovaujantis partneris.

Per daug rizikinga. "Europos investicijos į dujotiekį siekia 5 milijardus dolerių. Be to, dar apie du buvo investuota į sausumos projekto komponentą. Siekdamas išimtinai Amerikos ekonominių interesų, niekas nenori prarasti tokių pinigų", — sakė Olegas Cheredničenka, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto ekonomikos teorijos docentas.

Rusija remiasi Europos partnerių politine valia ir ekonominio pagrįstumo supratimu — Maskva pabrėžė, kad projektas yra naudingas Vakarų šalims, nes padeda stiprinti jų energetinį saugumą. "Šioje įvykių raidoje istorija su "Allseas" neturėtų kartotis", — pabrėžia agentūros pašnekovas.

Nedraudiminis įvykis

Vašingtonas turi kitokią nuomonę. Jie ir toliau lenkia savo liniją, tikėdamiesi sukurti Europos suskystintų gamtinių dujų eksporto rinką. Valstybės departamentas ketina "panaudoti visas sankcijas, kad sustabdytų Rusijos dujotiekio statybą".

JAV Senatas rengia išplėstines sankcijas, kurios galėtų tapti gynybos biudžeto dalimi — valstybės apsaugos finansavimo įstatymu. "Tada apribojimai apims vamzdynų tiesimo laivų pardavimą, nuomą ar tiekimą dujotiekių statybai", — pažymi Artiomas Dejevas.

Sankcijos taip pat paveiks laivų draudimą. "Visų pirma — "Akademik Čerskij". Danija išdavė leidimą užbaigti statybas, laivas yra išbandomas, tačiau tada tikrai reikės draudimo — be to neįmanoma pradėti darbo Baltijos regione", — aiškina Artiomas Dejevas.

Rugsėjį tarptautinė P&I klubų grupė (IG P&I) paskelbė, kad nemokės draudimo Rusijos projekto dalyviams. "Vargu ar didžioji dauguma įmonių išdrįs pažeisti JAV sankcijas, tačiau gali būti ir kitų organizacijų, kurios rizikuos", — sakė šaltinis.

Danilas Marchijevas taip pat tiki drąsuoliais. "Įmonės pritraukia įvairių sričių specialistus, įskaitant analitikus, kurie sugeba įvertinti "Nord Stream-2" draudimo riziką. Jie turi savo finansinį interesą, nes į projektą investuota daug lėšų", — sako teisininkas.

Be to, nereikia pamiršti apie Senojo pasaulio lyderių poziciją, kuri nesutampa su amerikietiška. "Anksčiau 24 ES valstybės Vašingtone protestavo prieš naujas sankcijas Rusijos dujotiekiui", — prisimena Tamara Safonova, Rusijos aukštosios įmonių valdymo mokyklos (RANEPA) Tarptautinės prekybos katedros docentė.

Vokietija ypač domisi projektu. Pagal investicijas Vokietijos įmonės nusileidžia tik Rusijos įmonėms. Užsienio reikalų ministras Heikas Masas tvirtai pareiškė, kad amerikiečių kritika dujotiekiui nieko nepakeis — projektas įgyvendinamas.

Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Lenkija nubaudė "Nord Stream-2" statančias bendroves
ES vėliava

ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas sienų atidarymui

(atnaujinta 13:31 2020.10.22)
Šiuo metu Europos Sąjungos šalys susiduria su antrąja koronaviruso pandemijos banga. Tuo pačiu metu daugelis buvo priversti įvesti griežtas priemones, įskaitant komendanto valandą

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Nuolatiniai Europos Sąjungos valstybių narių atstovai trečiadienį Briuselyje vykusiame Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje pakeitė trečiųjų šalių, su kuriomis ES narėms rekomenduojama atverti išorės sienas, sąrašą, kuris bus oficialiai išduodamas ir paskelbtas vėliau, RIA Novosti sakė šaltinis ES.

Mergina, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Константин Михальчевский

Jis atsisakė atskleisti naujojo sąrašo turinį prieš jį oficialiai paskelbiant ES žurnale.

"Šiame etape galiu patvirtinti, kad po nuolatinių atstovų susitikimo buvo pradėta oficiali rašytinė procedūra atnaujintam sąrašui patvirtinti valstybėse narėse", — sakė agentūros pašnekovas.

Tuo pačiu metu, kai agentūra AFP dieną prieš tai pranešė remdamasi savo šaltiniais, dėl nepalankios epidemiologinės padėties greičiausiai iš atnaujinto sąrašo buvo išbraukti Gruzija, Tunisas ir Kanada, o Singapūras buvo įtrauktas į jį. Iš viso sąraše liks devynios šalys.

Praėjusią savaitę ES šalys nepakeitė šalių sąrašo, kad panaikintų draudimą keliauti į Europos Sąjungą. Paprastai sąrašas yra tikslinamas kas dvi savaites, tačiau grėsmingai pablogėjus epidemiologinei situacijai, tokia procedūra gali būti atliekama dažniau.

Šiuo metu sąraše yra 11 valstybių: Australija, Kanada, Gruzija, Japonija, Naujoji Zelandija, Ruanda, Pietų Korėja, Tailandas, Tunisas, Urugvajus ir Kinija, jei bus patvirtinta abipusiškumas sienų atidarymo klausimu.

Birželio 30 dieną ES Taryba susitarė dėl rekomendacijos palaipsniui panaikinti neprivalomų kelionių į ES apribojimus, sudarant šalių, kurioms sienos gali būti atidarytos nuo liepos 1 dienos, aąrašą. Iš pradžių joje buvo 15 valstybių, tačiau Europos valdžios institucijos vėliau sumažino sąrašą, atsižvelgdamos į blogėjančią epidemiologinę situaciją kai kuriose šalyse, kurios iš pradžių buvo įtrauktos į rekomendacijas.

Kriterijai, kuriais remdamasi ES sudaro sąrašą, yra epidemiologinė situacija šalyje, priemonės epidemijai sustabdyti, taip pat "ekonominiai ir socialiniai aspektai".

Epidemiologiniai rodikliai apima naujų infekcijų skaičiaus stabilizavimo ar mažėjimo tendenciją per pastarąsias 14 dienų, taip pat vidutinį 100 tūkstančių žmonių užkrėstų skaičių per pastarąsias dvi savaites, kuris turėtų būti lygus arba mažesnis nei ES 2020 metų Birželio 15 dieną (nuo 16 iki 20 atvejų).

Šalių sąrašas reguliariai tikslinamas atsižvelgiant į kintančią padėtį dėl koronaviruso plitimo pasaulyje. Tuo pat metu sąrašai, dėl kurių susitarė ES Taryba, nėra privalomi ES valstybėms narėms, ne visos ES šalys jų laikosi.

Šiuo metu Europos Sąjungos šalys susiduria su antrąja koronaviruso pandemijos banga. Tuo pačiu metu daugelis buvo priversti įvesti griežtas priemones, įskaitant komendanto valandą.

Tegai:
koronavirusas, ES
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas papasakojo apie kraujo grupės ir užsikrėtimo COVID-19 ryšį
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją