Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

Atnaujintą geležinkelio ruožą Lietuvoje pasiekė elektrovežis Baltarusijos

250
(atnaujinta 20:32 2017.09.07)
Lietuva planuoja palaipsniui pereiti nuo dyzelinio transporto pervežimams prie elekrinio

VILNIUS, rugsėjo 7 Sputnik. Elektrovežis iš Baltarusijos atvažiavo į Lietuvą neseniai elektrifikuotu 28,6 kilometro geležinkelio ruožu Naujoji Vilnia-Kena-valstybės siena su Baltarusija, praneša įmonė "Lietuvos geležinkeliai".

"Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška pažymėjo, kad šis projektas ypatingai reikšmingas Lietuvos geležinkelių infrastruktūrai.

"Elektrifikavus šį ruožą galėsime padidinti mūsų geležinkelio transporto konkurencingumą, pritraukti daugiau klientų krovinių vežime, maršruto Vilnius-Minskas keleiviams pasiūlyti trumpesnę kelionės trukmę. Nauda galės pasidžiaugti ir šalia atnaujinto geležinkelio ruožo gyvenantys žmonės — elektriniai traukiniai važiuoja gerokai tyliau bei yra viena labiausiai gamtą tausojančių transporto priemonių", — teigia Bartuška.

Didžiąją dalį prekinių traukinių lokomotyvų iš dyzelinės traukos pakeitus į elektrinę trauką, "Lietuvos geležinkeliai" galės sumažinti dyzelinių degalų naudojimą apie 20 tūkstančių tonų per metus, o anglies dvideginio taršą — apie 50 tūkstančių tonų.

Elektrifikacijos projektas prasidėjo 2015 metų žiemą. Statybos darbų metu elektrifikuota apie 100 kilometrų geležinkelio kelio.

Atlikti darbai užbaigia pirmąjį, Lietuvai labai svarbaus IXb geležinkelio koridoriaus (Kena-Klaipėda) elektrifikavimo etapą. Šiuo koridoriumi vykdoma didžioji Lietuvos geležinkelių pervežimų dalis, kuri sudaro tris ketvirčius krovinių apyvartos ir du trečdalius keleivių srauto. 

Ateityje numatyta elektrifikuoti dar kelis svarbius geležinkelio ruožus. Jau 2018 metais bus pradėta Vilniaus aplinkkelio Kyviškės-Valčiūnai-Vaidotai-Paneriai su išėjimu į prieš keturis dešimtmečius elektrifikuotą ruožą Vilnius-Kaunas elektrifikacija. Planuojama, kad iki 2020 metų kontaktinis elektros tinklas bus nutiestas iki Radviliškio, vėliau — iki pat Klaipėdos.

Lietuvos  geležinkeliai
© Sputnik /
Lietuvos geležinkeliai
250
Tegai:
elektrovežis, Lietuvos geležinkeliai, Baltarusija
Temos:
"Lietuvos geležinkelių" pažanga ir kasdieninė veikla (88)
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" kviečia į ekskursiją "Pamatyk šviesą tunelio gale"
Naujas Rusijos geležinkelių planas dėl Kaliningrado: ar bus pasekmių Lietuvai?
Ne piko metu Vilnius-Klaipėda keleiviai traukiniu važiuos iki 12% pigiau
"Lietuvos geležinkeliai" atleidžia darbuotojus
Nord Stream

Rusija įvertino galimybes užbaigti "Nord Stream-2" po naujų sankcijų

(atnaujinta 11:07 2020.06.05)
Kaip pažymėjo "Nord Stream 2 AG", daugiau nei tūkstantis bendrovių iš 25 šalių yra suinteresuotos baigti projektą, o Vašingtonas nepaiso Europos vartotojų interesų

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Politikai ir ekspertai pakomentavo JAV Senate pateiktą įstatymo projektą dėl sankcijų išplėtimo dujotiekiui "Nord Stream-2". Anot Rusijos, Vašingtonas bando apsunkinti projekto įgyvendinimą ir iškelti savo interesus pakenkdamas partneriams Europoje. Pagrindiniai teiginiai pateikiami RIA Novosti medžiagoje.

"Nord Stream 2 AG" įvertino galimas JAV įstatymo dėl naujų sankcijų "Nord Stream-2" įsigaliojimo pasekmes.

"Vakarų Europos energetikos kompanijos iš Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų į projektą investavo beveik po milijardą eurų. Daugiau nei tūkstantis bendrovių iš 25 šalių yra visiškai suinteresuotos projekto įgyvendinimu. Pastangos užkirsti kelią šiam svarbiam projektui rodo aiškų interesų nepaisymą. Atskiri Europos ir pramonės vartotojai bus priversti mokėti milijardais daugiau už dujas, jei dujotiekis nebus pastatytas, taip pat nepaisoma Europos Sąjungos teisės pačiai nusistatyti savo energetikos ateitį", — teigė "Nord Stream 2 AG" atstovas.

"Ciniškumas ir neteisėtumas"

Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas sankcijas draudimo bendrovėms, teikiančioms paslaugas vamzdžių klojimo laivams, pavadino ciniškomis ir neteisėtomis.

"Stebina įstatymo projekto iniciatoriaus, senatoriaus Tedo Kruzo, kuris pavadino dujotiekį "kritine grėsme JAV nacionaliniam saugumui", arogancijos laipsnis. Kur yra Baltija, o kur yra JAV? Prie ko čia valstybių nacionalinis saugumas? Nebent turėtumėte omenyje komercinius JAV interesus", — komentare RIA Novosti sakė Kosačiovas.

Jis pabrėžė, kad Rusija ir toliau įgyvendins projektą kartu su partneriais Europoje, net jei įstatymo projektas bus priimtas. Anot jo, Maskva veiks pagal savo planus, dėl kurių susitarta su partneriais Vokietijoje ir kitose šalyse ES narėse.

JAV interesų kišimas

Savo ruožtu senatorius Olegas Morozovas pažymėjo, kad naujos sankcijos gali apsunkinti dujotiekio tiesimą, tačiau Rusija ras būdą, kaip tai įgyvendinti bet kokiomis sąlygomis. Kartu jis pabrėžė, kad norint užbaigti "Nord Stream-2", būtinas "abipusis Europos partnerių ir dujų vartotojų supratimas".

Kaip prognozuoja Morozovas, daug kas priklausys nuo europiečių ir jų sugebėjimo iškelti savo interesus aukščiau JAV politinių ambicijų ir komercinės naudos.

"Akivaizdu, kad amerikiečiai čia ieško savo komercinių pranašumų pakenkdami Europos interesams", — teigė senatorius.

Vašingtono diktatūra

Komentuodamas JAV įstatymo projektą, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis teigė, kad JAV senatorių iniciatyva siekiama tik ekonominės naudos.

"Įstatymu dėl sankcijų prieš "Nord Stream-2" išplėtimo, taip pat pirminiais apribojimais siekiama užtikrinti nesąžiningą konkurenciją JAV", — RIA Novosti sakė šaltinis.

Jis pažymėjo, kad ekstrateritorinės sankcijos yra absoliučiai neteisėtos, neturi nieko bendra su tarptautine teise.

"Tikiuosi, kad mūsų partneriai Europoje turės stiprybės nepasiduoti Vašingtono diktatūrai", — viliasi jis.

Rusija pasirengusi užbaigti projektą

Anot politologo Andrejaus Suzdalcevo, JAV siekia kliudyti įgyvendinti projektą, kad sustiprintų savo pozicijas tarptautinėje arenoje.

"Kyla klausimas, ar Vašingtonas tikrai kontroliuoja Europą, ypač jos energetikos sektorių", — aiškino jis.

Ekspertas pridūrė, kad JAV atliko "didžiulį darbą" ieškodamos įkalčių, kad būtų užkirstas kelias paskutiniams šimtams dujotiekio kilometrų. Tuo pat metu jis yra tikras, kad Maskva tikrai užbaigs dujotiekį.

"Rusija pasiruošė: laivas yra įregistruotas viename iš fondų, kuriam nebaisios jokios sankcijos", — teigė šaltinis.

Naujas sankcijų įstatymas

Anksčiau JAV Senatui pristatytas įstatymo projektas dėl sankcijų "Nord Stream-2".

Tai reiškia apribojimus įmonėms, teikiančioms draudimo ir perdraudimo paslaugas dujotiekiui tiesti naudojamiems laivams.

Dokumentą palaikė penki abiejų šalių senatoriai, įskaitant įtakingą Teksaso senatorių Tedą Kruzą.

Be to, sankcijos gali apimti firmas, atliekančias statybos bandymus, patikrinimus ir sertifikavimą.

Agentūra "Bloomberg", remdamasi dokumentu ir Kruzu pranešė, kad visiems, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą, iškart bus taikomos rimtos ribojamosios priemonės.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, JAV, Rusija, Nord Stream 2 AG, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos vyriausybė įvertino galimybę išplėsti G7 su Rusija
Ekspertas paaiškino, kodėl Rusija naftos rinkoje prarado mažiausiai iš visų
Трансформаторная площадка первой в России электростанции с парогазовым бинарным циклом (ОАО Интер-РАО Электрогенерация)

Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant BRELL

(atnaujinta 10:56 2020.06.05)
Sinchronizacijos projektą vykdo elektros perdavimo sistemos "Litgrid" operatorius. Bendrovė įgyvendina 14 projektų elektros infrastruktūros srityje

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtoms Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisoms.

Įstatymo pakeitimų tikslas — sudaryti sąlygas efektyviai valdyti rizikas, susijusias su specialiųjų saugumo reikalavimų užtikrinimu, ir sklandžiai įgyvendinti elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais infrastruktūros projektus. Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis rodo, kad energetinio saugumo projektai yra vieni pagrindinių taikinių kenkėjiškai veiklai.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad Lietuvos pasitraukimas iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) ir sinchronizavimas su Europos energetikos tinklais yra Lietuvos vyriausybės prioritetas ir strateginis energetinio saugumo projektas.

"Skaidrus ir aiškus specialiųjų saugumo reikalavimų reglamentavimas sudarys sąlygas efektyviai ir maksimaliai valdyti rizikas ir  taip užtikrinti, kad projektas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku. Galėsime taikyti veiksmingesnį ir greitesnį procesą atlikdami konkursuose dalyvaujančių bendrovių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir sinchronizacijos projekto pirkimus", — sakė Vaičiūnas.

Įstatymo pakeitimo projekte numatyta pareiga perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti perdavimo sistemos stabilumo, saugumo, patikimumo, konfidencialios informacijos apsaugos, rangovų atitikties nacionalinio saugumo interesams, kibernetinės saugos ir įrenginių  saugumo reikalavimus.

Sinchronizacijos projektą įgyvendina elektros energijos perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB. Perdavimo sistemos operatorius vykdo keturiolika Vyriausybės patvirtintų elektros energetikos infrastruktūros projektų, kurie leis įgyvendinti sinchronizaciją 2025 metais, pabrėžiama pranešime.

Svarbiausias ir didžiausias sinchronizacijos projektas — "Harmony Link" jūrinė jungtis. Šiuo metu intensyviai vyksta šio projekto parengiamieji darbai. 2020 metų gegužės 26 dieną, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklo operatoriai "Litgrid" bei PSE S.A. pasirašė "Harmony Link" jungties projekto įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartį

Sinchronizacijos bendra vertė sieks iki 1,65 mlrd. eurų. EK šiam projektui jau skyrė 323 mln. eurų. finansavimą. Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais projektui finansuoti. Lietuvos dalis sudaro beveik 40 proc. — 462 mln. eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
elektra, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL
Koronaviruso tyrimai

Susijusi bėda. Mokslininkai papasakojo apie hipertenzijos pavojų esant COVID-19

(atnaujinta 12:11 2020.06.05)
Tiems, kurie nevartojo vaistų nuo hipertenzijos, mirties rizika dar labiau padidėjo. Iš 140 žmonių, kurie nevartojo antihipertenzinių vaistų, mirė 11 (7,9 %), vaistus vartojusiųjų mirtingumas sudarė 3,2 %

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Tarptautinė mokslininkų komanda nurodė padidėjusią mirštamumo nuo koronaviruso riziką dėl hipertenzijos, praneša RIA Novosti, cituodama tyrimą "European Health Journal".

Mokslininkai ištyrė 2877 Kinijos Uhano ligoninės pacientų duomenis. Paaiškėjo, kad hipertenzija sirgo 29,5 % (850 pacientų), hipertenzija sergančių pacientų mirštamumas buvo 4 % (34 iš 850 pacientų), o tarp hipertenzija nesergančių pacientų tik 1,1 % (22 iš 2027).

Tiems, kurie nevartojo vaistų nuo hipertenzijos, mirties rizika dar labiau padidėjo. Iš 140 žmonių, kurie nevartojo antihipertenzinių vaistų, mirė 11 (7,9 %), vaistus vartojusiųjų mirtingumas sudarė 3,2 %.

Pažymima, kad kai kuriuos klausimus dar reikia ištirti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 386 tūkst. žmonių.

Tegai:
liga, mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Maskvoje taikomas eksperimentinis COVID-19 gydymo metodas
Naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje vėl auga — susirgo 7 žmonės