Pinigai, archyvinė nuotrauka

Finansinių nusikaltimų tyrimų taryba prašo papildomo milijono eurų

46
(atnaujinta 11:17 2017.09.26)
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ketina kreiptis į Vyriausybę su prašymu numatyti biudžete papildomą milijoną naujai tarnybos įrangai

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Naujas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) vadovas Antonis Mikulskis ketina stiprinama tarnybos techninę bazę.

Todė ltarnyba kreipsis į Vyriausybę, svarstant biudžetą numatyti beveik milijoną eurų iš esmės atnaujinti FNTT įrangai — kompiuteriams, specialiosioms priemonėms ir kita, praneša Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Nuo liepos didėja policininkų atlyginimai >>

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija perduoda FNTT naujų stacionarių ir nešiojamų kompiuterių, seifų, mobiliųjų telefonų.

"Tai greita ir konkreti pagalba tarnybai. FNTT nėra savarankiškas asignavimų valdytojas, todėl lengviau galima perskirstyti pinigus metų eigoje. Technika įsigyta iš ministerijos sutaupytų lėšų. Tikimės dar šiemet rasti pinigų ir pareigūnų algoms padidinti", — sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Kitąmet iš pokyčių krepšelio FNTT numatoma beveik 200 tūkstančių eurų didesnė suma. Lėšos skiriamos darbuotojų atlyginimų didinimui.

FNTT šiuo metu dirba 325 darbuotojai (statutiniai, valstybės tarnautojai ir dirbantys pagal darbo sutartis), vidutinis vieno FNTT darbuotojo atlyginimas siekia 1217 eurų neatskaičius mokesčių.

46
Tegai:
kompiuterinė technika, programinė įranga, finansavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
Dar šia tema
Speciali komisija prižiūrės Vyriausybės reformų įgyvendinimą
VRM pažadėjo pakelti statutinių pareigūnų algas ir išmokas už vaikus
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos uoste sumažėjo krovinių apyvarta

(atnaujinta 19:53 2020.10.22)
Nuosmukis tebejaučiamas skystųjų ir generalinių krovinių segmente: skystųjų krovinių pilta apie 15 proc., generalinių — 6 proc. mažiau nei pernai

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Per šių metų 9 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 34,6 mln. tonų, tai vienu procentu arba apie 380 tūkst. tonų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, praneša uosto spaudos tarnyba.

Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius krova rytinėje Baltijos jūros pakrantėje mažėjo bemaž 9 proc. Palyginti su kitais rytinės Baltijos jūros uostais, Klaipėdos rezultatas yra geresnis nei visų kitų uostų vidurkis.

Tuo tarpu lyderiai pagal apyvartos apimtis tarp Baltijos jūros uostų išlieka Ust Lugos (76 628,3 t), Sant Peterburgo (44 254,0 t) ir Primorsko (38 372,0) uostai.

Klaipėdos uosto apyvartą šiemet labiausiai augino birieji kroviniai, ypač žemės ūkio produktai, taip pat trąšos. Grūdų krauta 20 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, trąšų — beveik 7 proc. daugiau.

Nuosmukis tebejaučiamas skystųjų ir generalinių krovinių segmente. Skystųjų krovinių pilta apie 15 proc., generalinių — 6 procentais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Sausio–rugsėjo mėnesiais į Klaipėdos uostą atplaukė 4 854 laivai, tai — 3 proc. arba 142 laivais mažiau, apsilankė 165 608 keleiviai, tai — 51 proc. arba 173 334 keleiviais mažiau nei 2019 m. per tą patį laikotarpį.

Keleivių skaičiaus mažėjimas tiesiogiai siejamas su pandemija ir atšauktu kruizinės laivybos sezonu. Šiais metais į Klaipėdos uostą turėjo atplaukti 66 kruiziniai laivai, kuriais turėjo atkeliauti apie 80 tūkst. turistų.

Tegai:
Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Klaipėdos uostas: triukšmo dėl polių kalimo vakarais bus mažiau
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl užteršto grunto Klaipėdos uoste

(atnaujinta 17:54 2020.10.22)
Jau kelerius metus Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Klaipėdos teisėsaugininkai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos aplinkos taršos ir užteršto grunto Klaipėdos uoste tvarkymo.

Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., 228 str. 1 d. (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, piktnaudžiavimas).

"Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama įstatymams bei teisės aktams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų", — teigia uosto spaudos tarnyba.

Uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, pagal kurį akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje. Užteršto grunto aikštelėje pagal specialią technologiją sandėliuojant iškastą marių gruntą užtikrinama, kad šis gruntas, supiltas į specialius geosintetinius konteinerius, į aplinką nepatenka.

Gruntas geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Akvatorijos dugne iškastas gruntas uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri sulaiko kenksmingas medžiagas grunte), todėl į aplinką išpilamas tas pats marių vanduo. Užteršto grunto aikštelėje nevyksta jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų aplinkai kenksmingos medžiagos.

Šiuo metu užteršto grunto aikštelėje sandėliuojama apie 190 000 m3 uoste iškasto grunto.

Tegai:
koronavirusas, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
COVID-19 testas

Prognozuojama, kad pirmadienį bendras COVID-19 atvejų skaičius gali viršyti 10 000

(atnaujinta 20:55 2020.10.22)
Pastaruoju metu sergamumas koronavirusu šalyje didėja. Vyriausybė paskelbė karantiną 12 savivaldybių

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai paskelbė koronaviruso plitimo Lietuvoje prognozę. Jų skaičiavimais, pirmadienį užsikrėtusių skaičius viršys dešimt tūkstančių.

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Ilgalaikės prognozės pagrįstos turimais duomenimis apie kasdienį sergamumą, sveikimą ir mirtingumą bei kitus rodiklius. Šiuo atveju skaičiuojant daroma prielaida, kad suvaržymai prognozuojamu laikotarpiu išliks nepakitę.

Mokslininkai prognozuoja, kad iki spalio 26 dienos nustatytų paros užsikrėtimų skaičius neturėtų viršyti 323. Skaičiuojama, kad iki pirmadienio žmonių, sergančių koronavirusu, skaičius pasieks 5469, o bendras nuo pandemijos pradžios užsikrėtusių žmonių skaičius bus 10 273.

Pastaruoju metu Lietuvoje reguliariai nustatomi nauji koronaviruso atvejų rekordai. Per visą laiką COVID-19 atvejų skaičius viršijo 8,6 tūkst., mirė 125 žmonės.

Trečiadienį vyriausybė nusprendė paskelbti karantiną 12-oje savivaldybių nuo spalio 26 iki lapkričio 9 dienos.

Atsižvelgiant į nepalankią koronaviruso epidemiologinę situaciją, karantiną buvo pasiūlyta įvesti Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Įvardytas paprastas būdas nustatyti asmenį, užsikrėtusį koronavirusu
Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę
Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19