Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" gavo beveik 28 mln eurų baudą

95
(atnaujinta 13:33 2017.10.03)
Europos Komisija nusprendė skirti "Lietuvos geležinkeliams" beveik 28 milijonų eurų baudą už išardytus bėgius tarp Lietuvos ir Latvijos

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Europos Komisija (EK) "Lietuvos geležinkeliams" skyrė 27 873 000 eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgius tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles, praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Pagal ES taisykles, už konkurencijos pažeidimus gali būti skirta bauda, siekianti iki 10% paskutinių metų apyvartos. "Lietuvos geležinkelių" pajamos iš krovinių pervežimo 2016 metais siekė 350,4 milijonų eurų — vadinasi, maksimali bauda gali siekti 35 milijonų eurų.

"Lietuvos geležinkeliai pasinaudojo turima nacionalinės geležinkelių infrastruktūros kontrole, kad galėtų sutrukdyti geležinkelių transporto rinkoje veikiantiems konkurentams. Europos Sąjungai reikalinga tinkamai veikianti krovinių vežimo geležinkeliais rinka. Tai, kad, siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė išardo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, neturi precedento ir yra nepriimtina", — tvirtina už konkurencijos politiką atsakinga EK narė Margrethe Vestager.

2008 metais "Orlen", vienas didžiausių Lietuvos geležinkelių klientų, svarstė galimybę krovinių vežimą perkelti iš Lietuvos į Latviją ir naudotis kitos geležinkelių transporto įmonės paslaugomis. 2008 metų spalio mėnesį Lietuvos geležinkeliai išardė netoli įmonės "Orlen" naftos perdirbimo įrenginių esančią 19 kilometrų ilgio bėgių kelio atkarpą, kuri jungia Lietuvą ir Latviją.

Išardžius bėgius, įmonei "Orlen" tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Nuo to laiko išardytas geležinkelis nebuvo atstatytas.

Atlikusi tyrimą, Komisija nustatė, kad šie veiksmai sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje, nes viena didžiausių "Lietuvos geležinkelių" klienčių negali naudotis kitos geležinkelių transporto įmonės paslaugomis. "Lietuvos geležinkeliai" neįrodė, kad išardyti bėgius reikėjo dėl objektyvių priežasčių. Toks elgesys prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 102 straipsniui, kuriuo draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje.

Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo. Tuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama vyriausybė, joje susisiekimo ministru buvo Algirdas Butkevičius, o "Lietuvos geležinkeliams" vadovavo Stasys Dailydka.

Pirmadienį sprendimą paskelbusi EK suteikė "Lietuvos geležinkeliams" tris mėnesius parengti ir suderinti su EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per du mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

Barnis geležinkeliuose: "visada dėl visko kaltas Kubilius" >>

"Lietuvos geležinkelių" teigimu, Rengės geležinkelio ruožas buvo vienas iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, bet ne vienintelis. Jis išardytas, nes buvo itin prastos būklės ir nebesaugus naudoti. Tačiau ir toliau užtikrinamos galimybės susisiekti geležinkeliu su Latvija.

95
Tegai:
bauda, Lietuvos geležinkeliai, Europos Komisija
Temos:
"Lietuvos geležinkeliai" ir išardyti bėgiai į Latviją (16)
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" ir "Orlen" susitarė dėl tarifų
Lietuvos geležinkeliai bus pertvarkomi
Danske Bank, archyvinė nuotrauka

Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"

(atnaujinta 10:27 2020.09.25)
Daroma prielaida, kad tai buvo padaryta naudojant "veidrodinės prekybos" metodą, perkant ir parduodant akcijas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. "Danske bankas" ir "Deutsche bank" įtariami įtartinų operacijų vykdymu per "Danske" banko skyrių Lietuvoje, praneša TASS su nuoroda į Danijos radiją (DR), kuris remiasi žurnalistinio tyrimo duomenimis.

Manoma, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, 2012–2015 metais "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai plaunant pinigus iš Rusijos". Tam buvo naudojamas vadinamasis "veidrodinės prekybos" metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Pranešama, kad per "Danske" banko skyrių Lietuvoje buvo pervesta apie 540 milijonų eurų.

Anksčiau amerikiečių portalas "BuzzFeed" pranešė, kad nemažai visame pasaulyje žinomų bankų padėjo savo klientams apeiti sankcijas ir išplauti neteisėtai gautas dviejų trilijonų dolerių lėšas laikotarpiu nuo 1999 iki 2017 metų. Leidinyje nurodyta JAV Iždo departamento Kovos prieš finansinius nusikaltimus padalinio FinCEN medžiaga. Visų pirma dokumentuose buvo paminėtas "Deutsche bank".

Skandalas dėl Skandinavijos bankų

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo, susijusio su įtarimais dėl pinigų plovimo, centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio atveju, jam gresia bauda iki šešių milijardų eurų.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, 2007–2015 metais per Estijos skyrių įvykdyta iki 234 mlrd. dolerių įtartinos kilmės operacijų, didžiąją pinigų dalį neteisėtai gavo klientai iš Rusijos, taip pat iš JK, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", Švedijos "Swedbank" taip pat gali būti susijęs su pinigų plovimu per Estijos skyrių. Jo veikla taip pat tiriama JAV.

Po to "Danske Bank" paskelbė apie savo veiklos nutraukimą Baltijos šalyse ir Rusijoje. Latvija ir Estija susirūpino, kad kiti Skandinavijos bankai, turintys filialus Baltijos šalyse, gali priimti panašų sprendimą.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, Danske Bank
Dar šia tema
Lietuva atrodo kaip Vakarų užkampis net ekonomikoje, tvirtina analitikas
Baltijos šalyse "išteisinami" užsienio bankai Rusijos sąskaita, tikina ekspertė
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams

(atnaujinta 19:21 2020.09.24)
Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau lapkritį, praneša VKJ spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių — 2,18 ct/kWh. Planuojama, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

"Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą. Šis šilumos tiekimo aukcionas, kuriame dalyvavo VKJ, yra pirmas žingsnis šio siekio link", — sakė VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pranešime teigiama, kad VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia — apie 240 MW.

Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.

Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Tegai:
šiluma, Vilnius, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys iš Rusijos
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja įvertino galimybę susitikti su Prancūzijos prezidentu Lietuvoje

(atnaujinta 11:26 2020.09.25)
Anksčiau pranešta, kad rugsėjo pabaigoje Prancūzijos lyderis turėtų aplankyti Lietuvą ir kaimyninę Latviją

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja pakomentavo susitikimo su Prancūzijos lyderiu Emanueliu Makronu tikimybę. Apie tai praneša DW, remdamasi interviu su Tichanovskaja, paskelbtame Prancūzijos laikraštyje "Le Figaro".

Rugsėjo pabaigoje Prancūzijos prezidentas turi apsilankyti Lietuvoje. Tichanovskaja šiuo metu yra Lietuvoje. Į respubliką ji atvyko beveik iškart po rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka.

Tichanovskaja sakė dar nežinanti, ar turės galimybę susitikti su Makronu. Tačiau, anot jos, ji norėtų, kad Paryžius Baltarusijos krizės metu prisiimtų tarpininko funkcijas.

"Prezidentas Makronas turi kalbėti garsiau. Mes iš jo tikimės daug", — sakė ji.

Politikė taip pat pakomentavo praėjusį trečiadienį įvykusią Lukašenkos inauguraciją.

Kaip sakė Tichanovskaja, Baltarusijos žmonės "nebemato jo kaip savo prezidento".

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, CRK duomenimis, nugalėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus, išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo sklaidyti mitingus ir naudoti jėgą bei specialią įrangą. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeisti šimtai žmonių, tarp jų — per 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
Baltarusija, Latvija, Lietuva, Emanuelis Makronas, Prancūzija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Nufilmuotas Rusijos Tu-22 skrydis netoli vakarinės Baltarusijos sienos
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE