"Lietuvos geležinkeliai" kariuomenei atgabens iš Vokietijos 145 šarvuočius
(atnaujinta 11:23 2017.10.11)
Kariniai šarvuočiai pasieks Lietuvos kariuomenę per du mėnesiusVILNIUS, spalio 11 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" pirmą kartą laimėjo transportavimo paslaugų Lietuvos kariuomenei konkursą ir gavo teisę atgabenti iš Vokietijos 145 karinius šarvuočius, praneša "Lietuvos geležinkelių" spaudos tarnyba.
Bendrovė atgabens karinę techniką, pasitelkusi įvairias transporto rūšis — geležinkelį, autotransportą ir jūrų transportą.
Pirmieji šarvuočiai jau pakeliui į Lietuvą, o visa sunkioji technika kariuomenę pasieks per 2 mėnesius.
"Didžiuojamės galėdami teikti paslaugas Lietuvos kariuomenei. Siekiame tapti integruotų logistikos paslaugų teikėju. Platus partnerių tinklas tiek Lietuvoje, tiek Europoje mums sudaro galimybes operatyviai teikti tokias paslaugas, kokių klientai pageidauja nepriklausomai nuo vietos", — teigia "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.
"Lietuvos geležinkeliai" logistines paslaugas NATO šalims sąjungininkėms, vykstančioms į Baltijos šalis pratyboms, pradėjo teikti 2016 metais. Šios paslaugos jau suteiktos Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Čekijos, JAV ir kitų šalių kariuomenėms.
Siekiant palengvinti krovinių perkrovimą tarp skirtingų geležinkelio vėžių 2017 metais Mockavos stotyje pastatyta speciali perkrovos rampa, keliais kartais pagreitinanti perkrovimą.
©
Sputnik
Lietuvos geležinkeliai
Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą
(atnaujinta 13:04 2021.03.03)
Prasidėjus pavasariui, žymiai padidėjo vandens prietaka į Kauno marias, dėl ko Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatusVILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Padidėjus vandens lygiui Nemune, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą, praneša bendrovė "Ignitis gamyba".
Prasidėjus pavasariui, žymiai padidėjo vandens prietaka į Kauno marias. Jeigu vandens lygis Kauno mariose toliau kils, tai turės įtakos ir Nemuno vandens lygiui žemiau Kauno hidroelektrinės užtvankos.
Atsižvelgiant į pritekamo vandens kiekį, šiuo metu jau dienos metu Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus, o marių vandens lygis palaikomas apie 10–20 cm žemiau nei normali patvanka. Vis dėlto jei Nemunas į Kauno marias vandens atplukdytų dar daugiau, elektrinė daugiau gamintų ir nakties metu tam, kad vandens lygis Kauno mariose būtų išlaikytas tvenkinio naudojimo taisyklėse numatytose ribose.
"Ignitis gamyba" primena, kad Kauno marios nebuvo suprojektuotos sukaupti potvynio debitą, todėl hidroelektrinė neturi galimybės mariose kaupti ar išleisti per daug vandens. Kad išlaikytų tinkamą Kauno marių lygį, per parą Kauno HE per turbinas turi praleisti maždaug tiek pat vandens, kiek ir priteka į Kauno marias.
Trečiadienio ryto duomenimis, Nemuno debitas ties Kauno HE buvo 320 m3/s. Nemuno debitui viršijus 600 m3/s, situacija būtų suvaldyta atidarius Kauno HE pralaidas ir nuleidus vandens perteklių iš Kauno marių.
Pastarąjį kartą Kauno HE pralaidas teko atidaryti 2013 metų pavasarinio potvynio metu. Pagal prognozuojamą Nemuno debitą, šį pavasarį pralaidų atidarymas taip pat mažai tikėtinas.
Lietuva gavo pirmąją šį mėnesį SGD partiją iš Rusijos
(atnaujinta 10:29 2021.03.03)
Šį kartą Klaipėdos terminalas gavo šiek tiek didesnį krovinį, nei paprastai atkeliauja iš Rusijos gamyklosVILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko tanklaivis su Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniu.
Su Nyderlandų vėliava plaukiojantis laivas "Coral Energy" į Klaipėdos uostą įplaukė ankstyvą trečiadienio rytą, rodo portalo Marinetraffic.com duomenys.
Krovinys atkeliavo iš Vysocko uosto, kur yra Rusijos bendrovės 'Novatek" SGD gamykla. Šiuo metu dujovežis yra netoli Klaipėdos terminalo ir laukia iškrovimo.
Pagal terminalo operatorės — bendrovės "Klaipėdos nafta" — pristatymo grafiką, tanklaivis "Coral Energy" į Lietuvą pristatė 15 tūkstančių kubinių metrų SGD. Šis tūris yra šiek tiek didesnis nei įprastai dujų vežėjai gabena iš Rusijos.
Ankstesnė Rusijos SGD partija buvo pristatyta į respubliką vasario viduryje.
Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tokį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos". Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų.
Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.
Spalį Lietuvos energetikos ministerijai teko parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.
Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios noras atsisakyti rusiškų dujų nėra susijęs su ekonominiu tikslingumu. Be to, pasak Nepriklausomos degalų sąjungos viceprezidento Dmitrijaus Gusevo, Lietuva perka Amerikos SGD ir dėl Vašingtono daromo spaudimo, kuris nori reklamuoti savo kurą Europos rinkoje.
Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?
(atnaujinta 11:26 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.
Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.
Pažymėtina, kad konservatorių argumentacija, bandant pakoreguoti ilgametę tradicija, yra silpna. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008—2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".
Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.
Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai, greičiausiai, yra kitokie.
Kaip pažymėjo vienas iš "Valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.
"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Trumpai sakant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.
Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.
Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.
Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių pakankamai agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.
Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip, greičiausiai, ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušackas — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.
Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".
P.S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėti į problemą teoriškai nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausiai savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, po ko galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.