Bitkoinai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos bankas: bankai neturi teisės dirbti su virtualia valiuta

82
(atnaujinta 16:16 2017.10.11)
Lietuvos bankas aiškiai apibrėžė savo poziciją dėl virtualių valiutų ir skelbia, kad bankai ir mokėjimų įstaigos neturi būti niekaip susietos su kriptovaliutomis

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Finansinės paslaugos turi būti aiškiai atskirtos nuo veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis, skelbia Lietuvos bankas pranešime spaudai.

Lietuvos banko valdyba patvirtino, kad bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant.

"Virtualiosios valiutos yra ypač rizikinga priemonė, o spekuliavimas jomis gali lemti reikšmingus pinigų praradimus. Todėl, siekiant apsaugoti finansų įstaigų klientus, mūsų šalyje teisėtai veikiančios ir Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos turi aiškiai atriboti savo veiklą nuo tokio pobūdžio priemonių. Jokiu būdu negalima kurti iliuzijos, kad virtualiosios valiutos yra prižiūrimos ar saugios", — sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Pagal patvirtintą poziciją, finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti virtualiųjų valiutų pardavimu, neturėtų sudaryti sąlygų klientams atsiskaityti virtualiosiomis valiutomis jų išduotomis mokėjimo priemonėmis (pvzdžiui, debeto ar kredito kortelėmis ir panašiai), nevykdyti jokių operacijų virtualiosiomis valiutomis, taip pat neužsiimti jų keitimo ar kita panašia veikla.

Be to, komunikacijos priemonėse (interneto svetainėje, mobiliojoje aplikacijoje, platformoje, bankomate, kliento elektroninėje paskyroje ir panašiai) neturėtų sieti savo paslaugų su virtualiosiomis valiutomis ir neturėtų kurti įspūdžio, kad tokios paslaugos yra prižiūrimos ir joms taikomi tokie patys apsaugos standartai kaip finansinėms paslaugoms.

Finansų rinkos dalyviai, kurie teiks finansines paslaugas klientams, platinantiems virtualiąją valiutą ar kitaip su ja susijusiems, turės užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

Patvirtindamas poziciją, Lietuvos bankas kartu pateikė išaiškinimą dėl pastaruoju metu sparčiai populiarėjančio pinigų pritraukimo būdo — virtualiųjų valiutų žetonų platinimo.

Pavyzdžiui, kai žetonai turi vertybinių popierių požymių, jiems turėtų būti privalomas reguliuotojo patvirtintas prospektas ir kiti Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai. Priklausomai nuo platinimo pobūdžio, analogiškai būtų taikomi ir sutelktinį finansavimą, kolektyvinį investavimą, investicinių paslaugų teikimą, antrinę rinką ar finansų rinkos dalyvio kapitalo formavimą reglamentuojantys teisės aktai.

Kas trukdo kriptovaliutoms plisti Lietuvoje? >>

Jei konkrečiam virtualiųjų valiutų žetonų platinimo modeliui taikytinas bent vienas iš išvardytų teisinio reguliavimo požymių, prižiūrimi finansų rinkos dalyviai neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ir turėtų laikytis jau minėtos atsiribojimo politikos.

82
Tegai:
kriptovaliutos, bitkoinas, kriptovaliuta, Lietuvos bankas
Dar šia tema
Fotofaktas: Guogos sūnui krikštatėvis padovanojo kriptovaliutą
Maskvoje atidaryta pirmoji kriptovaliutos birža
Rusijoje norima įvesti nacionalinę kriptovaliutą
Линии электропередач

"Kommersant": Baltijos šalys pirmą kartą atsisakė elektros energijos Rusijos

(atnaujinta 10:07 2021.04.12)
Remiantis leidinio informacija, Latvija, nepaaiškinusi priežasčių, dviem dienoms — balandžio 8 ir 11 — sustabdė komercinį importą iš Rusijos, kai buvo atliktas bandomasis Baltarusijos ir Lietuvos perdavimo linijos atjungimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Latvija nutraukė Rusijos elektros importą per bandomąjį elektros tiekimo linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos sustabdymą, praneša leidinys "Kommersant" su nuoroda šaltinius.

Pasak vieno iš žiniasklaidos pašnekovų, Latvijos sistemos operatorius (AST), nepaaiškinęs priežasčių, iki nulio sumažino skerspjūvio srautus su Rusija. Tai įvyko per bandymus, susijusius su Baltijos šalių pasitraukimu iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva). Be to, "Sistemos operatorius" (Rusijos vieningos energetikos sistemos dispečeris) pabrėžė, kad anksčiau buvo suderinta dėl bandymų su visais energijos žiedo dalyviais.

Dėl to energijos kainos europinėje Rusijos dalyje ir Urale sumažėjo 1-3%, o Lietuvoje neatidėliotinos kainos padidėjo 8,5%, padidėjus tiekimui iš Lenkijos ir Švedijos. Tai atspindėjo staigus elektros energijos pabrangimas (keturiais eurais už megavatą per valandą).

Savo ruožtu Rusijos Energetikos ministerija pranešė, kad perdavimo linijos tarp Baltarusijos ir Lietuvos uždarymas neturėjo įtakos elektros sistemos veikimui. Kaip paaiškino "Inter RAO", elektros tiekimas Lietuvai iš Kaliningrado srities nebuvo nutrauktas.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
Baltarusija, Latvija, Lietuva, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Seimas leido sukurti elektros kaupimo sistemą
Ekspertas: Lietuvos neišgelbės jokie kaupikliai energetinės sistemos kolapso atveju
Klaipėdos uostas

Pradėti uosto bangolaužių rekonstravimo darbai

(atnaujinta 13:57 2021.04.11)
Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Prasidėjo uosto bangolaužių rekonstravimo darbai, pranešama "Klaipėdos uostas" Facebook paskyroje.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo.

"Rekonstruojant molus dirbs bemaž dešimt įvairios technikos, didžioji dalis jau yra pasiekusi Klaipėdą. Pagrindinės medžiagos – plieniniai įlaidai, vamzdiniai poliai, akmenys ir kt. — atgabenamos laivais bei sandėliuojamos AB KLASCO aikštelėje. Iš čia akvatorija bus plukdomos prie pietinio molo", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad pirmiausiai bus tvarkomas pietinis bangolaužis, šiaurinis molas, esantis Melnragėje, šiemet liks atviras gyventojams.

Tuo pačiu pranešama, kad uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės "Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG" ir Belgijos bendrovės "Herbosch – Kiere N.V." konsorciumas.

Tegai:
rekonstrukcija, darbas, Klaipėdos uostas