Senjorai, archyvinė nuotrauka

Senjorai jau gauna didesnes pensijas

71
(atnaujinta 18:56 2017.10.11)
Turint daugiau nei 30 metų stažą senatvės pensija vidutiniškai didėja 4,7 %

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Skaičiuojama, kad nuo spalio pasikeitus bazinėms pensijoms, turinčių daugiau nei 30 metų stažą žmonių senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 13,5 euro, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos tarnyba.

Be to, didėja ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos — netekto darbingumo (invalidumo), našlaičių ir kitos, kurių dydis priklauso nuo bazinės pensijos. Nepakitusios liko tik našlių pensijos.

Taip pat didėja pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą. Lapkritį išaugusias pensijas gaus nedirbantys bei socialinio draudimo pensijos negaunantys pareigūnai bei kariai. 

Dėl bazinės pensijos padidėjimo visiems, turintiems būtinąjį stažą, senatvės pensija išaugs vienodai — po 11 eurų. Papildomai pensijos padidės tiems, kas yra įgiję didesnį negu 30 metų darbo stažą. Kiek konkrečiai padidės žmogaus pensija, priklausys nuo individualiai sukaupto stažo.

Numatyta, kad didesnėms pensijoms išmokėti šiemet papildomai prireiks 31 milijono eurų.

Iki šiol vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, siekė 288 eurus. Padidinus bazinę pensiją ji pasiekė 301 eurą arba 46% vidutinio darbo užmokesčio.

Šiuo metu pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis (110% bazinės pensijos), kuri yra vienoda visiems, turintiems būtinąjį stažą; papildoma dalis, kuri apskaičiuojama, atsižvelgiant į darbo stažą ir žmogaus gautas draudžiamąsias pajamas, bei priedas už papildomą stažą — jis skaičiuojamas už kiekvienus pilnus metus, viršijančius 30 metų stažo, pridedant po 3% bazinės pensijos.

71
Tegai:
pensijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Temos:
Pensijos Lietuvoje (18)
Dar šia tema
Seimo nariai siūlo skirti keturių vaikų motinoms valstybines pensijas
Bazinės pensijos didės Lietuvoje nuo spalio
Mažos pensijos netrukdo senjorams rūpintis benamėmis katėmis
Šiaulių oro uostas, arcyvinė nuotrauka

Šiaulių oro uosto atnaujinimui numatoma skirti 4,7 mln. eurų 

(atnaujinta 09:56 2020.11.29)
Planuojama, kad oro uosto infrastruktūros modernizavimas padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinti Vyriausybė numato skirti 4,72 mln. eurų, praneša Susisiekimo ministerija. 

"Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra yra svarbus ir reikalingas žingsnis. Tai ne tik padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą, bet ir leis sukurti daugiau kokybiškų, gerai mokamų darbo vietų ir taip prisidėti prie regioninės politikos tikslų įgyvendinimo", – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslav Narkevič.

Šis projektas – vienas iš Ateities ekonomikos DNR plano projektų, skirtų ekonominei infrastruktūrai ir verslo aplinkai gerinti, teritorijų plėtrai Lietuvos regionuose.

DNR plane numatyto projekto "MRO (orlaivių aptarnavimo) veiklos plėtra Šiaulių oro uoste" pirmas etapas apima 747 metų riedėjimo tako B ir 4,08 ha perono B su su paviršinių nuotekų sistema ir drenažu rekonstravimą, elektros ir ryšių tinklų, apšvietimo ir žiburių sistemos bei patruliavimo gaisrinio kelio įrengimą. 

Antrame etape numatoma sukurti bendrąją infrastruktūrą, kuria galėtų naudotis visi investuotojai, viešųjų aukcionų būdu išsinuomoję žemės sklypus projektui aktualioje teritorijoje. Teritorijos, kurioje būtų pagerintos investavimo sąlygos, plotas siekia 13,93 ha. 

Šiuo metu jau yra parengtas techninis projektas ir įvykdytas rangos darbų pirkimas, taip pat pasirašyta rangos sutartis. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinimo darbus numatoma atlikti iki 2021 m. pabaigos.

Tegai:
modernizavimas, Šiauliai
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai prisijungia prie tarptautinės COVID-19 saugumo chartijos
Ispanijos oro uoste užsidegė "British Airways" keleivinis lėktuvas — video
Grikių košė

Ekonomistas įvardijo labiausiai pabrangusias kruopas Lietuvoje 

(atnaujinta 14:13 2020.11.28)
Specialistai prisiminė, kokia situacija buvo su kruopomis vietinėse parduotuvėse pandemijos pradžioje parduotuvėse

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Grikiai per metus tapo brangiausia žemės ūkio kultūra Lietuvoje, Facebook rašė "SEB banko" ekonomistas Tadas Povilauskas.

Jis pateikė grafiką, kuriame nurodytos produkcijos kainos spalio mėnesį palyginti su kitais metais. Taigi šiemet grikių kaina buvo 497 eurai už toną, pernai — 311 eurų už toną, o 2018-aisiais — apskritai 167 eurai už toną. 2016 metų spalio mėn. kaina siekė 345 eurus už toną.

"Per pirmą COVID-19 bangą grikių kruopas iš parduotuvių lentynų šlavė ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse taip duodami darbo grikių perdirbėjams, kuriems kovas-gegužė turėjo būti rekordinis metas. Tačiau toks grikių užsipirkimas sumažino grikių atsargas ir panašu, kad nors jau naujas derlius nuimtas ir Lietuvoje, ir Rusijoje, ir jo lyg ir negalima vadinti prastu, paklausa yra išlikusi didelė, o tokių grikių supirkimo kainų seniai nėra buvę (tuo džiaugiasi dzūkai grikių augintojai)," — rašo ekonomistas.

Lietuvoje vasario pabaigoje ir ankstyvą  pavasariu, gavus pirmuosius pranešimus apie koronaviruso plitimą, išaugo maisto produktų ir būtiniausių prekių pardavimai. Kai tokiose parduotuvėse kruopų lentynos buvo tuščios. Pažymėta, kad pirkėjai taip pat pirko miltus, makaronus, mėsą, žuvies konservus, sviestą ir cukrų.

Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
© Sputnik
Maisto produktų kainos Baltijos šalyse
Tegai:
grikiai, pandemija, Lietuva

Eglutės įžiebimas ir šventinės dekoracijos: Vilnius papuoštas Kalėdoms

0
(atnaujinta 15:23 2020.11.29)
Naujomis šventinėmis dekoracijomis papuošė ne tik sostinės centrą, bet ir įvažiavimus į miestą, tiltus ir kitas erdves

Vilniaus miesto savivaldybė įkėlė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip buvo papuoštas miestas Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas savivaldybės Facebook paskyroje.

Filmuotoje medžiagoje matyti pagrindinė Vilniaus eglutė, kuri šiemet papuošta siurrealistiniu stiliumi, ir papuoštos miesto gatvės.

Savivaldybėje pažymėjo, kad naujos šventinės dekoracijos papuošė ne tik Vilniaus centrą, bet ir įvažiavimus į miestą, tiltus ir kitus rajonus. Šiais metais tarp dekoracijų yra ir daugiau žalumos, eglišakių, kalėdinių žaisliukų, šviečiančių burbulų ir kitų tradicinių kalėdinių akcentų.

Kalėdiniam Vilniaus papuošimui metams skirta daugiau kaip 179 tūkst. Eur, o puošybos konkursą laimėjusi įmonė Vilnių puoš trejus metus.

0
Tegai:
Kalėdinė eglutė, šventės, Kalėdos, Vilniaus miesto savivaldybė
Dar šia tema
Šventės karantino metu: Vilnius ruošiasi Kalėdoms ir Naujiesiems metams
Kalėdų senelis asmeniškai vadovavo miesto eglutės pastatymui Klaipėdoje — video
Lietuvos prezidentas ir pirmoji ponia įžiebė Prezidento rūmų papuošimus — video