Lietuvos Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Naujoju biudžetu Vyriausybė stengiasi įveikti skurdą

264
(atnaujinta 14:29 2017.10.12)
Planuojama, kad naujas valstybės biudžetas skirtas kovai su skurdu bei gynybai, savivaldybių biudžetų didinimui ir fininsniai autonomijai

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino 2018 metų valstybės biudžetą. Pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis biudžetas, kurio pajamos sudarys 9,1 milijardų eurų arba 6,9% daugiau nei pernai, rašoma Vyriausybės kanceliarijos pranešime spaudai.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žada, kad jau nuo 2018 metų sausio kiekvienas lietuvis pajus pajamų augimą.

"Biudžetas pirmą kartą nėra deficitinis. Tai reiškia, kad mūsų pajamos bus didesnės, nei išlaidos. Kad mes pirmą kartą įvykdome savo įsipareigojimus NATO. Jei mūsų siūlymams bus pritarta, ko gero, nerasime nė vieno Lietuvos gyventojo, kuris vienaip ar kitaip nepajustų pajamų padidėjimo. Jau nuo sausio pradžios", — rašo Skvernelis Facebook.

Biudžeto rodikliai parengti, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9%, vidutinė metinė infliacija sieks 2,7%, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2%, o nedarbo lygis sumažės iki 6,4%.

Skurdo mažinimas

Nuo kitų metų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinio alga (MMA) pakils iki 400 eurų. Turintiems 30-55%. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0-25% — iki 450 eurų. Taip bus užtikrinama, kad mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokėtų mažiau mokesčių.

Atsisakoma PNPD, o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos — auginantiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus — jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2-ų metų, o nuo 2-ų iki 18-os metų amžiaus — 15,2 euro.

Lyginant su 2017 metų sausio 1 diena pensijos augs 63 eurais per mėnesį, viso 2018 metais pensijoms didinti skiriama 371,8 milijonų eurų. Nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, planuojama, kad nuo spalio mėnesio jos vidutiniškai pakils 13 eurų, o nuo kitų metų dar 30 eurų per mėnesį.

Skurdo mažinimui 2018 metais biudžete papildomai numatoma 618 milijonų eurų.

Saugumas

2018 metais Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2% nuo šalies BVP. Lyginant su 2015 metais šalies gynybai ir saugumui bus skiriama dvigubai didesnė suma — 963 milijonų eurų.

Sveikatos apsaugos

Siekiant gerinti sveikatos apsaugos sistemą, PSDF biudžetas augs 173 milijonų eurų. Kils medikų atlyginimai, bus pradėtos finansuoti naujos iki šiol nekompensuotos gydymo paslaugos. Ypatingai daug dėmesio bus skiriama: sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bei prevencinėms programoms.

Kultūra ir švietimas

Lyginant su prieškriziniu laikotarpiu finansavimas kultūrai išaugo 55,3%, 2018 metais jis bus didesnis 28,6 milijonais eurų nei šiemet. Nuo kitų metų atsiras naujiena — kultūros pasas. Tai programa, kurios tikslas suteikti Lietuvos moksleiviams galimybę nemokamai lankytis teatre, kino filmuose, koncertuose, muziejuose, taip skatinant juos dalyvauti kultūriniame gyvenime ir ugdant aktyvius kultūros vartotojus.

2018 metais kultūros pasus gaus 1-4 klasių mokiniai, tai bus pilotinis projektas, o nuo 2019 metų juos planuojama duoti ir 5-8 klasių ir 9-12 klasių moksleiviams.

Nuo 2018 metų pedagogų atlyginimų augimui, pereinant prie etatinio apmokėjimo bus skirta 20 milijonų eurų, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų kėlimui — 22,6 milijonų eurų. Taip pat 4 milijonais eurų padidės neformalaus vaikų švietimo finansavimas ir 5 milijonais nemokamas aukštasis mokslas bakalauro studijose pagal valstybės poreikį.

Savivaldybės

Palyginti su 2017 metais, savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2%, tai sudarys 255,8 milijonų eurų. Iš visų pajamų šaltinių 2018 metais savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2 761,2 milijonų eurų.

264
Tegai:
valstybės biudžetas, biudžetas, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Dėl giminaičių protegavimo į aukštas pareigas biudžetas praranda 20% pajamų
Per pirmąjį ketvirtį biudžeto pajamos sudarė beveik 2 mlrd eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva susitarė dėl asocijuotos narystės su Europos kosmoso agentūra

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Iki nurodyto laiko Baltijos šalis išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą ir bus tiesiogiai naudinga ekonomikai. Preliminariais vertinimais, kosmoso programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės.

Lietuvos ir EKA asocijuotos narystės sutartis iki rugsėjo 27 dienos turės būti ratifikuota Seime, iki tol Lietuva išlaikys bendradarbiaujančios su agentūra valstybės statusą.

Mėnulis ir lėktuvas
© Sputnik / Антон Денисов

"Įsitraukimas į kosmoso srities technologijų plėtrą ne tik gerina tarptautinį šalies įvaizdį, bet ir duoda tiesioginės ir apčiuopiamos naudos ekonomikai. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o Lietuvos narystė kosmoso agentūroje mūsų šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą", — sakė Armonaitė.

Anot jos, toks bendradarbiavimas skatina inovacijas, suteikia rimtą stimulą ateities šalies verslui, pažangių technologijų ir inovatyvių pramonės vystymui bei didelės pridėtinės vertės produktų kūrimui. Visa tai padidins Lietuvos verslo ir mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Tapusi asocijuota nare, Lietuva turės teisę įsteigti EKA verslo inkubavimo centrą, kuris teiktų ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams. Šiuo metu 20 tokių centrų veikia 17-oje EKA valstybių narių. Šie centrai padėjo įsteigti daugiau kaip 300 kosmoso srities startuolių ir užaugino daugiau kaip 700 įmonių.

Asocijuota narystė leis Lietuvai dalyvauti įvairiose EKA programose, o mūsų šalies verslui ir mokslui atsivers galimybė bendradarbiauti su didžiosiomis Europos technologijų korporacijomis ("Airbus", "Thales Alenia space", "Ariane group", "OHB system"), kurios įgyvendina didelio masto EKA programas.

2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS).

Tegai:
kosmosas, Aušrinė Armonaitė, Lietuva
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
Baltijos šalių ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Europos dieną Baltijos šalių premjerai paragino kurti bendrą Europos ateitį

(atnaujinta 15:48 2021.05.09)
Bendru politikų pareiškimu Europos institucijos taip pat raginamos atsakingai įvertinti žmonių idėjas ir paversti jas konkrečiais veiksmais

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Šiandien, Europos dienos proga Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai Kajai Kallas, Krisjanis Karinis ir Ingrida šimonytė  pasirašė bendrą kreipimąsi, kuriame pabrėžė, kad Europai reikia drąsių ir vizionieriškų idėjų bei ryžto jas įgyvendinti. Informaciją patvirtina Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jų pareiškimas paskelbtas Europos dienos proga. Jame ministrai pirmininkai pakvietė visus, ypač Baltijos šalių gyventojus, aktyviai dalyvauti kuriant bendrą ateitį.

"Bendrame kreipimesi Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai paragino visus žmones, o ypač Baltijos šalių piliečius  aktyviai kurti bendrą europiečių ateitį, o Europos Sąjungos institucijas — atsakingai įvertinti žmonių idėjas ir paversti jas konkrečiais veiksmais, taip labiau atsižvelgiant į piliečių poreikius ir viltis, bei užtikrinant klestinčią Europos ateitį", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos diena Lietuvoje minima nuo 2002 metų. Ji žymi vieningos Europos idėją ir yra politinė šventė. Tradiciškai ji švenčiama gegužės 9 dieną, tą dieną, kai ES įkūrėjai 1950 metais pasiūlė ją sukurti.

Šventė sutampa ir su pergalės Didžiojo Tėvynės kare data. Lietuva ir Vakarų Europa Pergalės prieš fašizmą dieną mini gegužės 8 dieną.

Tegai:
Europos diena, ES, Baltijos šalys