Perkūnija, archyvinė nuotrauka

Nuostolius patyrę ūkininkai raginami nedelsiant kreiptis į savivaldybes

52
(atnaujinta 08:21 2017.10.18)
Daugelis dėl gausaus lietaus nukentėjusių kaimo žmonių sutrikę tebelaukia, nes nežino, ko turėtų imtis ir kur kreiptis

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Dėl liūčių patyrę žalą šalies žemdarbiai turi nedelsiant kreiptis į savo savivaldybes ir pateikti informaciją apie žuvusių pasėlių plotus, primena Žemės ūkio ministerija.

Primename, kad spalio 4-ąją Lietuvoje dėl užsitęsusių liūčių buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.

"Norėčiau pabrėžti tai, kad nedelsiant kreiptis dėl žuvusio derliaus turi tik faktiškai patyrusieji žalą žemdirbiai, o ne tie, kurie dar tik planuoja, kad galimai turės nuostolių", — pažymėjo žemės ūkio viceministras Saulius Savickis.

Savivaldybės specialistai ūkininkui padės užpildyti reikalingą pateikti pažymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienoje savivaldybėje yra sudaryta komisija, kuri gavusi žemės ūkio veiklos subjektų užpildytą pažymą, fiksuoja žuvusių dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų pasėlių plotus.

Vėliau pagal pateiktą pažymą atliekamas žuvusių pasėlių patikrinimas ir surašomas aktas. Tuo atveju, jeigu ūkininkai yra kreipęsi į savo savivaldybes anksčiau, jie gali sulaukti prašymų iš savivaldybės patikslinti jau  pateiktą informaciją.

Svarbu tai, kad informaciją savivaldybėms gali pateikti tik deklaravusieji pasėlių plotus pagal rūšis, priskirtas prie I ir II grupės pagal žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorių.  

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką Žaną Klodą Junkerį, prašydamas kompensuoti ūkininkų nuostolius, patirtus dėl smarkių liūčių.

Kiek anksčiau jis pareiškė, kad valstybė neturi pakankamai lėšų visiems ūkininkų nuostoliams atlyginti. Tačiau premjeras pabrėžė, kad valstybė gali skirti turimas lėšas "biurokratiniams" sprendimams apmokėti. Vienas būdų, kaip panaudoti rezervo lėšas ir padėti ūkininkams, — kompensuoti teisines konsultacijas, derantis su supirkėjais.

Pagal šiuo metu turimus duomenis, apsemti ar neįvažiuojami plotai sudaro daugiau kaip 140 tūkstančių hektarų žemės ūkio naudmenų. Stichija palietė žemdirbius visos Lietuvos mastu, tačiau labiausiai nukentėjo Rytų Lietuvos savivaldybės.

Žemdirbių patirti nuostoliai šiuo metu vertinami 40 milijonų eurų. 

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų.

52
Tegai:
liūtis, ekstremalioji situacija, ūkininkai, Žemės ūkio ministerija
Temos:
Lietuvos nuostoliai dėl lietaus (18)
Dar šia tema
Skvernelis kreipėsi į EK, prašydamas kompensuoti nuostolius ūkininkams
Dėl liūties nukentėję ūkininkai gali gauti pažymą apie "force majeure"
Liūtis atnešė Lietuvos ūkininkams nemenkų nuostolių
Nord Stream-2

WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 08:48 2020.11.30)
Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą

VILNIUS, lapkričio30 — Sputnik. Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant ribojančias priemones dujotiekiui "Nord Stream-2", rašo "Wall Street Journal".

Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą, pažymi laikraštis.

Dar 2016 metais Glamazdinas, tuo metu dirbęs Ukrainos vyriausybėje, ir Charčenka nusiuntė laiškus valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui ir JAV finansų sekretoriui Stevenui Mnuchinui, tačiau jie į juos neatsakė.

Todėl vieno iš ukrainiečių pažįstamas Vašingtone užmezgė ryšį su lobistu Danieliu Vaidičiumi, dirbusiu Senato užsienio santykių komitete. Jis pasiūlė pakeisti požiūrį. Pasak jo, 2014 metais jis padėjo parengti sankcijas Maskvai. Šios ribojančios priemonės privertė "ExxonMobil" pasitraukti iš projektų su "Rosneft". Todėl naftos kompanija prarado prieigą prie svarbių technologijų ir projektas buvo sustabdytas.

Vaidičas pažymėjo, kad "tai buvo modelis, kurį pritaikėme "Nord Stream-2". Leidinyje priduriama, kad 2018 metais Glamazdinas ir Charčenka pritraukė analitinius centrus ieškoti pažeidžiamumų projekte ir jiems esą tai pavyko.

Kaip aiškina laikraštis, vienas Maskvos ekspertas pareiškė, kad Rusijoje nėra laivų, kurie galėtų kloti reikiamo skersmens vamzdžius reikiamu gyliu. Tuo pačiu metu Danija draudžia laivams inkaruotis kai kuriose Baltijos jūros vietose dėl nesprogusių šaudmenų pavojaus Antrojo pasaulinio karo metu. Tada "Gazprom" sudarė sutartį su Šveicarijos "Allseas Group SA", kurios laivas galėjo tiesti vamzdžius be inkaravimo.

Po to Glamazdinas ir jo kolegos nusprendė "susitvarkyti su vamzdžių klojimo laivais". Tada jie nusprendė vykti į Kongresą ir, padedami Vaidičo, užmezgė ryšius su senatoriumi Tedu Kruzu. Politikas padėjo įtraukti savo kolegą Žaną Šachin į ribojamųjų priemonių kūrimą.

2019 metais jie parengė įstatymo projektą dėl sankcijų įvedimo įmonėms, kurios palengvina Rusijos dujų projekto įgyvendinimą. Tada "Allseas" kompanija, tapusi pagrindiniu jų taikiniu, beveik iškart paskelbė apie dujotiekio sustabdymą.

JAV aktyviai priešinasi Rusijos projektui, skatindama Amerikos SGD diegimą Europoje. Praėjusį mėnesį Vašingtonas išplėtė ribojančias priemones "Nord Stream-2" ir išplėtė šias sankcijas bendrovėms, kurios teikia paslaugas laivams, dalyvaujantiems dujotiekio statyboje. Šios priemonės yra Europos energetinio saugumo apsaugos PEESA paketo dalis.

Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą kritikavo ekstrateritorinius apribojimus "Nord Stream-2". Berlyne jie pabrėžė, kad derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis tiesiant dujotiekį.

"Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Andrew Harnik

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Die Welt" numatė "lemiamą kovą" dėl "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Darbas ofise

Paaiškėjo, kuriame Lietuvos ekonomikos sektoriuje sumažėjo laisvų vietų

(atnaujinta 13:37 2020.11.29)
Nors tuo pačiu metu, palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu, bendras laisvų darbo vietų skaičius respublikoje išaugo

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse, praneša Statistikos departamentas.

2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams — 1,1 tūkst., arba 6,3 proc., daugiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Palyginus su 2019 metais atitinkamu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius beveik nesikeitė – jų buvo 0,1 tūkst., arba 0,8 proc., daugiau nei prieš metus.

Labiausiai — 0,9 tūkst. — laisvų darbo vietų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse — 0,2 tūkst., statyboje — 0,1 tūkst. daugiau nei 2020 metais antrąjį ketvirtį.

Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse — 0,6 tūkst. mažiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2020 metų trečiąjį ketvirtį buvo viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (3,2 proc.), transporto ir saugojimo, finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (po 2,3 proc.).

Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo nekilnojamo turto operacijų (0,1 proc.), švietimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (po 0,4 proc.).

Spalį šalyje buvo įregistruota daugiau nei 53,7 tūkstančiai bedarbių, iš jų 18,8 tūkstančiai neturi profesijos. Per metus augant ilgalaikių bedarbių gretoms, beveik dvigubai padidėjo profesinės kvalifikacijos neturinčių žmonių skaičius.

Į šią grupę pateko tie, kurie dėl įvairių priežasčių (švietimo sistemos, šeimos aplinkybių, asmeninių savybių) neįgijo jokios profesijos, neturėjo motyvacijos mokytis ir kelti kvalifikaciją. Nekvalifikuoti žmonės paprastai tampa ilgalaikiais bedarbiais, o jų integracijai į darbo rinką reikalauja kompleksinių priemonių.

Tegai:
Statistikos departamentas, darbas, Lietuva
Seimo pastatas, archyinė nuotrauka

Koronavirusu susirgo Darbo partijos narys Fiodorovas

(atnaujinta 09:43 2020.11.30)
Anksčiau teigiamus COVID-19 testus gavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte–Nielsen ir dar keturi Seimo nariai

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Darbo partijos frakcijos narys Viktoras Fiodorovas susirgo koronavirusu.

Apie tai, kad COVID-19 palietė dar vieną Seimo narį, pirmadienio rytą papasakojo Darbo partijos atstovas Antanas Guoga.

"Korona šalia ir nepaleidžia. Ką tik patvirtinta, kad Darbo frakcijos nariui Viktorui Fiodorovui testas teigiamas", - rašo Guoga savo paskyroje Facebook.

Kartu jis praneša, kad artimo kontakto su Fiodorovu neturėjo ir jaučiasi puikiai. Paskutinį testą Guoga darė penktadienį ir planuoja kartoti. 

"Reikia visiems daug testuotis. Daugiau padaryti dabar negalime.Tiesiog testuotis, testuotis, testuotis. Ir išlikti ramūs", — rašo jis.

Anksčiau koronavirusas buvo patvirtintas liberalams Jonui Varkaliui, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen, Viktorui Pranckiečiui ir konservatoriams Vytautui Juozapaičiui ir Andriui Kupčinskui. Kitas Seimo posėdis numatytas ketvirtadienį.

Šiuo metu Lietuvoje labai padidėja sergamumas koronavirusu. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta virš 60 tūkst. atvejų, per 14 tūkstančių žmonių pasveiko, daugiau nei 400 mirė.

Karantinas galios iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Tegai:
Seimas, koronavirusas, COVID-19
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nuo pandemijos labiau nukentėjo moterys
COVID-19 Lietuvoje: šalyje registruota dar 11 mirčių
Karo psichologai papasakojo apie darbą Lietuvos kariuomenėje pandemijos metu
Paaiškėjo, kokių profesijų atstovams koronavirusas yra ypač pavojingas
Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą