Google logotipas, archyvinė nuotrauka

"Google" plės skaitmeninių technologijų diegimą Lietuvoje

25
(atnaujinta 12:00 2017.10.13)
Saulius Skvernelis, susitikęs su "Google" vyriausiąja politikos patarėja, pakvietė kompaniją kartu bendradarbiauti ir diegti mokymų programas Lietuvoje

VILNIUS, splalio 13 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pakvietė "Google" su savo platformomis dalyvauti Lietuvoje, diegiant naujas mokymų programas, taip pat ateities mokyklinio ugdymo sistemos kūrime, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė "Google" vyriausiąją politikos patarėją Caroline Atkinson.

Susitikimo metu premjeras pabrėžė, kad Lietuva džiaugiasi bendradarbiavimu su "Google".

"Vertiname šios kompanijos vykdomus skaitmeninių įgūdžių mokymus Lietuvoje. Tai didelė paskata, suteiksianti pranašumo mūsų verslui, darbuotojams ir visuomenei", — sakė Skvernelis.

Susitikime jis teigė, kad Vyriausybei vykdant švietimo reformą, plečiasi skaitmeninės ir kibernetinės erdvės teikiamos galimybės, prieiga prie mokslo ir žinių. Premjeras pakvietė "Google" su savo platformomis dalyvauti Lietuvoje, diegiant naujas mokymų programas, taip pat ateities mokyklinio ugdymo sistemos kūrime.

Atkinson pripažino, kad Lietuva yra viena iš lyderių skaitmeninimo plėtros srityje. Pasak jos, tą puikiai parodo Lietuvos įmonės, aktyviai kuriančios mobiliąsias aplikacijas. Kaip puikų pavyzdį, "Google" atstovė išskyrė lietuvių sukurtą žvejybos programėlę "Deeper".

"Jūs galite tuo didžiuotis", — teigė Atkinson, pabrėždama, kad kompanija "Google" mato tolimesnes bendradarbiavimo perspektyvas su mūsų šalimi.

"Google Lithuania" rugpjūtį mokėjo didžiausius vidutinius atlyginimus šalyje  — 10 885 eurus iki mokesčių nuskaičiavimo.

25
Tegai:
skaitmeninės technologijos, Google, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
"Trafi": visos miesto transporto paslaugos mobiliajame telefone
Keliautojų patogumui: URM mobilioji programėlė "Keliauk saugiai"
Nord Stream-2

Mokslininkė patarė JAV susitaikyti su "Nord Stream-2" nutiesimu

(atnaujinta 10:44 2020.11.30)
Ji pripažino, kad Vašingtono nustatytos sankcijos Rusijos projektui gali pailginti dujotiekio paleidimo laiką, tačiau "Gazprom" ras išeitis kylančioms kliūtims

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Oksfordo energetikos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Katia Jafimava patarė JAV susitaikyti su tuo, kad jos negalės sustabdyti "Nord Stream-2", rašo "Bloomberg".

Ekspertė pripažino, kad Vašingtono nustatytos sankcijos Rusijos projektui gali pailginti dujotiekio paleidimo laiką, tačiau "Gazprom" ras išeitis kylančioms kliūtims.

"Jungtinės Valstijos turi suprasti, kad negalės jo sustabdyti", — agentūra cituoja specialistę.

Ji taip pat pasiūlė, kad dujotiekis galėtų būti baigtas iki kitos vasaros. Tuo pačiu metu jis gali gauti pažymėjimus, reikalingus mėlynam kurui gabenti, iki kitos žiemos.

Anksčiau "Nord Stream-2" operatorius paskelbė ketinantis tęsti projekto statybas gruodžio mėnesį.

Padėtis su "Nord Stream-2"

JAV aktyviai priešinasi Rusijos projektui, skatindama Amerikos SGD diegimą Europoje. Praėjusį mėnesį Vašingtonas išplėtė ribojančias priemones SP-2 atžvilgiu ir išplėtė šias sankcijas įmonėms, teikiančioms paslaugas dujotiekio statyboje dalyvaujantiems laivams. Šios priemonės yra Europos energetinio saugumo apsaugos PEESA paketo dalis.

Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą kritikavo ekstrateritorinius apribojimus "Nord Stream-2". Berlyne jie pabrėžė, kad derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis tiesiant dujotiekį.

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Sertifikatorius neigia pranešimus apie pasitraukimą iš "Nord Stream-2" projekto
Laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2" grįžta į Kaliningradą
Nord Stream-2

WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 08:48 2020.11.30)
Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą

VILNIUS, lapkričio30 — Sputnik. Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant ribojančias priemones dujotiekiui "Nord Stream-2", rašo "Wall Street Journal".

Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą, pažymi laikraštis.

Dar 2016 metais Glamazdinas, tuo metu dirbęs Ukrainos vyriausybėje, ir Charčenka nusiuntė laiškus valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui ir JAV finansų sekretoriui Stevenui Mnuchinui, tačiau jie į juos neatsakė.

Todėl vieno iš ukrainiečių pažįstamas Vašingtone užmezgė ryšį su lobistu Danieliu Vaidičiumi, dirbusiu Senato užsienio santykių komitete. Jis pasiūlė pakeisti požiūrį. Pasak jo, 2014 metais jis padėjo parengti sankcijas Maskvai. Šios ribojančios priemonės privertė "ExxonMobil" pasitraukti iš projektų su "Rosneft". Todėl naftos kompanija prarado prieigą prie svarbių technologijų ir projektas buvo sustabdytas.

Vaidičas pažymėjo, kad "tai buvo modelis, kurį pritaikėme "Nord Stream-2". Leidinyje priduriama, kad 2018 metais Glamazdinas ir Charčenka pritraukė analitinius centrus ieškoti pažeidžiamumų projekte ir jiems esą tai pavyko.

Kaip aiškina laikraštis, vienas Maskvos ekspertas pareiškė, kad Rusijoje nėra laivų, kurie galėtų kloti reikiamo skersmens vamzdžius reikiamu gyliu. Tuo pačiu metu Danija draudžia laivams inkaruotis kai kuriose Baltijos jūros vietose dėl nesprogusių šaudmenų pavojaus Antrojo pasaulinio karo metu. Tada "Gazprom" sudarė sutartį su Šveicarijos "Allseas Group SA", kurios laivas galėjo tiesti vamzdžius be inkaravimo.

Po to Glamazdinas ir jo kolegos nusprendė "susitvarkyti su vamzdžių klojimo laivais". Tada jie nusprendė vykti į Kongresą ir, padedami Vaidičo, užmezgė ryšius su senatoriumi Tedu Kruzu. Politikas padėjo įtraukti savo kolegą Žaną Šachin į ribojamųjų priemonių kūrimą.

2019 metais jie parengė įstatymo projektą dėl sankcijų įvedimo įmonėms, kurios palengvina Rusijos dujų projekto įgyvendinimą. Tada "Allseas" kompanija, tapusi pagrindiniu jų taikiniu, beveik iškart paskelbė apie dujotiekio sustabdymą.

JAV aktyviai priešinasi Rusijos projektui, skatindama Amerikos SGD diegimą Europoje. Praėjusį mėnesį Vašingtonas išplėtė ribojančias priemones "Nord Stream-2" ir išplėtė šias sankcijas bendrovėms, kurios teikia paslaugas laivams, dalyvaujantiems dujotiekio statyboje. Šios priemonės yra Europos energetinio saugumo apsaugos PEESA paketo dalis.

Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą kritikavo ekstrateritorinius apribojimus "Nord Stream-2". Berlyne jie pabrėžė, kad derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis tiesiant dujotiekį.

"Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Andrew Harnik

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Die Welt" numatė "lemiamą kovą" dėl "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Žuvinto biosferos rezervatas

AM kreipėsi į prokuratūra dėl piktnaudžiavimo Žuvinto biosferos rezervate

(atnaujinta 11:13 2020.11.30)
Remiantis atliktu tarnybiniu patikrinimu, praėjusią savaitę buvo atleistas Žuvinto rezervato direktorius Arūnas Pranaitis

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Aplinkos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo piktnaudžiavimo Žuvinto biosferos rezervate, praneša spaudos tarnyba.

Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrius, atlikdamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ilgalaikio turto valdymo vidaus auditą, nustatė, kad šio rezervato direkcija, galimai pažeisdama teisės aktus, sudarė panaudos sutartis su fiziniais asmenimis ir perdavė jiems neatlygintinai naudotis patikėjimo teise valdomus 12 ir 15 ha valstybinės žemės plotus.

Kaip parodė audito metu surinkta informacija, direkcijos vadovai žinojo, kad žemės panaudos sutartys su rezervato darbuotojais sudaromos galimai neteisėtai. Jos buvo pagrindas gauti ES išmokas, skirtas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemonėms.

Be to, nustatytos galimos piktnaudžiavimo rizikos galimai naudojant rezervato direkcijai priklausančią žemės ūkio techniką ir kurą fizinių asmenų sklypams apdirbti ir tvarkyti.

Remiantis šiuo auditu ir atliktu tarnybiniu patikrinimu, praėjusią savaitę buvo atleistas  rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Praėjusią savaitę Žuvinto biosferos rezervate lankėsi šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, kad būsimam aplinkos ministrui teks grįžti prie Žuvinto biosferos rezervato apsaugos klausimo ir pasirūpinti, kad būtų atšauktas Vyriausybės nutarimas, išplečiantis žvejybos galimybes Žuvinte, taip pat aiškiai reglamentuotos nuostatos dėl medžioklės draudimo saugomose teritorijose.

Tegai:
Aplinkos ministerija, Žuvintas
Dar šia tema
Ekologai apkaltino Lietuvos valdžią Žuvinto rezervato sunaikinimu
Žuvinto biosferos rezervate rasta nauja augalų rūšis