Gazprom, archyvinė nuotrauka

Lietuva prieš "Gazprom": kova bet kokia kaina tęsiasi

368
(atnaujinta 17:00 2017.10.13)
Lietuva tikisi, kad Europos Komisija pasieks "atlyginimą" už finansinę žalą šalims, patirtą nuo Rusijos "Gazprom" veiklos, sakė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Europos Sąjungos konkurencijos komisare Margrethe Vestager

VILNIUS, spalio 13 — Sputnik, Georgij Voronov. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Europos Sąjungos konkurencijos komisare Margrethe Vestager paragino Europos Komisiją išgauti iš "Gazprom" kompensacijas už dujų kainos didinimą šalių, nukentėjusių nuo rusų bendrovės monopolijos, naudai.

Grybauskaitė apkaltino Rusijos koncerną dominuojančia padėtimi 2004-2012 metais. Esą Lietuvai ir kitoms ES šalims "teko mokėti gerokai didesnes nei rinkos dujų kainas".

Lietuvos Vyriausybė 2012 metų spalį kreipėsi į Stokholmo arbitražą dėl apytiksliai 1,4 milijardo eurų permokos, kuri susidarė dėl 2004-2012 metais "Gazprom" Lietuvai "per brangiai tiektų dujų", grąžinimo. Tačiau praėjusių metų birželio mėnesį teismas paskelbė, kad nemato "Gazprom" kaltės, nes "teisinga kaina" ekonomikoje neegzistuoja.

Akivaizdu, kad teismo nuosprendis nesustabdė Lietuvos valdžios, kuri nusprendė apskųsti "Gazprom" Europos Komisijai.

Grybauskaitė taip pat sukritikavo "Nord Stream 2" dujotiekio projektą. Anot jos, jis prieštarauja ES energetikos sąjungos tikslams ir dar labiau padidins visos Europos priklausomybę nuo "Gazprom" dujų.

Reaguodama į tai, Vestager pareiškė, kad Europos Sąjunga neturi teisinių priemonių sustabdyti "Nord Stream-2" projektą. Nors eurokomisarė pabrėžė, kad tai nėra Europos interesų projektas, vis dėlto Briuselis turi tik "teisinį pagrindą užtikrinti, kad "Nord Stream" nebūtų teisiame vakuume.

"Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją palei Baltijos jūros dugną) numato dviejų dujotiekio linijų statybas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardų kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Naują dujotekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".

Lietuvos vadovės išpuolių prieš "Nord Stream 2" priežastys yra gana akivaizdžios. Lietuva išsinuomojo Norvegijos kompanijos Höegh LNG SGD terminalo laivą "Independence" ("Nepriklausomybė"), kuriuo ketina gauti amerikietiškas suskystintas dujas. Tačiau tik stokojant techninių galimybių tiekti dujas į Europą vamzdynu, šio plūduriuojančio terminalo naudojimas, bent jau teoriškai, yra ekonomiškai tikslingas. Nepaisant to, Vilnius naudoja šį veiksnį, bandydamas tapti žaidėju "numeris vienas" Baltijos rinkoje, prekiaudamas suskystintomis gamtinėmis dujomis.

Lietuva turi didelių planų amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų atžvilgiu. Be to, pastaruoju metu pačios JAV vis dažniau pareiškia apie ketinimą tapti globaliu žaidėju SGD eksporto srityje. Prezidentas Donaldas Trampas nori naudoti sparčiai augančius amerikietiškus SGD rezervus kaip politinį įrankį, kad sumažintų daugelio Europos šalių priklausomybę nuo Rusijos.

Pritariant amerikiečiams, Lietuvos valdžia pasirengusi, iš esmės, bet kokioms išlaidoms.

Yra žinoma, kad kasmetinė "Independence" nuomos kaina siekia apie 43 milijonus eurų. Lietuva bando pasiekti, kad Baltijos šalys pripažintų SGD terminalą  regioniniu tam, kad gautų pagrindą prašyti Europos Komisijos skirti 100 milijonų eurų laivui-dųjų saugyklai išpirkti, tačiau nesėkmingai. Kaimyninės šalys pirkti SGD atsisakė, Estija pati nori statyti panašų terminalą, ir net prašė Europos Komisijos finansuoti šį projektą, tačiau gavo neigiamą atsakymą 2017-ųjų vasarį. Savo įmonėms Lietuvos valdžios institucijos įsiūlo privalomą dujų pirkimą iš JAV, nes priešingu atveju jo neparduoti.

Lietuva nėra vienintelė, norinti įgyvendinti savo pasipriešinimą projektui "Nord Stream 2". "Prieš" pasisako ir daug kitų šalių, pavyzdžiui, Ukraina, kuri bijo prarasti pajamas nuo rusiškų dujų tranzito, ir JAV, kurios turi plataus užmojo planus eksportuoti savo SGD į Europą.

Tačiau pats galingiausias Europos žaidėjas — Vokietija ― laikosi jo įgyvendinimo. Akivaizdu, kad projektas, žadantis didelę ekonominę ir politinę naudą, yra svarbus Berlynui.

Gazprom logotipas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Блинов

Vokietijos pozicija dar kartą buvo patvirtinta ketvirtadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikime su VFR verslo bendruomene. Kaip žurnalistams pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, "Nord Stream" projekto dalyviai išreiškė ketinimą toliau dalyvauti projekte ir tikisi, kad išoriniai veiksniai tam netrukdys.

"Įmonės, kurios šiaip ar taip įtrauktos į "Nord Stream" — taip, jos išreiškė ketinimą tęsti. Ir išreiškė viltį, kad niekas nesutrukdys: nei išoriniai veiksniai, dirbtinai ir nekonkurencingai įpiršti, nei bet kurie nors kiti", — sakė Peskovas.

"Nord Stream" operatorius yra kompanija "Nord Stream AG" ("Gazprom" — 51%, "BASF / Wintershall" ir "E.ON" — po 15,5%, "Gasunie" ir "Engie" — po 9%).

Kompanija "Nord Stream 2 AG" veikia kaip "Nord Stream 2" projekto, kurio bendra vertė yra 9,5 milijardai eurų, operatorius, o vienintelis "Nord Stream 2 AG" akcininkas yra "Gazprom". Europos partneriai — "Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — savo ruožtu įsipareigojo finansuoti "Nord Stream 2" bendrai 50%, tai yra, 950 milijonų eurų kiekvienas. "Gazprom" pateiks kitą lėšų dalį — 4,75 milijardų eurų.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"
368
Tegai:
dujotiekis, suskystintos gamtinės dujos (SGD), Europos Komisija (EK), Gazprom, Dalia Grybauskaitė, Europos Sąjunga, JAV
Dar šia tema
Lietuva nesutinka su "Gazprom" įsipareigojimais Europos Komisijai
Politologas: "Gazprom" gali šantažuoti Lietuvos įmones
Pusė Lietuvos dujų rinkos priklausys "Gazprom"
Lenkija atsisako ilgalaikės sutarties su "Gazprom"
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ketina stiprinti pasipriešinimą BelAE statyboms

Vilnius tikisi, kad dvišalių derybų su Minsku metu jis galės atidėti Astravo atominės elektrinės eksploatacijos pradžią

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Į Baltarusijos atominę elektrinę (BelAE) atgabentas branduolinis kuras skatina Lietuvą aktyviau siekti maksimalaus statomos jėgainės "saugumo" ir susitarimų su kaimynais, kad joje pagaminta elektra nebūtų perkama. Taip Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės posėdyje teigė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

"Atvežtas kuras į aikštelę. Ir šis faktas reiškia, kad mūsų veiksmai prieš Baltarusijos atominę elektrinę tik aktyvės", — šią savaitę sakė Zananavičius.

Anot viceministro, ES tikslas yra nuolat stebėti ir didinti spaudimą Minskui, kad būtų galima įgyvendinti streso testų rekomendacijas prieš pradedant objekto eksploataciją. Jis taip pat pridūrė, kad dvišalėmis derybomis su Baltarusija siekiama atidėti Baltarusijos AE paleidimą.

Be to, kaip pabrėžė Zananavičius, Lietuvai reikalinga Vašingtono parama.

"Siekiama, kad JAV ir Baltarusijos dvišalėje darbotvarkėje atsirastų tas klausimas. Prašome JAV didesnės paramos TATENA formatuose", —  teigė Zananavičius.

Anksčiau Baltarusija baigė branduolinio kuro priėmimą pirmajam atominės elektrinės blokui.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas pirmajam branduolinis kuras jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją
Laikas reikalauti kompensacijos už BelAE
Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų
Vilnius

Ekspertas: antroji COVID-19 banga gali smogti Baltijos šalims daug stipriau nei pirmoji

(atnaujinta 18:56 2020.05.29)
Jei epidemija pasikartotų, naujos ribojamosios priemonės galėtų visam laikui panaikinti Lietuvos patrauklumą investuotojams, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Antrosios koronaviruso bangos atveju Baltijos šalys greičiau nesiims tų ribojamųjų priemonių, kurios yra šiandien, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis papasakojo, kad Vyriausybė ketina parengti planą antrosios koronaviruso bangos šalyje atvejui.

Jis pareiškė, kad tokios griežtos ekonominės veiklos ribojimo priemonės, kokios buvo kovo mėnesį, nebus įvestos visoje šalyje. Problemos bus sprendžiamos atskiruose židiniuose.

Ekonomistas Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Europos Sąjungos visuomenė, įskaitant Baltijos šalis, labai priklauso nuo visuomenės nuomonės, o jų politikai patiria informacinį spaudimą, todėl Lietuva negalėjo neįvesti griežtų apribojimų dėl koronaviruso.

"Tarkime, kad vasarį Lietuvos ar kitos Baltijos šalies, ar iš viso kitos Europos šalies ministras pirmininkas pareiškia, kad nesiims jokių priemonių. Jis iškart susiduria su kaltinimų lavina, kad jis yra savo šalies priešas, ir bet kuri šios šalies piliečio mirtis nepriimtinų priemonių fone reikš jo politinės karjeros pabaigą. Vienintelė šalis, kuri nesiėmė griežtų karantino priemonių, yra Švedija. Mes žinome, kad Vyriausybė ten patiria gana stiprų spaudimą. Bet kuris Europos biurokratas yra orientuotas į tai, kad sumažintų savo atsakomybę prieš tautą, prieš politines partijas, politinę sistemą, oponentus", — paaiškino jis.

Zubecas mano, kad dabar politikai yra priešingoje situacijoje, jei antrosios bangos atveju bus taikomi tie patys apribojimai, tada jiems vėl bus daromas spaudimas.

"Jei ta pati Lietuva infekcijos pasikartojimo atveju paskelbs tas pačias ribojamąsias priemones, žala Baltijos šalių ekonomikai, visoms trims valstybėms, tarp jų Lietuvai, bus daug didesnė nei pirmosios bangos metu. Investuotojai gali tiesiog atsikelti ir išeiti, nes jie nenori investuoti į šalį, kuri staiga be jokios priežasties nutraukia savo ekonomiką ir jie praranda daug pinigų. Patrauklumas investicijoms, kuris ir taip nedidelis, apskritai bus lygus nuliui. Nemanau, kad pasikartojimo atveju Baltijos šalys imsis tų priemonių, kurios yra šiandien", — pasakė ekspertas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkst. žmonių.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas, tačiau valdžia sušvelnino kai kurias jo laikymosi sąlygas. Penktadienio 10:55 valandos duomenimis, respublikoje patvirtinti 1662 koronaviruso atvejai, 1216 žmonių pasveiko, 68 pacientai mirė.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
Baltijos šalys, pandemija, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO pranešė apie rekordinį koronavirusinių infekcijų skaičių per parą
Kinija papasakojo, kaip apsisaugoti nuo antrosios koronaviruso bangos
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų

"Orlen Lietuva" neatlygintinai skyrė SAM 1 mln. asmens apsaugos priemonių video

(atnaujinta 13:59 2020.05.30)
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad rengiantis galimai naujai koronaviruso COVID-19 bangai, ir toliau kaupiamas šalies medicinos rezervas

Gegužę naftos perdirbimo bendrovė "Orlen Lietuva" neatlygintinai skyrė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) 1 mln. asmens apsaugos priemonių —  specialių medicininių kaukių siunta.

SAM savo YouTube kanale paradė, kaip vyko šios siuntos iškrovimas Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėliuose.

"Trečiadienį (gegužės 20 dieną) mūsų sandėlius pasiekė apsauginių veido kaukių siunta. Visame pasaulyje jaučiamas šių asmens apsaugos priemonių trūkumas. Todėl į mūsų sandėlius atkeliavusi parama — labai vertinga. Ji padės apsaugoti medikus, kovojančius su koronavirusu bei šalies gyventojus, kurie susiduria su rizika šiuo virusu užsikrėsti", — priimdamas paramą už solidarumą, požiūrį ir geranoriškumą bendrovei dėkojo SAM viceministras Algirdas Šešelgis.

Paramos priėmime taip pat dalyvavo SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centro vadovas Olegas Sitnikovas.

"Mūsų centras yra atsakingas už valstybės medicinos rezervo formavimą ir administravimą. "ORLEN Lietuva" pagalba asmens apsaugos priemonėmis bus labai svarbi visai medikų bendruomenei", — akcentuodamas, jog būtina pasiruošti galimai antrai viruso COVID-19 pandemijos bangai, teigė Sitnikovas.

Lietuvoje nustatyti 1670 užsikrėtimo atvejai, 1229 žmonės pasveiko, 70 pacientų mirė. Iki birželio 16 dienos Lietuvoje galioja karantino režimas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
apsaugos priemonės, COVID-19, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Orlen Lietuva
Dar šia tema
Kinija papasakojo, kaip apsisaugoti nuo antrosios koronaviruso bangos
Sostinė padovanojo 2000 daugkartinių veido kaukių vienišiems senjorams
Skvernelis papasakojo apie pasirengimą antrajai COVID-19 bangai