Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

Ignalinos AE gavo leidimą išimti radioaktyviąsias atliekas

57
(atnaujinta 17:09 2017.10.13)
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija suteikė atominei elektrinei licenciją, kurį leidžia pradėti karštuosius bandymus, naudojant radioaktyviąsias atliekas

VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (IAE) gavo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) licenciją eksploatuoti Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą, praneša atominės spaudos tarnyba.

Licencijos gavimas leidžia pradėti paskutinį projekto etapą — karštuosius bandymus, naudojant radioaktyviąsias atliekas. Karštųjų bandymų metu pagal patvirtintas su VATESI karštųjų bandymų programos apimtis radioaktyviosios atliekos bus išimamos iš laikinųjų eksploatavimo atliekų saugyklų bei iš blokų, transportuojamos į kompleksą B3, kur bus apdorojamos, pakuojamos ir talpinamos į B4 saugyklas.

Pagrindinis karštųjų bandymų programos tikslas yra pademonstruoti  KRATSK įrangos ir sistemų pasirengimą eksploatavimui pagal techninio projekto ir techninės specifikacijos reikalavimus, taip pat įrodyti, kad radioaktyviųjų atliekų rūšiavimas, apdorojimas, pakavimas, radiologinis apibūdinimas, transportavimas ir saugojimas vykdomi saugiai ir patikimai bei atitinka visus naujausius Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos standartų ir TATENA rekomendacijų reikalavimus.

"Tai yra svarbus Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo etapas, kurį pavyko pasiekti IAE personalo intensyvaus darbo ir visų suinteresuotų šalių — Europos Komisijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Rangovo, Energetikos ministerijos, VATESI —  konstruktyvaus bendradarbiavimo dėka. Puikus komandinis darbas ir bendradarbiavimas su visomis institucijomis padėjo mums įveikti projekto iššūkius ir pasiekti šį reikšmingą rezultatą", — sako IAE generalinis direktorius Darius Janulevičius.

B2/3/4 projektas yra finansuojamas Tarptautinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo (TIENRF) lėšomis, kurias administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Donorų Asamblėją, kuri yra TIENRF valdytoja, sudaro Europos Komisija, Austrija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Ispanija, Švedija, Šveicarija.

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo pakeliui

Kietųjų radioaktyviųjų atliekų išėmimo ir pradinio apdorojimo kompleksas yra Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projekto dalis, kurio tikslas yra pastatyti naują IAE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą.

Pradėjus eksploatuoti naujus atliekų išėmimo, perdirbimo ir saugojimo įrenginius visos iki šiol IAE susikaupusios kietosios radioaktyviosios atliekos, nekeliant pavojaus personalui, gyventojams ir aplinkai, bus sutvarkytos pagal naują kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo sistemą,  atitinkančią visus naujausius Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos standartų ir TATENA rekomendacijų reikalavimus.

Ignalinos atominė elektrinė — vienintelė Baltijos šalyse buvusi Lietuvos energetinės sistemos branduolinė jėgainė, pastatyta šalia sienos su Baltarusija ir turėjusi didžiausius pasaulyje reaktorius.

Lietuvai vykdant stojimo į ES sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 metų gruodžio 31 dieną elektrinė visiškai nutraukė elektros energijos gamybą.

57
Tegai:
karštieji bandymai, Ignalinos atominė elektrinė (IAE)
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (69)
Dar šia tema
Ignalinos AE nuosekliai vykdo Europos komisijos rekomendacijas
Ignalinos atominėje elektrinėje išmontuota 25% visos įrangos
Ignalinos AE nereikalingą turtą parduoda elektroniniu būdu
Klaipėdos uostas

Pradėti uosto bangolaužių rekonstravimo darbai

(atnaujinta 13:57 2021.04.11)
Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Prasidėjo uosto bangolaužių rekonstravimo darbai, pranešama "Klaipėdos uostas" Facebook paskyroje.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo.

"Rekonstruojant molus dirbs bemaž dešimt įvairios technikos, didžioji dalis jau yra pasiekusi Klaipėdą. Pagrindinės medžiagos – plieniniai įlaidai, vamzdiniai poliai, akmenys ir kt. — atgabenamos laivais bei sandėliuojamos AB KLASCO aikštelėje. Iš čia akvatorija bus plukdomos prie pietinio molo", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad pirmiausiai bus tvarkomas pietinis bangolaužis, šiaurinis molas, esantis Melnragėje, šiemet liks atviras gyventojams.

Tuo pačiu pranešama, kad uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės "Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG" ir Belgijos bendrovės "Herbosch – Kiere N.V." konsorciumas.

Tegai:
rekonstrukcija, darbas, Klaipėdos uostas
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu

(atnaujinta 10:03 2021.04.11)
Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, Kaune – 1,1 tūkst., o Klaipėdoje – beveik 740

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per pirmąją šių metų ketvirtį bendras įregistruotų nekilnojamojo turto sandorių skaičius buvo penktadaliu didesnis nei per praėjusius metus, augo visų pagrindinių NT objektų kategorijų pardavimai, skelbia Registrų centras. 

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 33,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 22 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-kovą, kai įregistruota 27,4 tūkst. sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 13,2 tūkst. NT sandorių - beveik dukart daugiau nei praėjusių metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Kovo mėnesio NT sandorių skaičiaus augimas neturėtų stebinti prisimenant, kad prieš metus būtent kovo viduryje šalyje pirmą kartą buvo įvestas karantinas ir tuomet visas šalies ekonominis gyvenimas, taip pat ir NT rinka, tarsi sustojo. Vis dėlto, palyginus su ankstesnių metų analogiškais laikotarpiais galima matyti, kad šiemet NT sandorių rinka išties aktyvi. Šį aktyvumą skatina tiek palyginti geri pirkėjų lūkesčiai ir neblėstantis noras investuoti į nekilnojamąjį turtą", — sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Pastebimas ir didesnis investicinio būsto pirkėjų suaktyvėjimas.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,5 tūkst. butų pardavimų,  arba 4 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį. Tik per kovą įregistruota  3,3 tūkst. pardavimų, kas yra 56 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą ir 26 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Bendri butų pardavimo skaičiai šiemet išlaiko pastaruosius keletą metų fiksuotą aktyvumą, kovo mėnesį augimas stebimas ir šalies didmiesčiuose. Kita pastebima tendencija — vis daugiau butų didžiuosiuose šalies miestuose įsigyja gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto jau turintys asmenys, tad, tikėtina, kad įsigytas butas skirtas investicijai. Analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos butų rinkas, galima pasakyti, kad šiemet iš visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų butų sandorių maždaug kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskirtas investiciniam", — komentuoja Rudzkis.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai, Kaune — 1,1 tūkst. (5,5 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 740 (18 proc. daugiau).

Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune — beveik kas ketvirtą. 

Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2020 metų sausio-kovo mėnesiais) padidėjo 18 proc., Klaipėdoje 26 proc., o Kaune sumažėjo 8 procentais.

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 24,5 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį ketvirtį. 

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 16,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 31 proc. daugiau nei per pirmus tris praeitų metų mėnesius. 

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras
Dar šia tema
Ekonomistas: vasarį vidutinė alga šalyje buvo maždaug 8,8 proc. didesnė nei pernai
Lietuvos ekonomistas papasakojo apie pandemijos poveikį gimstamumui
Ekonomikos atsigavimas Lietuvoje priklausys nuo vakcinavimo progreso
Vakcinacija nuo koronaviruso Kaune

Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas

(atnaujinta 17:28 2021.04.11)
Pasak Kauno savivaldybės, šią savaitę bendras vakcinacijos efektyvumo rodiklis mieste viršijo 20 procentus

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Kauno vakcinacijos centre pasibaigė vakcinos atsargos, todėl gydytojai sekmadienį ir pirmadienį buvo priversti sustabdyti procedūrą. Apie tai pranešė Kauno miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Vos per penkias dienas buvo paskiepyta daugiau nei 17 tūkst. Nauja vakcinos siunta — 7 tūkstančiai "Pfizer" dozių —nuo antradienio leis pasiskiepyti vyresniems nei 65 metų žmonėms.

Nuo antradienio iki šeštadienio didžiausią Lietuvoje skiepų centrą, esantį Kauno ledo rūmuose, aplankė daugiau nei 16,5 tūkst. Namuose ši procedūra buvo atlikta maždaug 700 žmonių, kuriems sunku judėti arba kuriuos reikia prižiūrėti.

"Priešvelykinis planas pasiteisino. Per šventes sudarėme galimybę Kauno poliklinikos medikams atsikvėpti, o iškart po to kibome į darbus, kad išnaudotume visas Kaune gautas vakcinas. Dabar tenka padaryti kelių dienų pauzę. Pirmadienį Kauną turi pasiekti apie 7 tūkstančiai "Pfizer" dozių, todėl nuo antradienio visas jas norime paskirti 65 metų ir vyresniems gyventojams. Registracija atvira visiems šios amžiaus grupės žmonėms, o vietų skaičius palengva mažėja", — teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauniečių susidomėjimas vakcinomis pastaruoju metu akivaizdžiai auga, sakė meras. Šią savaitę į skiepijimą buvo pakviesti visų prioritetinių grupių atstovai: pensininkai, pedagogai, absolventai, suaugusieji, sergantys lėtinėmis ligomis, specialiųjų tarnybų atstovai ir net kelių didelių įmonių darbuotojai.

Nuo kitos savaitės, bent jau kelias dienas, daugiausia dėmesio bus skiriama 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms. Artimiausiu metu planuojama išleisti visą Kaune numatytą vakcinos tūrį — 7 tūkstančius "Pfizer" dozių.

Kaune gyvena beveik 60 tūkstančių 65 metų ir vyresnių žmonių. Naujausiais duomenimis, daugiau nei pusė jų buvo paskiepyti — daugiau nei 33 tūkst.

Apskritai vakcinacijos efektyvumas Kaune šią savaitę viršijo 20 proc. Pirmąją vakcinaciją atliko daugiau nei penktadalis miesto gyventojų, o daugiau kaip devyni procentai gyventojų yra visiškai paskiepyti.

Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio pabaigos. Tačiau nuo balandžio 7 dienos nutarta panaikinti judėjimo tarp savivaldybių apribojimus. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 226 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,6 tūkstančio žmonių.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Kaunas
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga