Laukai, archyvinė nuotrauka

Liūčių padarytus nuostolius kompensuos tik labiausiai nukentėjusiems

58
Teisę į valstybės ir (ar) europinę paramą įgis tik žemės ūkio veiklos subjektai, šiais metais negavę 30% ir daugiau pajamų, lyginant su 2014, 2015 ir 2016 metų vidutinėmis pajamomis

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ragina realiai žiūrėti į esamą situaciją su lietaus padarytų nuostolių kompensavimu.

Primename, kad spalio 4-ąją Lietuvoje dėl užsitęsusių liūčių buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.

"Kalbant apie valstybės pagalbą, nespėjusiems nuimti derliaus prižadėti milžiniškų kompensacijų negalime", — pasakė ministras.

Jis pridūrė, kad rizikos valdymas yra ir pačių ūkininkų reikalas.

Kompensacijų dėl patirtų nuostolių sulauks ne visi — teisę į valstybės ir (ar) europinę paramą įgis tik žemės ūkio veiklos subjektai, šiais metais negavę 30% ir daugiau pajamų, lyginant su 2014, 2015 ir 2016 metų vidutinėmis pajamomis, tenkančiomis žuvusių pasėlių plotui.

Žemės ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems bet kurioje privačioje draudimo įmonėje pasėlius ir (arba) augalus nuo tokių stichinių meteorologinių reiškinių, kaip sausra, kruša, liūtis, audra, iššalimas, yra kompensuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų iki 50% draudimo įmokų.

Šalyje ekstremaliąją padėtį yra paskelbusios 22 savivaldybės, tačiau žuvusių pasėlių plotus pagal atskiras pasėlių rūšis skaičiuoja ir informaciją apie tai Žemės ūkio ministerijai teikia visos šalies savivaldybės.

Premjeras Saulius Skvernelis kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką Žaną Klodą Junkerį, prašydamas kompensuoti ūkininkų nuostolius, patirtus dėl smarkių liūčių.

Kiek anksčiau jis pareiškė, kad valstybė neturi pakankamai lėšų visiems ūkininkų nuostoliams atlyginti. Tačiau premjeras pabrėžė, kad valstybė gali skirti turimas lėšas "biurokratiniams" sprendimams apmokėti. Vienas būdų, kaip panaudoti rezervo lėšas ir padėti ūkininkams, — kompensuoti teisines konsultacijas, derantis su supirkėjais.

Pagal šiuo metu turimus duomenis, apsemti ar neįvažiuojami plotai sudaro daugiau kaip 140 tūkstančių hektarų žemės ūkio naudmenų. Stichija palietė žemdirbius visos Lietuvos mastu, tačiau labiausiai nukentėjo Rytų Lietuvos savivaldybės.

Žemdirbių patirti nuostoliai šiuo metu vertinami 40 milijonų eurų. 

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų.

58
Tegai:
kompensacija, liūtis, ekstremalioji situacija, Žemės ūkio ministerija
Temos:
Lietuvos nuostoliai dėl lietaus (18)
Dar šia tema
Skvernelis: valstybė negali apmokėti visų ūkininkų nuostolių dėl liūčių
Liūtis atnešė Lietuvos ūkininkams nemenkų nuostolių
Nuostolius patyrę ūkininkai raginami nedelsiant kreiptis į savivaldybes
Nord Stream-2

WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 08:48 2020.11.30)
Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą

VILNIUS, lapkričio30 — Sputnik. Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant ribojančias priemones dujotiekiui "Nord Stream-2", rašo "Wall Street Journal".

Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą, pažymi laikraštis.

Dar 2016 metais Glamazdinas, tuo metu dirbęs Ukrainos vyriausybėje, ir Charčenka nusiuntė laiškus valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui ir JAV finansų sekretoriui Stevenui Mnuchinui, tačiau jie į juos neatsakė.

Todėl vieno iš ukrainiečių pažįstamas Vašingtone užmezgė ryšį su lobistu Danieliu Vaidičiumi, dirbusiu Senato užsienio santykių komitete. Jis pasiūlė pakeisti požiūrį. Pasak jo, 2014 metais jis padėjo parengti sankcijas Maskvai. Šios ribojančios priemonės privertė "ExxonMobil" pasitraukti iš projektų su "Rosneft". Todėl naftos kompanija prarado prieigą prie svarbių technologijų ir projektas buvo sustabdytas.

Vaidičas pažymėjo, kad "tai buvo modelis, kurį pritaikėme "Nord Stream-2". Leidinyje priduriama, kad 2018 metais Glamazdinas ir Charčenka pritraukė analitinius centrus ieškoti pažeidžiamumų projekte ir jiems esą tai pavyko.

Kaip aiškina laikraštis, vienas Maskvos ekspertas pareiškė, kad Rusijoje nėra laivų, kurie galėtų kloti reikiamo skersmens vamzdžius reikiamu gyliu. Tuo pačiu metu Danija draudžia laivams inkaruotis kai kuriose Baltijos jūros vietose dėl nesprogusių šaudmenų pavojaus Antrojo pasaulinio karo metu. Tada "Gazprom" sudarė sutartį su Šveicarijos "Allseas Group SA", kurios laivas galėjo tiesti vamzdžius be inkaravimo.

Po to Glamazdinas ir jo kolegos nusprendė "susitvarkyti su vamzdžių klojimo laivais". Tada jie nusprendė vykti į Kongresą ir, padedami Vaidičo, užmezgė ryšius su senatoriumi Tedu Kruzu. Politikas padėjo įtraukti savo kolegą Žaną Šachin į ribojamųjų priemonių kūrimą.

2019 metais jie parengė įstatymo projektą dėl sankcijų įvedimo įmonėms, kurios palengvina Rusijos dujų projekto įgyvendinimą. Tada "Allseas" kompanija, tapusi pagrindiniu jų taikiniu, beveik iškart paskelbė apie dujotiekio sustabdymą.

JAV aktyviai priešinasi Rusijos projektui, skatindama Amerikos SGD diegimą Europoje. Praėjusį mėnesį Vašingtonas išplėtė ribojančias priemones "Nord Stream-2" ir išplėtė šias sankcijas bendrovėms, kurios teikia paslaugas laivams, dalyvaujantiems dujotiekio statyboje. Šios priemonės yra Europos energetinio saugumo apsaugos PEESA paketo dalis.

Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą kritikavo ekstrateritorinius apribojimus "Nord Stream-2". Berlyne jie pabrėžė, kad derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis tiesiant dujotiekį.

"Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Andrew Harnik

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Die Welt" numatė "lemiamą kovą" dėl "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Darbas ofise

Paaiškėjo, kuriame Lietuvos ekonomikos sektoriuje sumažėjo laisvų vietų

(atnaujinta 13:37 2020.11.29)
Nors tuo pačiu metu, palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu, bendras laisvų darbo vietų skaičius respublikoje išaugo

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse, praneša Statistikos departamentas.

2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams — 1,1 tūkst., arba 6,3 proc., daugiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Palyginus su 2019 metais atitinkamu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius beveik nesikeitė – jų buvo 0,1 tūkst., arba 0,8 proc., daugiau nei prieš metus.

Labiausiai — 0,9 tūkst. — laisvų darbo vietų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse — 0,2 tūkst., statyboje — 0,1 tūkst. daugiau nei 2020 metais antrąjį ketvirtį.

Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse — 0,6 tūkst. mažiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2020 metų trečiąjį ketvirtį buvo viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (3,2 proc.), transporto ir saugojimo, finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (po 2,3 proc.).

Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo nekilnojamo turto operacijų (0,1 proc.), švietimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (po 0,4 proc.).

Spalį šalyje buvo įregistruota daugiau nei 53,7 tūkstančiai bedarbių, iš jų 18,8 tūkstančiai neturi profesijos. Per metus augant ilgalaikių bedarbių gretoms, beveik dvigubai padidėjo profesinės kvalifikacijos neturinčių žmonių skaičius.

Į šią grupę pateko tie, kurie dėl įvairių priežasčių (švietimo sistemos, šeimos aplinkybių, asmeninių savybių) neįgijo jokios profesijos, neturėjo motyvacijos mokytis ir kelti kvalifikaciją. Nekvalifikuoti žmonės paprastai tampa ilgalaikiais bedarbiais, o jų integracijai į darbo rinką reikalauja kompleksinių priemonių.

Tegai:
Statistikos departamentas, darbas, Lietuva
Lietuvos policija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje sulaikyta nužudymu įtariama moteris

(atnaujinta 09:43 2020.11.30)
Šeštadienį gatvėje rastas vyro kūnas su smurto žymėmis galvoje. Įtariamoji buvo rasta kitą dieną

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Kaišiadoryse buvo sulaikyta žmogžudyste įtariama moteris, pranešė Lietuvos policija.

Šeštadienį apie 09:20 Ligoninės gatvėje rastas vyro, gimusio 1972 metais, kūnas su smurto žymėmis galvoje.

Sekmadienį policija sulaikė ir uždarė į areštinę įtariamąją, gimusią 1978 metais.

Kūno radimo dieną policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo.

Tegai:
nužudymas, policija, Lietuva
Dar šia tema
Šiaurės vakarų Lietuvoje autobuso stotelėje vyras sumušė berniuką
Atvykę į iškvietimą dėl sugyventinių ginčo, pareigūnai rado neteisėtą ginklą ir narkotikų
Širvintų rajone neblaivūs vyras ir moteris vienas kitą sužalojo peiliu