Pienas, archyvinė nuotrauka

Natūralaus pieno supirkimo kaina išaugo du kartus

29
(atnaujinta 17:18 2017.10.18)
Per 2017 metų rugsėjo mėnėsį buvo supirkta 133,47 tūkstančiai tonų pieno, 1,0% mažiau nei praėjusiais metais

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Šių metų rugsėjo mėnesį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 48,7% didesnė, palyginti su 2016 metų rugsėju, kai ji buvo 211,7 Eur už toną, praneša Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.

2017 metais rugsėjo mėnesį vidutinė natūralaus (4,17% riebumo ir 3,38% baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 315 eurų už toną. Per rugsėjo mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 10,2%, rugpjūtį ji buvo 285,8 eurų už toną.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 4% ir buvo 254,5 eurų už toną.

Per 2017 metų rugsėjo mėnesį buvo supirkta 133,47 tūkstančių tonų pieno, 1,0% mažiau, palyginti su praėjusių metų rugsėju, (2016 metais rugsėjį buvo supirkta 134,85 tūkstančiai tonų pieno).

Pusę Lietuvos pieno supirkimo rinkos valdantiems stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, šalies pieno perdirbimo įmonės rugsėjį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 380,6 eurų už toną.

 

29
Tegai:
pienas
Dar šia tema
Parama pieno gamintojams išaugo 10 eurų
ES aprūpins Lietuvos moksleivius daržovėmis ir pienu
Nord Stream-2

Vokietija paaiškino "Nord Stream-2" svarbą  

(atnaujinta 09:54 2020.10.31)
Pasak Vokietijos atstovo, šalis dujas laiko labai svarbia technologija bent iki 2050 metų. Be to, Vokietijos vyriausybė remiasi tuo, kad bus baigtas tiesti dujotiekis

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. "Nord Stream-2" projektas yra svarbus Vokietijai, įskaitant perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių fone, paaiškino Vokietijos ambasados ​​Rusijoje ekonomikos skyriaus vadovas Matiasas Deneris, praneša RIA Novosti.

Pasak Vokietijos atstovo, šalis dujas laiko labai svarbia technologija bent iki 2050 metų. Be to, Vokietijos vyriausybė remiasi tuo, kad bus baigtas tiesti dujotiekis, sakė jis.

Jis taip pat pridūrė, kad "Nord Stream-2" aktyviai diskutuojama vykdant Vokietijos vidaus politiką, taip pat ir dėl energetikos perėjimo.

Pasak jo, dabar vyriausybė dujas laiko stabilizuojančiu veiksniu.

"Tai yra atsinaujinančios energijos gamybos klausimais yra problema, kad tokių šaltinių pasiūla yra nestabili", — aiškino Vokietijos atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad būtent jėgainės, naudojančios gamtines dujas, gali gerai pereiti nuo didelio prie mažo suvartojimo.

Anksčiau Berlyno parlamento narys iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Gunaras Lindemanas pagrasino Vokietijai, jei atsisakys statyti "Nord Stream-2". Pasak jo, šis projektas yra būtinas Vokietijai, nes atmetus pigias rusiškas dujas, šalyje labai padidės energijos kainos.

Po incidento su Aleksejumi Navalniu keli Vokietijos politikai paragino taikyti sankcijas visiems, susijusiems su "Nord Stream-2" dujotiekio statybomis. Ši idėja buvo palaikoma JAV, pažymint, kad projektas esą padidina Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos.

"Nord Stream-2" statybos

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Navalnas buvo paguldytas į ligoninę rugpjūčio 20 dieną Omske, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai kaip pagrindinę diagnozę įvardijo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas lėktuvu buvo nugabentas gydytis į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos ministrų kabinetas teigė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. OPCW pranešė, kad Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.

Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų pauklausimą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, atsakymai nebuvo gauti.

Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo atlikti patikrinimus. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto vykdomi.

Jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atviras ir de jure. Pasak jo, Rusija yra pasirengusi bendrauti su Europa dėl situacijos su Navalnu, tačiau jai reikia informacijos iš Paryžiaus ir Berlyno.

Vokietijos valdžia anksčiau neneigė, kad šalies žvalgybos tarnyba BND nuo 1990-ųjų turėjo prieigą prie "Novičiok" nervus paralyžiuojančios medžiagos.

Berlyno "Šaritė" klinika rugsėjo 23 dieną pranešė, kad Navalnas išrašytas iš ligoninės, jo būklė patenkinama, gydantys gydytojai neatmeta, kad pacientas gali visiškai pasveikti. 

Tegai:
Nord Stream-2, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ekspertas: Rusija pasirengusi JAV sankcijoms dėl "Nord Stream-2"
Nord Stream

Ekspertas paaiškino, kodėl nereikia skubėti su "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:32 2020.10.31)
Be to, ekspertas mano, kad "Nord Stream-2" statyba bus paskutinis bendras Rusijos ir Europos Sąjungos projektas, nes ES "uoliai, atkakliai rodo save kaip nepatikimą ekonominę partnerę"

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius papasakojo, kodėl "Gazprom" gali neskubėti baigti "Nord Stream-2" dujotiekio statybos.

Specialistas pažymėjo, kad projekto negalima greitai užbaigti vienu vamzdžių klojimo laivu, tačiau Rusijos įmonė neturi pagrindo skubėti.

Nord Stream-2 
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Gazprom" atveju nereikia skubėti, nes "Jamal–Europa" ir Ukrainos dujų transportavimo sistemos tranzito pajėgumai pagal susitarimą, atsižvelgiant į pumpuojamų požeminių saugyklų lygį Europoje, leidžia šį sezoną praleisti visiškai neskubant", — interviu Sputnik Lietuva sakė jis.

Be to, ekspertas mano, kad "Nord Stream-2" statyba bus paskutinis bendras Rusijos ir Europos Sąjungos projektas, nes ES "uoliai, atkakliai rodo save kaip nepatikimą ekonominį partnerį".

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
ES, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Atominiai spąstai Rusijai. Lenkija ir jos bandymai pasistatyti atomines elektrines
Ekspertas: "Turkish Stream" bus naudingas, jei iškils problemų su Ukraina
Estijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Europos Komisija priminė Estijai apie mokesčio įvažiavimą į Rusiją neteisėtumą

(atnaujinta 13:45 2020.10.31)
Anksčiau Talinas įvedė mokestį už vietos rezervavimą eilėje ir privalomą pravažiavimą per laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu į Rusijos Federacijos teritoriją

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Europos Komisijos vėl priminė Estijai, kad mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir naudojimąsi laukimo erdve prie Estijos ir Rusijos sienos pažeidžia Šengeno pasienio kodekso taisykles, Estijos valdžia su pretenzijomis nesutinka, penktadienį sakė Baltijos šalies vidaus reikalų ministerijos vadovas Martas Helmė.

Europos Komisija mano, kad Estija turėtų atšaukti papildomas sąlygas, nustatytas peržengiant išorės sausumos sienas, išvažiuojant iš ES. Mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir pravažiavimą per privalomą laukimo zoną prieš išvykstant automobiliu iš Estijos į Rusiją galioja nuo 2011 metų.

Pasak ministro, VRM susipažins su Europos Komisijos atsiųstu laišku, kad artimiausiais mėnesiais suformuotų savo poziciją šiuo klausimu. Helmė pažymėjo, kad ginčas su EK tęsiasi jau daugelį metų ir šalys nesutaria.

"Estija laikosi nuomonės, kad transporto priemonių įvažiavimo į pasienio kontrolės punktus organizavimas ir eismo pervažiavimo greitkelyje esančių eismo eilių organizavimas, laukimo zonos aptarnavimas ir rinkliavos už šias paslaugas rinkimas yra susiję su eismo valdymu ir yra transporto sektoriaus sferos. Jie nėra susiję su pasienio kontrole, patruliavimu ir stebėjimu. Taigi Estijos įvesta tvarka ir priemonės nėra susijusios su Šengeno sienų taisyklių reguliavimu ir negali joms prieštarauti", — cituoja Helmę RIA Novosti.

Kaip pranešama, kad 2016 metų gegužės mėnesį Europos Komisija Estijai išsiuntė oficialų laišką, o 2019 metų sausio mėnesį — motyvuotą išvadą. Gautas atsakymas buvo nepatenkinamas, ir nors komisijos vizito metu buvo pastebėti tam tikri sienos kirtimo organizavimo pokyčiai, Europos Komisijos teigimu, teisinė padėtis nepasikeitė. Šiuo klausimu Europos Komisija penktadienį Estijos valdžios institucijoms išsiuntė papildomą laišką su oficialiu pranešimu.

Estija turi du mėnesius informuoti EK apie visas priemones, kurių buvo imtasi norint tinkamai įgyvendinti atitinkamas Šengeno sienų kodekso nuostatas. Priešingu atveju Europos Komisija gali svarstyti galimybę tęsti administracinę procedūrą.

Tegai:
pasienis, Rusija, Europos Komisija, Estija