Degalinė, archyvinė nuotrauka

Kitais metais gali pabrangti dyzelis ir rūkalai

26
(atnaujinta 19:29 2017.10.19)
Seimas pradėjo svarstyti finansų ministro akcizų pakeitimus, gali pakilti kainos dyzeliui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Finansų ministro Viliaus Šapoka pristatė Akcizų įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma didinti akcizo tarifą dyzeliui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms.

Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti pataisas, kurios priėmus įsigalios 2018 metų pavasarį.

Dokumente siūloma standartinį akcizų tarifą gazoliams (tarpinis produktas tarp žibalo ir lengvosios alyvos — Sputnik) padidinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1000 litrų produkto. Dėl mokestinių pakeitimų šio produkto kaina galėtų padidėti apie 0,02 euro už litrą produkto.

Įstatymo projektu taip pat siūloma nuo 2018 metų kovo 1 dienos akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti iki 59 eurų už 1000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 96 eurai. Atitinkamai siūloma didinti akcizų tarifą ir cigarams bei cigarilėms iki 37 eurų už kilogramą produkto, atsižvelgiant į adekvatų mokestinį poveikį kainai.

Padidinus cigarečių specifinį akcizų tarifą šių produktų pakelis (20 vienetų) vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,10 euro. Padidinus cigarų ir cigarilių akcizų tarifą iki 37 eurų už kilogramą produkto, šių produktų pakelis (17 vienetų) dėl mokestinių veiksnių vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,17 euro.

Teikiamomis pataisomis siūloma panaikinti akcizų lengvatą akmens anglims, koksui ir lignitui ir šiems produktams nustatyti standartinį akcizų tarifą: akmens anglims — 7,53 euro už toną, o koksui ir lignitui — 8,98 euro už toną šių produktų.

Karbauskis: už kainų augimą atsakingi euras ir verslas >>

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, dėl padidintų akcizų tarifų valstybės biudžetas 2018 metais papildomai galėtų gauti apie 34,1 milijonų eurų pajamų.

Po pristatymo už projektą balsavo 65 Seimo nariai, prieš — 8, susilaikė 25 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 23 dieną.

26
Tegai:
dyzelis, rūkalai, akcizas, Vilius Šapoka
Dar šia tema
Natūralaus pieno supirkimo kaina išaugo du kartus
Nuo spalio mažės dujų kaina verslo klientams
Nord Stream-2 statybos

Ekspertas: "Nord Stream-2" klausimą gali išspręsti Vokietija, bet ne Lietuva

(atnaujinta 17:31 2020.09.25)
Vokietijoje diskutuojama apie projektą, tačiau ne Vilnius turi patarti Vokietijos vadovybei, kaip elgtis šiuo klausimu, mano ekspertas Stanislavas Mitrachovičius

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. ES gali nepalaikyti Lietuvos deputatų siūlymo įvesti sankcijas Rusijai, nes Europos Sąjunga yra suinteresuota prekyba su RF, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.

Lietuvos Seimas užregistravo rezoliucijos projektą, raginantį Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijai, atsižvelgiant į situaciją su tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu.

Deputatai siūlo įvesti vadinamojo Magnickio tipo sankcijų mechanizmą žmogaus teisių srityje, įtraukti į jį asmenų sąrašą ir sankcijas, skirtas konkretiems sektoriams, taip pat raginimą Vokietijai atsisakyti dujotiekio projekto "Nord Stream-2".

Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pareiškė, kad Vokietija gali atsisakyti projekto, bet tai šiuo atveju bus jos sprendimas, o ne pritarimas Lietuvos siūlymams.

"Kalbant apie Vokietiją ir "Nord Stream-2", Vokietija, žinoma, yra pagrindinė šalis šiuo klausimu. Jei ji panorės atsisakyti projekto, ji gali tai padaryti, ji gali pasakyti, kad, pavyzdžiui, negaus dujų, bet tai bus jos sprendimas šiuo atveju, tikrai ne Lietuva jai patars ar duos vertingų nurodymų Vokietijai, kaip elgtis", — pasakė jis.

Mitrachovičius pažymėjo, kad Vokietijoje vyksta diskusijos dėl "Nord Stream-2". Pasak jo, projektas turi ir šalininkų, ir priešininkų.

"Kova tęsiasi Vokietijoje, ir tikrai ne Lietuva turi įsitraukti į šią kovą ir nurodyti Vokietijai, kaip elgtis teisingai. <...> Ne Lietuva spręs, tai ["Nord Stream-2" klausimą] spręs Vokietija", — pasakė jis.

Kita vertus, ekspertas mano, kad projektas greičiausiai bus įgyvendintas, nors galimas ir uždelsimas.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lietuva, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Ukraina įvardijo riziką Kijevui dėl "Nord Stream-2" blokavimo
Vokietijoje teigiama, kad nutiesta 97 % "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos krovinių išėjimas Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones

(atnaujinta 16:37 2020.09.25)
Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino nukreipti krovinių srautus iš Baltijos į kitus maršrutus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Klaipėdos uostas rizikuoja nukentėti nuo ekonominių padarinių, kuriuos sukelia griežta Vilniaus pozicija Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos atžvilgiu. Pranešė naujienų agentūra AFP.

Ust Lugos uostas
© Sputnik / Константин Чалабов

Beveik iš karto po kaimyninės šalies prezidento rinkimų Lietuva pradėjo kištis į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos valdžia nepripažįsta Lukašenkos valdžios teisėtumo ir nuolat skelbia, kad neva prezidento lenktynių rezultatai buvo "suklastoti".

Vilnius taip pat įvedė sankcijas 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Baltarusijos lyderį, ir išplėtė šį sąrašą kartu su Ryga ir Talinu. Į jį įtraukta dar 100 žmonių.

Reaguodamas į ribojamąsias priemones, kurių ėmėsi Lietuva, Lukašenka grasino nukreipti krovinių srautus iš Klaipėdos uosto į kitus maršrutus.

Kaip pažymi AFP, Klaipėda yra didžiausias uostas tarp Baltijos šalių. Per metus per jį pereina daugiau nei 45 milijonai tonų krovinių, iš kurių Baltarusijos krovinių srautas sudaro daugiau nei ketvirtadalį.

"Baltarusijos kroviniai yra labai svarbūs Klaipėdos uostui", — agentūrai sakė Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sakė, kad Klaipėdoje veikiančios įmonės labai atidžiai seka naujausią informaciją šia tema.

"Kai kurioms įmonėms tai reikš gana didelį neigiamą ekonominį poveikį", — sakė jis.

Be naftos produktų, kurie perkraunami Lietuvos uoste, Minskas taip pat naudoja Klaipėdą trąšoms eksportuoti į didžiausią kalio gamintoją pasaulyje "Belaruskalij".

Latakas mano, kad Klaipėda yra artimiausia Baltarusijos trąšų gamyklų vieta, todėl praktiškai bus sunku šiuos srautus nukreipti, nes Minskui reikalinga sutarta tiekimo grandinė.

Anot jo, jokių pokyčių nei Klaipėdos uoste, nei Lietuvos geležinkelyje neregistruota. Apie išsamesnes pasienio patikras pastarosiomis dienomis pranešė tik Lietuvos sunkvežimiai.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai reikalauja pakartotinio balsavimo.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia kaip įprasta.

Krovinių srautų perorientavimo iš Baltijos šalių į Rusijos Federacijos uostus klausimas buvo aptartas abiejų šalių prezidentų — Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino. Baltarusijos lyderis pabrėžė, kad tai būtų įmanoma, jei Maskva pasiūlytų ne blogesnes sąlygas nei Baltijos šalys.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, Baltarusija, Klaipėdos uostas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams
Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"
Ruduo

Sinoptikai: savaitgalis šiltas, tačiau pūs stiprus vėjas

(atnaujinta 15:49 2020.09.25)
Pranešama, kad vietomis vėjo gūsiai gali siekti nuo 8 iki 16 m/s, taip pat šalyje daug kur vietomis trumpai palis

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Sinoptikų teigimu, nors savaitgalis nusimato šiltas, šilumos pojūtį nuslopins vėjas, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pabrėžiama, kad šeštadienio naktį kai kur trumpai gali palyti. Vėjas pietryčių, rytų, 6–11 m/s. Oro temperatūra sieks 12–17 laipsnių. Dieną lietaus tikimybė bus menka. Vėjas pietryčių, rytų, 8–13 m/s, vietomis gūsiai iki 16 m/s. Temperatūra 21–26 laipsniai šilumos.

Šalna
© Sputnik / Владимир Астапкович

Sekmadienį pietinėje šalies dalyje trumpai palis. Vėjas pietryčių, rytų, 9–14 m/s, dieną vietomis gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 12–17, dieną 20–25 laipsniai šilumos.

Pažymima, jog pirmadienio naktį daug kur, dieną vietomis trumpai palis. Vėjas pūs rytų, pietryčių, 7–12 m/s. Temperatūra naktį 7–12, dieną 14–19 laipsnių šilumos.

Antradienį vietomis trumpai palis. Vėjas sieks 6–11 m/s. Temperatūra naktį 6–11, Kuršių nerijoje iki 13, dieną 16–21 laipsnis šilumos.

Trečiadienio naktį vietomis daug kur gali palyti. Vėjas rytų, šiaurės rytų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį 8–13, dieną 14–19 laipsnių šilumos.

Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
vėjas, ruduo, orai
Dar šia tema
Aštuoniuose Lietuvos miestuose pasiektas temperatūros rekordas
Keturiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse balsavimas vyks tik paštu