Sodra, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatytas "Sodros" biudžeto projektas

59
(atnaujinta 19:34 2017.10.19)
Vyriausybė siūlo patvirtinti beveik 4,253 milijardų eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas, 377 milijonais eurų didesnes nei šiemet

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui pristatė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti beveik 4,253 milijardų eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas, 9,2% — arba 377 milijounų eurų didesnes nei šiemet, ir per 4,012 milijardų eurų išlaidas. Planuojamas metų rezultatas — pajamos viršys išlaidas beveik 240,5 milijounų eurų.

Ministro teigimu, pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio didėjimas. Įvertinus sąlyginio darbuotojų skaičiaus kitimą numatoma, kad 2018 metais apdraustųjų, draudžiamų visomis draudimo rūšimis, skaičius mažės 0,3%, arba 3,8 tūkstančių žmonių ir sieks 1 milijoną 330,2 tūkstančius žmonių.

Ko laukti iš naujojo biudžeto?
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Prognozuojama, kad apdraustųjų, draudžiamų visomis socialinio draudimo rūšimis, metinė draudžiamųjų pajamų bazė, neįvertinant siūlomų pataisų įtakos, bus 12,32 milijardai eurų, arba 5,9% didesnė nei laukiama šiais metais. Asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrai pensijų daliai kompensuoti siūloma skirti 133,4 milijonai eurų. Tai padengtų vieno procento socialinio draudimo pensijų įmokų netektis dėl nuo 2017 metų liepos mėnesio sumažėjusio pensijų įmokos tarifo.

Pasak Kukuraičio, numatoma, kad didžiausią „Sodros" išlaidų dalį, tai yra 73,3% visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms numatoma skirti 2,93 milijardų eurų, arba 12% daugiau nei laukiama 2017 metais. Šių išlaidų didėjimą lėmė bazinės pensijos padidinimas šių metų spalio mėnesį dešimčia eurų — iki 130 eurų. Numatomam pensijų didinimui 6,9% pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2018 metams reikės apie 170 milijonus eurų.

Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas nuo 2018 metų sausio 1 dienos nustatomas naujas bazinės pensijos dydis — 152 eurai 92 centai. Bazinė pensija padidėja 22 eurais 92 centais arba 17,7% palyginus su 2017 metų gruodžio mėnesiu. Planuojama, kad 2018 metais vidutinė metinė pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 331,75 euro, t. y. bus 40,68 euro arba 14% didesnė nei 2017 metais, o įvertinus pensijos didėjimą nuo 2017 metų spalio 1 dienos, 2018 metais pensija padidės 30,15 eurų arba 10%. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą ir apdraustųjų mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2018 metais bus 43%, o tai yra trim procentiniais punktais didesnis santykis nei laukiama 2017 metais.

Lietuvos Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Numatoma, kad Ligos socialinio draudimo išlaidos 2018 metais sieks 298 milijonus eurų, t. y. bus 25,4 milijonais eurų arba 9,3% didesnės nei 2017 metais išlaidos.

Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2018 metais numatoma 308,8 milijonai eurų, t. y. 20,4 milijonais eurų arba 7,1% daugiau nei 2017 metais.

Nedarbo socialiniam draudimui 2018 metais numatoma skirti per 167 milijonus eurų arba 4,2% visų išlaidų. Išlaidos šiai draudimo rūšiai didės 13,4 milijonais eurų arba 8,7% nei laukiama 2017 metais.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos sudarys beveik 27,3 milijonus eurų arba 0,7% visų išlaidų. Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui bus 11,1% arba 2,7 milijonais eurų didesnės nei laukiama 2017 metais.

Lėšų, pervedamų į pensijų fondus, suma sieks beveik 189,5 milijonus eurų. Numatoma, kad lėšos, pervedamos į pensijų fondus, didės 9% arba 15,6 milijonais eurų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui po pateikimo pritarė 56, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 16 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 23 dieną.

59
Tegai:
biudžetas, Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra"
Dar šia tema
Vyriausybė ūkininkams iš biudžeto skiria beveik 34 mln eurų
Pranešimas: NATO karinis biudžetas išaugs iki $946 mlrd
Elektros perdavimo linijos

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje sumažėjo dviem procentais

(atnaujinta 13:19 2020.10.27)
Didžiausią įtaką "NordPool" regione elektros energijos kainos sumažėjimui turėjo perpildyti vandens rezervuarai Norvegijoje

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse išliko panaši kaip anksčiau, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Ji krito 2 proc. ir buvo vienoda visose trijose šalyse — 37,77 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę nukrito nuo 20,41 Eur/MWh iki 17,48 Eur/MWh.

Pasak elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovo Artūro Zatulino, didžiausią įtaką "NordPool" regione elektros energijos kainos sumažėjimui turėjo perpildyti vandens rezervuarai Norvegijoje, dėl ko išaugo hidroenergijos gamyba.

"Įtakos turėjo ir beveik penktadaliu (19 proc.) padidėjęs vėjo pagaminamos energijos kiekis. Kainoms Baltijos šalyse įtaką taip pat darė didesnė gamyba ir mažesnės kainos kaimyniniuose regionuose. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione padidėjo iki 8 230 GWh, o gamybos apimtys išaugo iki 8 457 GWh", — sakė Zatulinas.

Taip pat pabrėžiama, kad spalio 19-25 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse paaugo 2 proc. iki 539 GWh. Palyginus su praėjusia savaite, Estijoje šis rodiklis pakilo 5 proc. iki 160 GWh, Lietuvoje 2 proc. iki 238 GWh. Latvijoje jis  išliko toks pats, kaip ir ankstesnę savaitę — 140 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 43 proc., Estijoje — 60 proc., Latvijoje — 65 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
kaina, elektros energija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Šiais metais Elektrėnuose — didelis elektros gamybos šuolis
Per metus elektrą iš atsinaujinančių išteklių gaminančiųjų skaičius augo beveik 3 kartus
VERT: vidutinė spalio mėnesio šilumos kaina — 15 proc. mažesnė nei praėjusiais metais
Klaipėdos SGD terminalas

Teikiami siūlymai dėl tolimesnio SGD terminalo sąnaudų mažinimo

(atnaujinta 10:34 2020.10.27)
Paskutiniai dveji metai — rekordiniai pagal į Klaipėdą atplukdytų krovinių kiekį, terminalas yra pakankamai apkrautas, todėl tokia situacija nėra toleruotina ir privaloma ieškoti sprendimų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio paskirtojo tiekėjo veiklos nuostolių mažinimo

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Energetikos ministerija parengė teisės aktų projektus, kurie leis mažinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas, o gamtinių dujų vartotojams sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus, teigiama ministerijos pranešime.

"Energetikos ministerija laikosi nuoseklios pozicijos dėl sąnaudų, susijusių su Klaipėdos SGD terminalu, mažinimo. Priimti sprendimai, kurie nuo 2020 metais leido 50 proc. sumažinti SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštus", — teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Jo teigimu, šiuo metu susidaro paradoksali situacija, kai SGD terminalui reikalingos sumos tiekimo išlaidos, būtinos nenutrūkstamam terminalo veikimui užtikrinti ir būtiniems technologiniams procesams, taip pat paskirto tiekėjo veiklos nuostoliai visiems dujų vartotojams pradeda kainuoti vienodai ar net daugiau nei kasmetinė Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros priežiūra.

Pažymima, kad paskutiniai dveji metai yra rekordiniai pagal į Klaipėdą atplukdytų SGD krovinių kiekį, terminalas yra pakankamai apkrautas, todėl tokia situacija nėra toleruotina ir privaloma ieškoti sprendimų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio paskirtojo tiekėjo veiklos nuostolių mažinimo.

Pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių sąlygų tiekėjui — ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti būtinąjį kiekį, o paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti įsigyjamų SGD kaina neturėtų ženkliai skirtis nuo kitų į Lietuvos importuojamų SGD kainos.

Pasak Energetikos ministerijos, šie sprendimai sukurs prielaidas sumažinti dujų vartotojų Lietuvoje ir dujų sistemos vartotojų sąnaudas per metus daugiau nei 20 milijonų eurų, siekiant kompensuoti SGD terminalui reikalingos sumos tiekimo sąnaudas ir atitinkamai sumažinti papildomą tiekimo saugumo komponentą apie 30% gamtinių dujų kainos.

Tegai:
Energetikos ministerija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Klaipėda
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Karbauskis išreiškė žmonėms padėką už aktyvumą rinkimuose
JAV gresia "specialiųjų tarnybų ir saugumo pajėgų diktatūra": kuo čia dėta Rusija?
Дата 28 ноября, литовский

Kokia šiandien diena: spalio 28-osios šventės

(atnaujinta 17:02 2020.10.27)
Nuo spalio 28 dienos iki metų galo lieka 64 dienos, dienos ilgumas — 09 val. 39 min. Savo gimtadienį šią dieną švenčia Petras Gražulis, jam sukanka 62 metai

Spalio 28 yra 301-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 302-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 64 dienos.

2020 metų spalio 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 16:52, dienos ilgumas — 09 val. 39 min.

Simajudas, Vėlių paminėklai

Šią dieną nuo seno lietuviai rengdavo didžiausią turgų. Tai rudens derliaus nuėmimo pabaigtuvės. Buvo tikima, kad šią dieną reikia pakurti pirtį ir palikti ją nakčiai, nes tuomet joje maudosi vėlės. Lietuviai pagonys tikėjo, kad mirusiųjų vėlės lankosi savo gyventose vietose, o dažniausias jų lankymosi metas – vėlyvas ruduo. Spalio 28-oji — pirma iš tokių vėlių svečiavimosi švenčių. Kitos dvi — Visų šventųjų diena (11.01) ir Vėlinės (11.02). Neveltui kažkada spalio ir lapkričio mėnesius lietuviai netgi vadino "vėlinių", ir "vėlių" mėnesiais.

Atėjus krikščionybei, Vėlių minėjimo šventė sutapatinta su šv. Simono ir Šv. Judo varduvėmis, dar kitaip vadinamu Simajudu. Simonas, vadinamas uoliuoju, ir Judas-Tadas (nepainioti su Judu Iskarijotu išdavikas!) buvo Jėzaus Kristaus apaštalai.

Katalikai šią dieną mini šv. apaštalus Simoną ir Judą (Tadą)

Šv. Simonas (I a.) evangelistų dar vadinamas kanaaniečiu arba zelotu (taip vadindavo vienos žydų sektos narius, kuriai Simonas priklausė iki buvo Kristaus pašauktas). Jis buvo vienas iš dvylikos pirmųjų Kristaus mokinių.

Šv. Judas (Tadas) laikomas šv. Jokūbo Jaunesniojo broliu. Jis yra patekusių į beviltišką padėtį globėjas. Judui (Tadui) priskiriamas Judo laiškas, parašytas apie 80 metais.

Ši diena istorijoje

1793 metais — gimė pirmasis lietuviškai rašęs istorikas, rašytojas bei švietėjas Simonas Daukantas. Mirė 1864 metais.

1913 metais — gimė dailininkė Marija Cvirkienė.
1939 metais — Gedimino pilyje iškelta trispalvė. Vilniaus kraštas išvaduotas iš Lenkiškos okupacijos. Vilnius ir Vilniaus kraštas atiteko Lietuvai.

2014 metais — eidamas 76-uosius metus mirė lietuvių rašytojas Romualdas Granauskas.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Almana, Almanas, Almė, Almilė, Almis, Daukanta, Daukantas, Daukintė, Gaudrė, Gaudrimas, Gaudrius, Sima, Simanas, Simas, Simona, Simonas, Skirmantas, Simonas, Tadas, Tadė.

Savo gimtadienį šią dieną švenčia garsus politikas, neseniai vėl perrinktas į Seimą Petras Gražulis .

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai