Sodra, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatytas "Sodros" biudžeto projektas

60
(atnaujinta 19:34 2017.10.19)
Vyriausybė siūlo patvirtinti beveik 4,253 milijardų eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas, 377 milijonais eurų didesnes nei šiemet

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui pristatė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti beveik 4,253 milijardų eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas, 9,2% — arba 377 milijounų eurų didesnes nei šiemet, ir per 4,012 milijardų eurų išlaidas. Planuojamas metų rezultatas — pajamos viršys išlaidas beveik 240,5 milijounų eurų.

Ministro teigimu, pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų darbo užmokesčio didėjimas. Įvertinus sąlyginio darbuotojų skaičiaus kitimą numatoma, kad 2018 metais apdraustųjų, draudžiamų visomis draudimo rūšimis, skaičius mažės 0,3%, arba 3,8 tūkstančių žmonių ir sieks 1 milijoną 330,2 tūkstančius žmonių.

Ko laukti iš naujojo biudžeto?
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Prognozuojama, kad apdraustųjų, draudžiamų visomis socialinio draudimo rūšimis, metinė draudžiamųjų pajamų bazė, neįvertinant siūlomų pataisų įtakos, bus 12,32 milijardai eurų, arba 5,9% didesnė nei laukiama šiais metais. Asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrai pensijų daliai kompensuoti siūloma skirti 133,4 milijonai eurų. Tai padengtų vieno procento socialinio draudimo pensijų įmokų netektis dėl nuo 2017 metų liepos mėnesio sumažėjusio pensijų įmokos tarifo.

Pasak Kukuraičio, numatoma, kad didžiausią „Sodros" išlaidų dalį, tai yra 73,3% visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms numatoma skirti 2,93 milijardų eurų, arba 12% daugiau nei laukiama 2017 metais. Šių išlaidų didėjimą lėmė bazinės pensijos padidinimas šių metų spalio mėnesį dešimčia eurų — iki 130 eurų. Numatomam pensijų didinimui 6,9% pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2018 metams reikės apie 170 milijonus eurų.

Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas nuo 2018 metų sausio 1 dienos nustatomas naujas bazinės pensijos dydis — 152 eurai 92 centai. Bazinė pensija padidėja 22 eurais 92 centais arba 17,7% palyginus su 2017 metų gruodžio mėnesiu. Planuojama, kad 2018 metais vidutinė metinė pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 331,75 euro, t. y. bus 40,68 euro arba 14% didesnė nei 2017 metais, o įvertinus pensijos didėjimą nuo 2017 metų spalio 1 dienos, 2018 metais pensija padidės 30,15 eurų arba 10%. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą ir apdraustųjų mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2018 metais bus 43%, o tai yra trim procentiniais punktais didesnis santykis nei laukiama 2017 metais.

Lietuvos Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Numatoma, kad Ligos socialinio draudimo išlaidos 2018 metais sieks 298 milijonus eurų, t. y. bus 25,4 milijonais eurų arba 9,3% didesnės nei 2017 metais išlaidos.

Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2018 metais numatoma 308,8 milijonai eurų, t. y. 20,4 milijonais eurų arba 7,1% daugiau nei 2017 metais.

Nedarbo socialiniam draudimui 2018 metais numatoma skirti per 167 milijonus eurų arba 4,2% visų išlaidų. Išlaidos šiai draudimo rūšiai didės 13,4 milijonais eurų arba 8,7% nei laukiama 2017 metais.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos sudarys beveik 27,3 milijonus eurų arba 0,7% visų išlaidų. Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui bus 11,1% arba 2,7 milijonais eurų didesnės nei laukiama 2017 metais.

Lėšų, pervedamų į pensijų fondus, suma sieks beveik 189,5 milijonus eurų. Numatoma, kad lėšos, pervedamos į pensijų fondus, didės 9% arba 15,6 milijonais eurų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui po pateikimo pritarė 56, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 16 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 23 dieną.

60
Tegai:
biudžetas, Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra"
Dar šia tema
Vyriausybė ūkininkams iš biudžeto skiria beveik 34 mln eurų
Pranešimas: NATO karinis biudžetas išaugs iki $946 mlrd
Elektros perdavimo tinklai

Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių

(atnaujinta 14:52 2021.05.11)
Anksčiau Baltijos šalis pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis ir tuo, jog elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje siekė iki 20 eur/MWh

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams gali papildomai kainuoti apie 100 mln. eurų per metus, sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Politikas pirmadienį dalyvavo BEMIP susitikime, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.

"Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus", — sakė Zananavičius.

Lietuva mano, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.

Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Energetikos ministerija tvirtina, kad tokia prekybos metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Pažymima, kad Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.

Lietuva pasiūlė savo variantą. Šalies metodika turėtų suteikti "konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais". Tai taip pat užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Anksčiau energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis Lietuvoje dėl dabartinės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje vėl pabrango elektra
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%
SGD tanklaivis Coral Favia

Lietuvą pasiekė pirmoji šį mėnesį SGD siunta Rusijos

(atnaujinta 16:25 2021.05.11)
Pranešime tuo pačiu teigiama, kad šio mėnesio pradžioje respublika gavo pirmąją SGD siuntą iš Egipto

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Tanklaivis "Coral Favia" į Lietuvą atvyko iš Rusijos Vysocko uosto, kur yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamykla.

Portalo "Marinetraffic" duomenimis, laivas į Klaipėdos uostą atplaukė ankstų antradienio rytą. SGD vežėjas šiuo metu stovi šalia vietinio SGD terminalo.

Pagal terminalo operatoriaus — "Klaipėdos naftos" bendrovės — pristatymo grafiką, Klaipėdos terminalas turėtų gauti 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų. Tačiau buvo manoma, kad tanklaivis atvyks po kelių dienų.

Paskutinį kartą Lietuva pirmuosius SGD krovinius gavo iš Egipto. Dujovežis "Fukurokuju" pristatė 138 tūkstančius kubinių metrų.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia šį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Pernai spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Egiptas, Lietuva, Rusija, SGD
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu