Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos laisvosios rinkos institutas: gilėja ekonominė atskirtis tarp regionų

20
(atnaujinta 15:27 2017.10.25)
Trečius metus iš eilės efektyviausiai besiverčiančia didžiausia savivaldybe pripažįstama sostinės merija, kiekvienais metais skelbiamas indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų vis gilėja

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulas šešių didžiųjų savivaldybių reitinge trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau šešių didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje — Kaunas, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Šešių didžiausių pagal tankį savivaldybių indeksasišsirikiojo tokiu būdu — Vilniaus, Klaipėda, Kaunas, Šiauliai, Panevėžis.

Mažųjų savivaldybių lyderė  - Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų penketukas:  Klaipėdos rajonas, Kauno rajonas, Palanga,  Druskininkai, Mažeikių rajonas.

"Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių", — sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Anot jo, didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai — mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus.

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Skelbiami du indeksai — šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės.

Geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Reitinge kyla Kaunas — šiemet laikinoji sostinė trečioje vietoje. Gerėja praktiškai visi miesto rodikliai: daugėja investicijų, savivaldybė gerai tvarkosi su finansais, nekilnojamuoju turtu, čia išduota santykinai daugiausiai statybos leidimų iš didžiųjų miestų.

54-ų mažųjų savivaldybių reitinge geriausios vardas atiteko Klaipėdos rajono savivaldybei. Reitingas rodo, kad tokios "žiedinės" savivaldybės, supančios didžiuosius miestus, vis sėkmingiau išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus — čia aktyvesnė ekonomika, vis daugiau žmonių jas renkasi darbui ir gyvenimui.

КNeformalus ugdymas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Валерий Титиевский

Vertinant bendrai — svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9% didėjo vidutinis atlyginimas, 8% sumažėjo bedarbių, 20% mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7%, išduotų verslo liudijimų — 8%.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5% (Radviliškio rajono savivaldybė) iki 101% (Vilniaus miesto savivaldybė) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje — 54 iš 60 — savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2% žmonių. Daugiausiai — iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

20
Tegai:
ekonomika, reitingas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas
Dar šia tema
Lietuvos ekonomikos paradoksas: pinigų yra, bet ne visiems
Lietuvos bankas įvardijo rizikingas investicines įmones
Skvernelis palaiko pramonės parko steigimą Vilniaus regione
Discussion