Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkelių" pertvarka: išlaidos per 3 metus sumažės 12 mln eurų

41
(atnaujinta 12:54 2017.10.26)
"Lietuvos geležinkeliai" vykdo didelę bendrovės pertvarką, kurios metu ketinama atsisakyti dubliuojamųjų paslaugų ir sutaupyti apie 12 milijonų eurų

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" iki šių metų pabaigos ketina panaikinti antrines įmones Geležinkelių aplinkosaugos centras (GAC) ir "Geležinkelių projektavimas", rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Jų paslaugas numatoma pirkti rinkoje arba iš kitų grupės įmonių.

Šiuo metu pertvarkos rezultatus jau galima pastebėti keliose įmonės veiklos srityse. Kelio remonto sąnaudos mažėja 18%, riedmenų remonto — 6%, o pastatų ūkio priežiūra atpigs maždaug penktadaliu. Dėl to per metus "Lietuvos geležinkeliai" sutaupys daugiau nei 12 milijonų eurų.

"Valstybei priklausantys "Lietuvos geležinkeliai" toliau tvarko ankstesnės vadovybės paliktą organizacinį chaosą, dėl kurio tos pačios paslaugos "Lietuvos geležinkelių" grupėje buvo dubliuojamos", — rašome pranešime spaudai.

Pavyzdžiui, riedmenis remontuodavo tiek patys "Lietuvos geležinkeliai", tiek jiems priklausanti bendrovė Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD). Geležinkelį remontuodavo ir patys "Lietuvos geležinkeliai", ir kita grupės įmonė — Geležinkelio tiesimo centras (GTC). Pastatus prižiūrėdavo "Lietuvos geležinkelių" darbuotojai, tačiau dalį susijusių paslaugų teikdavo antrinė įmonė "Gelsauga".

Bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, kad pradėjus dirbti efektyviau, per metus tikimasi sutaupyti daugiau nei 12 milijonų eurų.

"Esant tokiai situacijai, buvo švaistomi resursai. Tiek įrengimai, tiek patalpos buvo išnaudojamos neracionaliai, o darbuotojai turėjo atlikti daugybę nereikalingų funkcijų. Visa tai "Lietuvos geležinkeliams" kas mėnesį kainuodavo daugiau nei po milijoną eurų, todėl turėjome imtis greitų sprendimų", — kalbėjo "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Vasaros pradžioje bendrovė nusprendė kelio ir riedmenų remonto bei pastatų priežiūros paslaugas, kurios reikalingos "Lietuvos geležinkelių" veiklai užtikrinti, sukoncentruoti antrinėse bendrovėse. Į jas perkelti ir "Lietuvos geležinkelių" darbuotojai, kurie anksčiau tuos pačius darbus atliko bendrovės viduje.

Šiuo metu jau galima įvertinti pirmuosius pertvarkos rezultatus. Atliekant planinius remontus VLRD, sąnaudos sumažėjo beveik 6%. Skaičiuojama, kad sutelkus remonto paslaugas VLRD, per metus bus sutaupyti 2,34 milijonų eurų. 

Kelio gedimų šalinimas ir remontas sutelktas GTC, į kurį planuojama perkelti apie 300 "Lietuvos geležinkelių" darbuotojų. Atsisakius besidubliuojančių kelio remonto funkcijų, per metus planuojama sutaupyti 8,3 milijonų eurų. Apskaičiuota, kad atliekant paprastąjį ir kapitalinį remontą geležinkelio kelio 1 kilometro tiesimo sąnaudos bus mažesnės 18%, pavienis bėgių keitimas  — pigesnis 17%. 

Tuo tarpu į "Gelsaugą" perkelta apie 70 pastatų priežiūros specialistų. Dėl centralizuotos pastatų ūkio priežiūros teigiamas efektas "Lietuvos geležinkeliams" per vienerius metus sieks 1,43 milijono eurų.

Pasak "Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus, paslaugų sutvarkymas — tik dalis būtinų permainų efektyvumui padidinti. Šiuo metu atliekama studija dėl "Lietuvos geležinkelių" valdymo modelio. Nuo šios studijos rezultatų priklausys tolesni sprendimai dėl "Lietuvos geležinkelių" grupės vystymo.

41
Tegai:
pertvarka, ekonomika, Lietuvos geležinkeliai
Temos:
"Lietuvos geležinkelių" pažanga ir kasdieninė veikla (90)
Dar šia tema
"Lietuvos geležinkeliai" – krovinių gabenimo lyderis Baltijos šalyse
"Lietuvos geležinkeliai" kariuomenei atgabens iš Vokietijos 145 šarvuočius
Nord Stream-2

Politologas: ES parodė, kad nesiruošia rūpintis JAV interesais

(atnaujinta 11:46 2020.08.14)
2019 metų pabaigoje JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekiams "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream", oficialia priežastimi laikydamos Europos energetinio saugumo apsaugą

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. 24 ES šalių atstovai protestavo JAV dėl Vašingtono planų įvesti naujas sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2", rašo žiniasklaida. Sputnik radijo eteryje europiečių poziciją pakomentavo politologas Vadimas Truchačiovas.

24 ES valstybių atstovai protestavo JAV dėl planų įvesti naujas sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2", praneša Vokietijos laikraštis "Welt".

Europos delegacija išreiškė protestą JAV valstybės departamentui rugpjūčio 12 dieną vykusios vaizdo konferencijos metu, tačiau nenurodyta, kokiu lygiu tai buvo padaryta.

Žinoma, kad užrašo turinys pakartoja ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai Žozepo Borelio liepos 17 dienos pareiškimą. Jame teigiama, kad Europos Sąjunga yra susirūpinusi dėl Vašingtono didėjančio sankcijų taikymo Europos įmonėms ar jų grėsmės, įskaitant tas, kurios susijusios su "Nord Stream-2" projektu.

Europiečių poziciją pakomentavo politologas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto docentas Vadimas Truchačiovas.

"24 iš 27 ES šalių išreiškė protestą — net keista, kad kai kurios iš šalių, kurios paprastai priešinasi projektui (tai yra Lenkija, Baltijos šalys, Rumunija ir Kroatija), šį kartą to nepadarė. Greičiausiai Vokietija ir Europos Sąjunga spaudžiami, vadovaujantis tuo, kad didžiausios Europos šalys ir net ne tokios didelės šalys kaip Austrija nenori priklausyti nuo brangių amerikiečių suskystintų dujų ir dėl politinių priežasčių nenori nutraukti ryšių su Rusija. Be to, Europos dokumentai rodo, kad Europa reikalingi skirtingi tiekimo šaltiniai, o Rusijos dalies sumažinimas nereiškia visiško Rusijos išteklių atmetimo. Ši protesto pažyma yra noras parodyti, kad Europos Sąjunga yra atskiras nuo JAV jėgos centras ir nesiruošia rūpintis Amerikos interesais, šiuo atveju energija",  — sakė politologas.

2019 metų pabaigoje JAV įvedė sankcijas Rusijos dujotiekiams "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream", oficialia priežastimi laikydamos Europos energetinio saugumo apsaugą.

Šių metų liepos pabaigoje JAV senatas patvirtino naują gynybos biudžetą, kuriame numatytos papildomos ribojančios priemonės "Nord Stream-2" atžvilgiu. Jau galiojančios sankcijos taikomos organizacijoms, kurios užsiima vamzdžių klojimu, taip pat susijusioms draudimo bendrovėms.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
ES, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Į Baltarusiją iš Lietuvos atvežta antroji amerikietiškos naftos partija
Žiniasklaida: 24 ES šalys priešinasi JAV sankcijoms prieš "Nord Stream-2"  
Nord Stream-2

Žiniasklaida: 24 ES šalys priešinasi JAV sankcijoms prieš "Nord Stream-2"  

(atnaujinta 08:22 2020.08.14)
Protesto užrašo turinys pakartoja Europos diplomatijos vadovo pareiškimą, kuriame jis išreiškė susirūpinimą dėl sankcijų grėsmės iš Vašingtono

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. 24 ES valstybių atstovai išreiškė protestą JAV dėl Vašingtono planų įvesti naujas sankcijas dujotiekiui "Nord Stream-2", pranešė vokiečių laikraštis "Welt".

Kalbama apie "protesto užrašą", kurį Europos delegacija — nenurodyta, kokiu lygiu — išreiškė Valstybės departamentui vaizdo konferencijos metu. Kurios šalys neprisidėjo prie demaršo, publikacija nepraneša.

"Galime patvirtinti, kad rugpjūčio 12 dieną vykusiame ES delegacijos susitikime su JAV užsienio reikalų ministerija įvyko demaršas dėl JAV sankcijų politikos (per vaizdo konferenciją). 24 šalys narės dalyvavo demarše, kuris vyko virtualios konferencijos būdu", — teigiama pranešime.

Kalbant apie turinį, protesto rašte pakartojamas ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai Žosepo Borelio liepos 17 dienos pareiškimas, kad ES yra labai susirūpinusi dėl to, jog JAV dažniau naudojasi sankcijomis prieš Europos bendroves, įskaitant "Nord Stream-2" projektus, arba jų taikymo grėsme ir "Turkish Stream".

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti Europai savo suskystintas gamtines dujas. Be to priešinasi ir Ukraina, kuri bijo prarasti dujų tranzitą bei dar eilė kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.

JAV sekretorius Maikas Pompėjas
© AFP 2020 / ANDREW CABALLERO-REYNOLDS

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų kiekviena įmonė.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas "Nord Stream-2" ir pareikalavo, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbo sustabdymą.

Anksčiau "Gazprom" paskelbė, kad galės savarankiškai baigti dujotiekio tiesimą. Vienas iš galimų variantų numato inkaro vamzdyno, lydimo kito laivo, dalyvavimą — su dinamine padėties nustatymo sistema, galinčia išlaikyti laivo norimą tašką be inkarų ir švartavimosi. Šį vaidmenį gali atlikti "Akademikas Čerskij".

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija gali įgyvendinti projektą nepritraukdama užsienio partnerių. Anot jo, "Nord Stream-2" pradės veikti iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris taip pat pareiškė, kad įmonė turi visas lėšas savarankiškai baigti statybas, tačiau tam prireiks daugiau laiko, nei tikėtasi.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Europa, sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos URM griežtai atsakė į JAV grasinimus prieš "Nord Stream-2"  
Rusijos URM įvertino situaciją dėl "Nord Stream-2"  
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko, archyvinė nuotrauka

Lukašenka paneigė pranešimus apie išvykimą Baltarusijos

(atnaujinta 12:51 2020.08.14)
Dabartinis prezidentas taip pat pakomentavo protestus įvairiose Baltarusijos įmonėse: pasak jo, darbo sustabdymas prives prie rinkų praradimo

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paneigė gandus apie tai, kad išvyko iš respublikos, pranešė Sputnik Baltarusija.

"Visų pirma, aš esu gyvas ir ne užsienyje, kaip sako kai kurie mūsų gerbiami "sviadomyja": "prezidentas paliko šalį ir yra užsienyje". Šiandien 14-oji, mes susitikome tam, kad aptartume statybų pramonės darbus", — citavo jį RIA Novosti.

Dabartinis prezidentas taip pat pakomentavo protestus įvairiose Baltarusijos įmonėse: pasak jo, darbo sustabdymas prives prie rinkų praradimo.

Lietuvos Seimas
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Jei jie streikuos dvi dienas, konkurentai — rusai ir kanadiečiai — persižegnos. Ir greitai pateiks rinkai tai, ką nori tiekti. <...> Žmonėms reikia tai paaiškinti: jei norite — streikuokite, jei norite dirbti — dirbkite", — pabrėžė Lukašenka.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Ketvirtadienį CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu