Medikas, archyvinė nuotrauka

Seime siūloma didinti medikų atlyginimus 400 eurų

66
(atnaujinta 13:18 2017.11.06)
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) viršplanines pajamas, kurios sudaro 68 milijonus eurų, siūloma nukreipti 13 tūkstančių medikų atlyginimams didinti, nes šalis rizikuoja netekti medikų

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas siūlo didinti medikų atlyginimus 400 eurų, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Majauskas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir finansų ministrą Vilių Šapoką, primygtinai ragindamas peržiūrėti 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo dydį ir jo paskirstymo tvarką.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad PSDF rezervo fondas 2018 metais didinamas nuo 99 iki 167 milijonų eurų ir, Majausko nuomone, tokio dydžio rezervo kaupimas yra perteklinis. Viršplaninės pajamos, kurios sudaro 68 milijonų eurų, galėtų būti nukreiptos 13 tūkstančių medikų atlyginimų didinimui, dėl ko mėnesinė medikų alga didėtų vidutiniškai 400 eurų.

"Deja, Vyriausybė nusprendė viršplanines sveikatos draudimo pajamas nukreipti ne atlyginimų, bet sveikatos draudimo fondo rezervo padidinimui. Sprendimas mažų mažiausiai keistas. Tokio dydžio rezervas maždaug šešis su puse karto didesnis nei įstatymo reikalaujamas minimumas. Paaiškinimas tik vienas — Vyriausybė turi užduotį subalansuoti valstybės finansus ir tai daro šiurkščiuoju būdu — medikų sąskaita. Stabdo išlaidas sveikatos apsaugos srityje ir ta dalimi didina išlaidas valstybės biudžete", — sako Majauskas.

Šiuo metu medikų atlyginimai Lietuvoje yra vieni iš mažiausių visoje Europos Sąjungoje ir nuo kitų šalių neretai skiriasi net dešimtimis kartų. Tokia situacija lemia didelę medikų emigraciją bei kelią riziką visai sveikatos apsaugos sistemai Lietuvoje.

Kvalifikacijos pripažinimo pažymas, sudarančias galimybę dirbti užsienyje, 2015 metais Lietuvoje išsiėmė daugiau kaip 500 sveikatos priežiūros specialistų. Tai reikšmingi skaičiai ir paaiškinimas čia paprastas — medikų atlyginimas Lietuvoje svyruoja vidutiniškai nuo 600 iki 1200 eurų.

"Manau, kad tokia Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija neatitinka visuomenės interesų, prisideda prie gydytojų emigracijos ir kelia klausimą, ar ši institucija apskritai suvokia, kokiomis sąlygomis dirba ir gyvena sveikatos priežiūros specialistai Lietuvoje", — apibendrina Seimo narys Majauskas.

Palyginimui, Danijoje metinė gydytojo alga — 77 tūkstančiai eurų, Šveicarijoje — 111 tūkstančių, Airijoje — 123 tūkstančiai, Prancūzijoje — 128 tūkstančiai, Jungtinėje karalystėje — 129 tūkstančiai eurų. 161 tūkstantį eurų per metus mokama Belgijoje, o Olandijoje gydytojai per metus gauna 218 tūkstančių  eurų. Latvijoje suprato riziką netekti medikų, todėl jau nuo 2018 metu gydytojų ir medicinos darbuotojų atlyginimus kels net 80%. Tam biudžete numatyta 116,9 milijonų eurų.

66
Tegai:
atlyginimų didinimas, Seimas
Temos:
Medicina ir sveikata (379)
Dar šia tema
Uždaryta daugiau kaip 3,5 tūkst svetainių, prekiavusių klastotais medikamentais
Medikai: didėja sergamumas storosios žarnos vėžiu
Nord Stream-2

"Gazprom" įvardijo veiksnius, turinčius įtakos "Nord Stream-2" eksploatacijos pradžiai  

(atnaujinta 16:22 2020.10.23)
"Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotoja teigė, jog stengiamasi kuo greičiau užbaigti šį komercinį projektą, nepaisant labai politizuoto ginčo dėl jo. Dujotiekiui tiesti gauti visi reikalingi leidimai

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. "Nord Stream-2" paleidimo laikas, be kita ko, priklauso nuo laivų, įskaitant pagalbinius, techninių savybių, interviu korporatyviniam žurnalui sakė Elena Burmistrova, "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotoja, "Gazprom export" vadovė, praneša RIA Novosti.

"Dujotiekio statybos užbaigimo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip laivų (tarp jų ir pagalbinių) bei įrangos techninės charakteristikos, taip pat nuo oro sąlygų darbo jūros ruože metu", — sakė ji.

"Stengiamasi kuo greičiau užbaigti šį komercinį projektą, nepaisant labai politizuoto ginčo dėl jo. Dujotiekiui tiesti gauti visi reikalingi leidimai", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nutiesti dvi dujotiekio linijas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom".

Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja 50 proc. projekto, t. y. iki 950 milijonų eurų.

JAV aktyviai priešinasi projektui ir reklamuoja savo suskystintas gamtines dujas ES. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas "Nord Stream-2", reikalaudamos bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie savo darbų projekte sustabdymą. Dabar JAV aptaria dar vieną sankcijų šiam projektui išplėtimą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, Gazprom
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija pasirengusi JAV sankcijoms dėl "Nord Stream-2"
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ust Lugos uostas

Ekspertas: Rusijos įmonės galės galutinai palikti Lietuvos uostus

(atnaujinta 16:18 2020.10.23)
Jei Baltijos šalys pakeistų savo užsienio politiką Rusijos Federacijos atžvilgiu, būtų galima pasiekti kompromisą, tačiau kol kas tai nevyksta, mano ekspertas Stanislavas Mitrachovičius

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Rusija jau daugelį metų vykdo Rusijos eksporto nukreipimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus politiką, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.

Krovinių kompanija "Novotrans" Leningrado srityje esančiame Ust Lugos keltų komplekse įvykdė pirmosios vagonų su anglimi partijos išsiuntimą Baltijsko (Kaliningrado) kryptimi, papasakojo pati bendrovė.

"Novotrans" keltų komplekso direktorius Denisas Mečevas pareiškė, kad krovinių gabenimas į Europą yra gera alternatyva sausumos maršrutui per Baltarusiją ir Lietuvą.

Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pažymėjo, jog ne visos Rusijos įmonės eksportą perkėlė į Rusijos uostus, tačiau tai taps įmanoma pakeitus teisės aktus.

"Ir tada galėsime palikti Klaipėdą. Pavyzdžiui, "Uralchim" ir "Uralkalij" iš Klaipėdos išvyks į Ust Lugą, bet tai, tikriausiai, užtruks dar keletą metų. Būtų gerai tai suderinti dar su Baltarusijos eksporto nukreipimu iš Baltijos šalių į Rusijos uostus. Bet, vėlgi, tam prireiks statyti papildomą infrastruktūrą Baltarusijos teritorijoje, Rusijos viduje, tada būtų prasminga investuoti į tokią infrastruktūrą, jei, pavyzdžiui, [Baltarusijos prezidentas Aleksandras] Lukašenka nepakeis nuomonės dėl būtinybės perkelti Baltarusijos eksportą į Rusijos uostus", — pasakė jis.

Pasak Mitrachovičiaus, labiau pasitikima Rusijos įmonių ketinimais, tačiau šis procesas nebus momentinis.

"Inercija teigiama Rusijos uostams ir neigiama Baltijos šalių uostams. Bent jau atsižvelgiant į jų dabartinę užsienio politikos kryptį. Jei jos ją adaptuotų, galbūt, čia būtų galima rasti kažkokį kompromisą, tačiau kol kas jų tendencija prekybos ir infrastruktūros požiūriu greičiau yra neigiama", — pasakė ekspertas.

Baltijos šalių uostų padėtis

Rusija aktyviai stengiasi plėtoti uostus Baltijos jūroje, kad krovinius iš Baltijos šalių uostų perkeltų į vietinius. Pastaruosius dešimt metų Rusijos Federacija stato ir plėtoja savo infrastruktūrą, kad nepriklausytų nuo užsienio uostų.

Baltijos šalys mano, kad Rusija ketina "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl sumažėjusių Rusijos krovinių apimties Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Baltijos šalių jūros uostų nuostoliai yra susiję su anglių perkrovimo sumažėjimu, nes Rusijos bendrovės pradėjo tai vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku kompensuoti išvykstančius Rusijos krovinius.

 

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Baltijos šalys, Lietuva, Rusija
Dmitrijus Medvedevas

Medvedevas paskelbė apie grėsmę JT paversti "demokratinių tautų klubu"

(atnaujinta 12:36 2020.10.24)
Jungtinių Tautų 75-ųjų metinių proga skelbiamas Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo straipsnis

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Bandymai sugriauti JT vaidmenį ir sukurti "demokratinių tautų bendruomenę" kelia Rusijai nerimą. Tai pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.

"Tokio pobūdžio idėjos ne vienija, o suskaldo žmoniją, prisideda prie tarptautinės įtampos eskalavimo ir galiausiai sukelia tiesioginius konfliktus", - rašė Medvedevas straipsnyje, skirtame JT 75-osioms metinėms ir paskelbtame RT kanalo svetainėje.

Eksprezidentas pabrėžė, kad jokios kitos tarptautinės organizacijos, jau nekalbant apie karinius aljansus, negali sukrėsti JT statuto numatytų organų monopolijos pasaulio bendruomenės valios išreiškimui. Tuo pačiu metu JAV ir jos sąjungininkės NATO, kaip pažymėjo Medvedevas, ir toliau "grubiai bando kištis į suverenių valstybių vidaus reikalus".

"Atsakomybės už pasaulinį saugumą išplovimas, įvairių organizacijų ir atskirų galių bandymai uždėti etiketes ant valstybių ir vyriausybių, lemti pasaulio likimą, neišvengiamai nublokš mus atgal dešimtmečiams", - įsitikinęs Medvedevas.

Pasak jo, tik suderintas JT Saugumo Tarybos vertinimas leidžia "suprasti, kas teisus ir kas kaltas, kas yra agresorius ir kas yra agresijos auka".

"Priešingu atveju informacinių "įmetimų", faktų klastojimo, hibridinio karo metodų sąlygomis kyla rizika, kad juodas bus pristatytas kaip baltas, neteisėti veiksmai taps teisėtais, tiesa bus paslėpta už gražaus paveikslo televizijoje ar įrašų socialiniuose tinkluose".

Apie ginklų mažinimą

Medvedevas atkreipė dėmesį, kad vienas pagrindinių JT uždavinių yra nusiginklavimas, visų masinio naikinimo ginklų atsargų sumažinimas ir panaikinimas, ir priminė, kad Rusija tikisi surengti "branduolinio penketuko" šalių susitikimą. Ji apima JAV, JK, Prancūziją, Kiniją ir Rusiją.

Anot buvusio valstybės vadovo, Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties (START III) pratęsimo klausimas taip pat reikalauja "greito sprendimo". Medvedevas pabrėžė, kad Rusijos pozicija šiuo klausimu jau suformuota.

Be to, jis atkreipė dėmesį į būtinybę sumažinti naujų grėsmių riziką.

"Šiuo atžvilgiu Rusija paskelbė moratoriumą naujų raketų sistemų diegimui Europoje ir kituose regionuose. Tikimės priešpriešinių Vakarų partnerių žingsnių. Taip pat palaikome teisiškai privalomą visų kosmoso valstybių susitarimą dėl visapusiško kosminės erdvės militarizavimo uždraudimą", - sakė Dmitrijus Medvedevas.

Apie JT užduotis pandemijos metu

Medvedevas pareiškė, kad koronaviruso pandemijos sukeltas pasaulinis ekonomikos nuosmukis privertė valstybes permąstyti vertybes ir teikti pirmenybę žmonių gyvybėms ir sveikatos apsaugai.

"COVID-19 epidemija aiškiai parodė, kad vien politinės laisvės negali išgelbėti gyvybių. Tam reikalinga veiksminga ir prieinama medicininės priežiūros ir socialinės apsaugos sistema, šalies sanitarinio saugumo programos ir didžiausias pastangų koordinavimas visais viešosios valdžios lygmenimis."

Pasak Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo, būtent stiprios valstybės, sugebėjusios greitai mobilizuoti ekonomiką ir politines institucijas, sėkmingai susidorojo su pandemijos padariniais.

"Rusija nuolat teikė pasiūlymus dėl bendro atsisakymo taikyti prekybos ir finansinius apribojimus humanitarinės pagalbos tiekimui. Jokie politiniai sumetimai negali trukdyti bendradarbiavimui siekiant gelbėti gyvybes", - sakė Medvedevas.

Tegai:
Jungtinių Tautų organizacija (JTO), Dmitrijus Medvedevas