Kalkuliatorius, archyvinė nuotrauka

Energetikos ministerija rengia palankesnes sąlygas verslui

20
(atnaujinta 15:30 2017.11.15)
Energetikos ministerija siūlo trumpinti prijungimą prie dujų ir elektros tinklų, didinti energetikos tiekimo paslaugų patikimumą, mažinti mokestinę naštą elektros energiją intensyviai naudojančioms įmonėms

VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Energetikos ministerija parengė įstatymų pakeitimų paketą, kuriuo siūloma gerinti sąlygas verslui — trumpinti prijungimą prie dujų ir elektros tinklų, didinti energetikos tiekimo paslaugų patikimumą, o elektros energiją intensyviai naudojančioms įmonėms mažinti mokestinę naštą, taikant diferencijuotą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainą, praneša ministerijos spaudos tarnyba. 

"Siūlomi pakeitimai sukurs palankesnes sąlygas verslo plėtrai, ženkliai prisidės prie investicinės aplinkos Lietuvoje gerinimo ir padidins mūsų pramonės įmonių konkurencingumą", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Priemonės, pagerinsiančios pramonės įmonių konkurencingumą 

Energetikos ministerija siūlo mažinti mokestinę naštą įmonėms, kurios veikia intensyviai elektros energiją naudojančiuose pramonės sektoriuose. Tokioms įmonėms būtų taikoma diferencijuota VIAP kaina.

Tai reiškia, kad daugiau nei 1 GWh elektros energijos per metus sunaudojusios įmonės galėtų susigrąžinti 85% VIAP kainos dalies, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimu ir jos centralizuota prekyba.

"Dabar Lietuvoje elektros kaina pramonei yra viena didžiausių regione. Dauguma regiono šalių yra sumažinusios mokestinę naštą energijai imliose pramonės šakose veikiančioms įmonėms ir mes tokių valstybių ratui nepriklausome. To kaina — mažiau konkurencingos mūsų įmonės, mažesnės galimybės pritraukti užsienio investicijas, todėl tą situaciją siūlome keisti", — sako energetikos ministras.  

Panašias diferencijuotas VIAP schemas taiko tokios ES valstybės kaip Danija, Graikija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Rumunija, Slovėnija, Čekija, Bulgarija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Šis pakeitimas taip pat leistų pagerinti investicinę aplinką Lietuvoje bei sudarytų geresnes sąlygas pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones.

Prijungimo prie dujų ir elektros tinklų sutrumpinimas

Įstatymų pataisose numatyti dar du svarbūs siūlymai — pagreitinta prijungimo prie elektros ir dujų tinklų procedūra (vadinamasis "Fast Track") bei numatomi nauji elektros ir gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatai.

"Fast Track" procedūra numato galimybę vartotojams savo lėšomis ir savo jėgomis įrengti bei rekonstruoti skirstomuosius elektros ir dujų tinklus bei elektros perdavimo tinklus, juos perduodant eksploatuoti tinklų operatoriui (Energijos skirstymo operatoriui "ESO",  "Litgrid" ar kitam).  

Šiuo metu tokius tinklus įrengti ir rekonstruoti gali tik operatoriaus viešųjų pirkimų būdu parinktas rangovas. Įtvirtinus naują "Fast Track" procedūrą, pagreitės prijungimas prie tinklų, nes vartotojams nereikės taikyti viešųjų pirkimų procedūrų.

Tokia galimybe galės pasinaudoti tie skirstomojo tinklo vartotojai, kurių elektros įrenginių galia yra lygi ar didesnė nei 250 kW, o dujų sistemos pajėgumai lygus ar viršija 40 MWh/val, taip pat elektros vartotojai (lygi ar didesnė nei 6 MW galios) galės organizuoti ir įrengti elektros perdavimo tinklus.

Lanksti "Fast Track" procedūra suteiks vartotojams daugiau galimybių valdyti prijungimo procesą bei jį sutrumpinti, kas padės sukurti investuotojams patrauklesnę verslo aplinką. Tikimasi, kad "Fast Track" procedūra pasinaudos apie 15-30 didžiųjų elektros vartotojų bei apie 10-20 stambiųjų dujų vartotojų per metus. Dažniausiai tai bus nekilnojamojo turto vystytojai, prekybos centrai bei kiti.

Dar vienas svarbus teisės aktų pakeitimas, skirtas stambiems elektros energijos vartotojams — galimybė prisijungti tiesiai prie elektros perdavimo tinklo. Nauji vartotojai, kurių įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė nei 6 MW galės prisijungti tiesiai prie elektros perdavimo tinklo. Tokie vartotojai turės įsipareigoti 10 metų nemažinti sutartyje su perdavimo sistemos operatoriumi nustatytos leistinosios naudoti galios ir tiek pat laiko mokėti galios mokestį.

Iki šiol vartotojai galėjo būti prijungiami prie elektros perdavimo tinklo, tik kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl techninių galimybių atsisakydavo juos prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų.

Skaičiuojama, kad ši naujovė leis įmonėms sumažinti savo veiklos kaštus. Dar daugiau, nauja tvarka leistų efektyviau subalansuoti skirstomojo ir perdavimo tinklų panaudojimą bei padidintų energijos tiekimo patikimumą pramonės įmonėms.

Kita priemonė — energetikos (elektros ir dujų) įrenginių įrengimo veiklos atestatai — leis atsisakyti dalies Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) patikrinimų ir pažymų išdavimo, prijungiant naujų vartotojų įrenginius prie tinklų. Pagal naują tvarką atestuotos įmonės, įrengdamos energetikos įrenginius, privalės užtikrinti jų techninę saugą — pastarąją dalį iki šiol kontroliavo VEI.

Energetikos tiekimo paslaugų patikimumo didinimas

Statymų pakeitimai apima ir elektros energijos skirstymo, visuomeninio elektros energijos tiekimo bei garantinio elektros energijos tiekimo veiklas, kurias šiuo metu vykdo ESO.

Energetikos ministerija siūlo šias veiklas atskirti — ESO palikti atsakingą už elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą bei garantinį elektros energijos tiekimą, o elektros energijos tiekimas buitiniams vartotojams būtų visuomeninio tiekėjo pareiga.

Visuomeninis tiekėjas yra įpareigotas tiekti elektros energiją jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esantiems vartotojams. O štai garantinio elektros tiekimo paslaugos tikslas — užtikrinti vartotojų aprūpinimą elektros energija, kurie nustatyta tvarka nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

Šie pakeitimai prisidės prie skaidresnės ESO veiklos — leis išgryninti valstybės reguliuojamas veiklas bei joms reikalingas sąnaudas. Taip pat tai leis energijos tiekėjams aiškiau pasidalinti atsakomybes prieš paslaugų gavėjus bei skaidriau įgyvendinti ES III energetikos paketo nuostatas.

Tai taip pat prisidės prie elektros energijos rinkos liberalizavimo įgyvendinimo, kurį Lietuva, vadovaudamasi Baltijos energijos rinkos jungčių plano įgyvendinimo veiksmų plane (BEMIP Action Plan) esančiomis nuostatomis, palaipsniui privalo atlikti iki 2020 metų. 

Energetikos ministerija su suinteresuotoms institucijomis jau pradėjo derinti minėtus pokyčius numatančius Energetikos, Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimus.

20
Tegai:
verslas, Energetikos ministerija
Dar šia tema
"Sodra" ir VMI atskleis įmonių mokamus atlyginimus
Darbas ofise

Paaiškėjo, kuriame Lietuvos ekonomikos sektoriuje sumažėjo laisvų vietų

(atnaujinta 13:37 2020.11.29)
Nors tuo pačiu metu, palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu, bendras laisvų darbo vietų skaičius respublikoje išaugo

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse, praneša Statistikos departamentas.

2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams — 1,1 tūkst., arba 6,3 proc., daugiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Palyginus su 2019 metais atitinkamu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius beveik nesikeitė – jų buvo 0,1 tūkst., arba 0,8 proc., daugiau nei prieš metus.

Labiausiai — 0,9 tūkst. — laisvų darbo vietų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse — 0,2 tūkst., statyboje — 0,1 tūkst. daugiau nei 2020 metais antrąjį ketvirtį.

Labiausiai laisvų darbo vietų sumažėjo transporto ir saugojimo įmonėse — 0,6 tūkst. mažiau nei 2020 m. antrąjį ketvirtį.

Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2020 metų trečiąjį ketvirtį buvo viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (3,2 proc.), transporto ir saugojimo, finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (po 2,3 proc.).

Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo nekilnojamo turto operacijų (0,1 proc.), švietimo bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse (po 0,4 proc.).

Spalį šalyje buvo įregistruota daugiau nei 53,7 tūkstančiai bedarbių, iš jų 18,8 tūkstančiai neturi profesijos. Per metus augant ilgalaikių bedarbių gretoms, beveik dvigubai padidėjo profesinės kvalifikacijos neturinčių žmonių skaičius.

Į šią grupę pateko tie, kurie dėl įvairių priežasčių (švietimo sistemos, šeimos aplinkybių, asmeninių savybių) neįgijo jokios profesijos, neturėjo motyvacijos mokytis ir kelti kvalifikaciją. Nekvalifikuoti žmonės paprastai tampa ilgalaikiais bedarbiais, o jų integracijai į darbo rinką reikalauja kompleksinių priemonių.

Tegai:
Statistikos departamentas, darbas, Lietuva
Кошелек с евро

Lietuvoje vidutinis paskaičiuotas atlyginimas per metus padidėjo 10,4 proc.

(atnaujinta 09:57 2020.11.29)
Sveikatos sektoriuje per metus algos padidėjo net 20,5 proc., švietimo sektoriuje – 10,4 proc., o valstybės valdymo sektoriuje 11,5 procento

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje trečią ketvirtį buvo 1455 eurai, arba net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus.

Tuo tarpu darbo užmokestis po mokesčių per metus išaugo 11,2 procentais – iki 928 eurų.

Kaip pranaša Swedbank, tokie darbo užmokesčio pokyčiai šalyje šiemet gerokai viršijo ne tik kovo pradžioje prasidėjus pirmajam karantinui skelbtas prognozes, bet ir pateiktas prieš prasidedant šiems metams, kai nebuvo jokių minčių apie galimą pandemiją. 

Trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokestis privačiame sektoriuje buvo 5,2 proc. didesnis negu antrą ketvirtį ir rodo, kad privačios bendrovės taip pat jautėsi stipriau po nuosmukio antrą ketvirtį. Kita vertus, paskutinį metų ketvirtį vidutinės algos pokytis bus kuklesnis dėl vėl sudėtingesnės verslo finansinės padėties įsibėgėjus antrai pandemijos bangai.

Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis buvo 1414 eurų ir per metus padidėjo 9,3 proc., o valstybės sektoriuje – 1546 eurai, arba buvo 12,7 proc. didesnis negu prieš metus.

Pažymėta, jad trečius metus iš eilės algos valstybės sektoriuje auga sparčiau negu privačiame sektoriuje. Algų augimą valstybės sektoriuje lėmė ne tik švietimo ar sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas, bet ir COVID-19 pandemija, dėl kurios didesnes papildomas išmokas gavo asmenys, dirbantys sveikatos sektoriuje. Pastarajame per metus algos padidėjo net 20,5 proc., švietimo sektoriuje – 10,4 proc., o valstybės valdymo sektoriuje 11,5 procento. 

Privačiame sektoriuje per metus smarkiai algos padidėjo transporto sektoriuje – jos augo 17,1 procento. Tai labiausiai susiję su per metus 9,4 proc. padidėjusia minimalia mėnesio alga ir išaugusiu koeficientu, kuris naudojamas nustatant neapmokestinamųjų dienpinigių sumą. 

Kaukių režimas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Kaip ir ankstesniais ketvirčiais, stabiliai augo informacinių technologijų ir ryšių bei finansų ir draudimo sektoriuose dirbančių asmenų vidutinis darbo užmokestis – jis per metus padidėjo 7,2 ir 6,8 procentais. 

Kiek sparčiau negu antrą ketvirtį didėjo vidutinė mėnesio alga ir daugiausiai darbuotojų turinčiuose pramonės ir prekybos sektoriuose. Bene mažiausiai trečią ketvirtį padidėjo vidutinė alga labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – 3 procentais. "Sodros" duomenimis, šiame sektoriuje ketvirtadalis darbuotojų gauna beveik minimalios mėnesio algos dydžio siekiantį darbo užmokestį, todėl metiniam algos pokyčiui nemažą įtaką tebedarė didesnė negu prieš metus minimali mėnesio alga.

Būtina pastebėti, kad labiausiai pandemija šiemet įtakos turėjo vidutinės algos dydžiui tuose sektoriuose, kuriuose algos ir taip buvo mažiausios: apgyvendinimo ir maitinimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. 

"Antroji pandemijos banga kartu su antruoju šiemet karantinu ir vėl labiausiai smogia šiems sektoriams, todėl matome, kad būtent daugiausiai  šių sektorių darbuotojams yra paskelbta prastova", — pažymi banko ekonomistai.

Ekspertai pai pat pažymi, kad šie metai atskirtį tarp įvairiuose sektoriuose dirbančių asmenų algų tik dar labiau padidina. Teoriškai tai turėtų skatinti daugiau asmenų ieškoti darbo didesnį darbo užmokestį siūlančiuose sektoriuose, tačiau praktiškai darbdaviai susiduria ne tik su reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu, bet ir pastebi, kad kai kurių darbo netekę asmenys neskuba ieškoti darbo, rašoma pranešime.

"Tokia padėtis, kai darbo užmokestis sparčiai auga kartu su nedarbu, ilgai nesitęs. Tikimės, kad nedarbas po šuolio šiais metais pradės mažėti kitų metų viduryje, kai, pradėjus skiepyti gyventojus, į lygį, buvusį prieš pandemiją, galės sugrįžti labiausiai nukentėjęs verslas", — praneša Swedbank.

Ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis kitąmet augs lėčiau ir didės 4,5 procentais. Tai labiausiai susiję tikėtinu lėtesniu algų augimu valstybės sektoriuje ir mažesniu minimalios mėnesio algos padidėjimu.

Kol kas Vyriausybė yra patvirtinusi, kad minimali mėnesio alga kitąmet didės 5,8 proc., tačiau galutinį žodį turės tarti jau nauja suformuota Vyriausybė, atsižvelgusi į atnaujintas Finansų ministerijos prognozes, teigia banko analitikai.

Tegai:
vidutinis darbo užmokestis, darbo užmokestis, Lietuva
Dar šia tema
Pernai Lietuvoje darbo užmokestis augo 8,8 procentų
Dvyliktokams "širdžiai artima" profesija svarbiau nei didesnis darbo užmokestis
Vakcina nuo koronaviruso

Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą

(atnaujinta 14:43 2020.11.29)
Ekspertė pažymėjo, kad be Rusijos, JAV ir Didžioji Britanija, Kuba ir Kazachstanas paskelbė apie vakcinų kūrimą

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Džordžo Meisono universiteto Sisteminės biologijos mokyklos profesorė Anča Baranova mano, kad tik gamybos pradininkai galės atlikti išsamius klinikinius savo vakcinų prieš COVID-19 tyrimus, o tie, kas pradės vėliau, paprasčiausiai negalės išbandyti savo vakcinos masinio kitų vakcinų fone, praneša RIA Novosti.

"Klinikiniai vakcinų tyrimai labai greitai pasidarys nepaprastai sunkūs. Kodėl? Kai asmuo pradeda tyrimą, jis pasirašo sutartį, kad jie bus stebimi šešis mėnesius. Teisingų bandymų metu turėtų būti eksperimentinė grupė ir kontrolinė grupė. Dabar įsivaizduokite, kad žmonės nuėjo į bandymą ir pateko į grupę, kuriems skiriamas placebas. Tuo tarpu  prasideda bendra vakcinacija. Kaip žmogus jausis? Tikriausiai jis norės atsisakyti testų ir pasiskiepyti, ir tai yra jo teisė", — sakė ji.

Be to, pasak jos, masinės vakcinacijos metu visuomenėje padidėja imunitetą turinčių žmonių procentas, tai yra, sumažėja sergamumas.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

"Kaip vertinti vakcinos poveikį? Tai nepaprastai sunku. Klinikiniai vakcinos tyrimai konkuruos su masine vakcinacija. Todėl įmonės, kurios pirmosios dalyvavo vakcinų testavime, greičiausiai susidaro tiksliausią vaizdą apie savo vakcinų veiksmingumą." — pažymėjo Baranova.

Ekspertė pažymėjo, kad be Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos, Kuba ir Kazachstanas paskelbė apie savo vakcinų kūrimą.

Rugpjūtį Rusijos sveikatos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V". Vakcina yra pagrįsta gerai ištirta ir patvirtinta žmogaus adenovirusinio vektoriaus platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikis nepageidaujamas poveikis.

"Vektor" centro sukurta vakcina, pagrįsta peptidiniais antigenais "EpiVacCorona", Rusijoje buvo įregistruota spalio 13 dieną. Sveikatos apsaugos ministerija leido "Vektor" atlikti vakcinos tyrimus po registracijos. 

Trečioji Rusijos vakcina yra pakeliui, sakė anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Anksčiau Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė Rusijos Federacijos gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso planuojama nuo 2021 metais, ji bus savanoriška.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
vakcina, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinio poveikio simptomus
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka