Biudžetas, archyvinė nuotrauka

Patobulintame 2018 metų valstybės biudžete 11 mln skiriami gydytojams

36
Vyriausybė atsižvelgė į valstybės institucijų ir atskirų Seimo narių siūlymus ir pritarė patobulintam valstybės biudžetui, kuris padidėjo 50 milijonų eurų

VILNIUS, lakričio 30 — Sputnik. Išnagrinėjusi Seimo komitetų ir atskirų Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų siūlymus bei įvertinusi valstybės finansines galimybes, Vyriausybė pritarė ir Seimui teikia patobulintą 2018 metų biudžeto projektą, rašoma Vyriausybės kanceliarijos pranešime spaudai.

Anot ministro pirmininko, patobulintame biudžete liko tie patys prioritetai — gausinti mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, bei pensinio amžiaus gyventojų pajamas, auginti investicijas šalyje ir didinti Lietuvos saugumą.

"Iš Seimo sulaukėme siūlymų didinti išlaidas vienai ar kitai sričiai daugiau nei už 640 milijonų eurų. Tačiau jį koregavome, atsižvelgdami į ateinančių metų prioritetus ir fiskalinę drausmę, kas leis kaupti ateities rezervą ir išvengti ekonomikos "perkaitimo"", — sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Daugiau nei 11 milijonų eurų patobulintame biudžeto projekte siūloma skirti gydytojų ir rezidentų atlyginimams didinti. Be to, savivaldybių ugniagesių darbo užmokesčiui didinti skiriamas dar vienas milijonas eurų. Įgyvendinant tarnybos Kalėjimų departamente statuto pakeitimus, 3 milijonai eurų skiriami šių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Kartu Vyriausybė siūlo papildomai numatyti 1,6 milijono eurų įsisenėjusiai teismų darbuotojų atlyginimų vėlavimo metų pabaigoje problemai spręsti. Taip pat daugiau nei 10 milijonų eurų numatyta valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos dydžio didinimui nuo dabar esančių 130,5 iki 132,5 eurų.

Patobulintame biudžete dar 5 milijonai eurų numatyta kritiniams žemės ūkio melioracijos įrenginiams prižiūrėti ir rekonstruoti, 1 milijonas eurų — laisvųjų ekonominių zonų infrastruktūros (prisijungimui prie inžinerinių tinklų) plėtrai.

36
Tegai:
valstybės biudžetas, finansavimas, biudžetas, atlyginimai, Vilius Šapoka, Saulius Skvernelis, Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (363)
Dar šia tema
Lietuvoje bus didinami biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai
Prezidentė: iš ES biudžeto Lietuva prašys didesnio žemės ūkio finansavimo
Seimui pristatytas "Sodros" biudžeto projektas
Ko laukti iš naujojo biudžeto?
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos krovinių išėjimas Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones

(atnaujinta 16:30 2020.09.25)
Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino nukreipti krovinių srautus iš Baltijos į kitus maršrutus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Klaipėdos uostas rizikuoja nukentėti nuo ekonominių padarinių, kuriuos sukelia griežta Vilniaus pozicija Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos atžvilgiu. Pranešė naujienų agentūra AFP.

Ust Lugos uostas
© Sputnik / Константин Чалабов

Beveik iš karto po kaimyninės šalies prezidento rinkimų Lietuva pradėjo kištis į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos valdžia nepripažįsta Lukašenkos valdžios teisėtumo ir nuolat skelbia, kad neva prezidento lenktynių rezultatai buvo "suklastoti".

Vilnius taip pat įvedė sankcijas 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Baltarusijos lyderį, ir išplėtė šį sąrašą kartu su Ryga ir Talinu. Į jį įtraukta dar 100 žmonių.

Reaguodamas į ribojamąsias priemones, kurių ėmėsi Lietuva, Lukašenka grasino nukreipti krovinių srautus iš Klaipėdos uosto į kitus maršrutus.

Kaip pažymi AFP, Klaipėda yra didžiausias uostas tarp Baltijos šalių. Per metus per jį pereina daugiau nei 45 milijonai tonų krovinių, iš kurių Baltarusijos krovinių srautas sudaro daugiau nei ketvirtadalį.

"Baltarusijos sausųjų krovinių laivas yra labai svarbus Klaipėdos uostui", — agentūrai sakė Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Savo ruožtu Lietuvos įmonių konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sakė, kad Klaipėdoje veikiančios įmonės labai atidžiai seka naujausią informaciją šia tema.

"Kai kurioms įmonėms tai reikš gana didelį neigiamą ekonominį poveikį", — sakė jis.

Be naftos produktų, kurie perkraunami Lietuvos uoste, Minskas taip pat naudoja Klaipėdą trąšoms eksportuoti į didžiausią kalio gamintoją pasaulyje "Belaruskali".

Latakas mano, kad Klaipėda yra artimiausia Baltarusijos trąšų gamyklų vieta, todėl praktiškai bus sunku šiuos srautus nukreipti, nes Minskui reikalinga sutarta tiekimo grandinė.

Anot jo, jokių pokyčių nei Klaipėdos uoste, nei Lietuvos geležinkelyje neregistruota. Apie išsamesnes pasienio patikras pastarosiomis dienomis pranešė tik Lietuvos sunkvežimiai.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai reguliariai reikalauja pakartotinio balsavimo.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia nepakitę.

Krovinių srautų iš Baltijos šalių ir Rusijos Federacijos perorientavimo klausimas buvo aptartas abiejų šalių prezidentų — Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino — lygiu. Baltarusijos lyderis pabrėžė, kad tai būtų įmanoma, jei Maskva pasiūlytų ne blogesnes sąlygas nei Baltijos šalyse.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, Baltarusija, Klaipėdos uostas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams
Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"
Danske Bank, archyvinė nuotrauka

Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"

(atnaujinta 10:27 2020.09.25)
Daroma prielaida, kad tai buvo padaryta naudojant "veidrodinės prekybos" metodą, perkant ir parduodant akcijas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. "Danske bankas" ir "Deutsche bank" įtariami įtartinų operacijų vykdymu per "Danske" banko skyrių Lietuvoje, praneša TASS su nuoroda į Danijos radiją (DR), kuris remiasi žurnalistinio tyrimo duomenimis.

Manoma, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, 2012–2015 metais "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai plaunant pinigus iš Rusijos". Tam buvo naudojamas vadinamasis "veidrodinės prekybos" metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Pranešama, kad per "Danske" banko skyrių Lietuvoje buvo pervesta apie 540 milijonų eurų.

Anksčiau amerikiečių portalas "BuzzFeed" pranešė, kad nemažai visame pasaulyje žinomų bankų padėjo savo klientams apeiti sankcijas ir išplauti neteisėtai gautas dviejų trilijonų dolerių lėšas laikotarpiu nuo 1999 iki 2017 metų. Leidinyje nurodyta JAV Iždo departamento Kovos prieš finansinius nusikaltimus padalinio FinCEN medžiaga. Visų pirma dokumentuose buvo paminėtas "Deutsche bank".

Skandalas dėl Skandinavijos bankų

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo, susijusio su įtarimais dėl pinigų plovimo, centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio atveju, jam gresia bauda iki šešių milijardų eurų.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, 2007–2015 metais per Estijos skyrių įvykdyta iki 234 mlrd. dolerių įtartinos kilmės operacijų, didžiąją pinigų dalį neteisėtai gavo klientai iš Rusijos, taip pat iš JK, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", Švedijos "Swedbank" taip pat gali būti susijęs su pinigų plovimu per Estijos skyrių. Jo veikla taip pat tiriama JAV.

Po to "Danske Bank" paskelbė apie savo veiklos nutraukimą Baltijos šalyse ir Rusijoje. Latvija ir Estija susirūpino, kad kiti Skandinavijos bankai, turintys filialus Baltijos šalyse, gali priimti panašų sprendimą.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, Danske Bank
Dar šia tema
Lietuva atrodo kaip Vakarų užkampis net ekonomikoje, tvirtina analitikas
Baltijos šalyse "išteisinami" užsienio bankai Rusijos sąskaita, tikina ekspertė
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus