Kroviniai uoste, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos tranzitas gali palikti Klaipėdos uostą

180
(atnaujinta 10:16 2017.12.15)
Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje teigia, kad kai kurių Lietuvos politikų pareiškimai priverčia manyti, jog ne visiems patinka bendradarbiavimas su Baltarusijos įmonėmis

VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korol pareiškė, kad jo šalis gali nutraukti bendradarbiavimą su Klaipėdos uostu po to, kai Lietuva paskelbė apie "nepageidautiną" bendradarbiavimą, praneša Sputnik Baltarusija.

Baltarusijos ambasadorius interviu leidiniui "Litovskij kurjer" pabrėžė, kad ekonominiu atžvilgiu Minskas yra patenkintas bendradarbiavimu su Klaipėdos uostu, bet kai kurių politikų pareiškimai "apie kruopščią verslo partnerių atranką" priverčia susimąstyti, atrodo, kažkam nepatinka Baltarusijos tranzitas respublikoje.

Klaipėdos uostas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

Diplomato teigimu, Baltarusija gali įsiklausyti į panašias rekomendacijas.

Korol pabrėžė, kad šalies įmonės dažnai gauna įdomių pasiūlymų iš Latvijos ir Rusijos uostų. Jo teigimu, jau penkis metus 30% Klaipėdos uosto tranzito sudaro kroviniai iš Baltarusijos ir šiuo metu valstybė yra patenkinta darbo su Lietuvos infrastuktūra sąlygomis.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Baltarusijos naftos produktų tranzitą per Rusijos infrastriuktūrą. Minskas tuomet pabrėžė, kad apsvarstys šį pasiūlymą, jeigu tarifai bus jiems palankūs.

Lapkričio mėnesį paaiškėjo, kad dalis baltarusiškų naftos produktų krovinių bus teikiama per Rusijos uostą Ust-Lug.

Anksčiau Rusijos Vyriausybės finansų universiteto dėstytojas Igorius Juškovas pažymėjo, jog baltarusiški kroviniai gali persiorientuoti iš Balijos šalių uostų į Rusijos uostus per penkis metus.

Klaipėda – Lietuvos jūros vartai
© Sputnik /
Klaipėda – Lietuvos jūros vartai
180
Tegai:
tranzitas, Klaipėdos uostas, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Latvija apgailestauja, kad Lietuva sugebėjo pasiimti baltarusišką tranzitą
Logistikos reitinge Lietuva aplenkė Estiją, Latviją ir Lenkiją
Baltijos uostų konkurencija: Elbingas grasina Klaipėdai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuva derybose sieks konkurencingumą užtikrinančio ES daugiamečio biudžeto

(atnaujinta 08:24 2020.07.15)
Tuo pačiu, naujajame pasiūlyme išskirtas finansavimas projektui "Rail Baltica" ir karinio mobilumo užtikrinimui

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Finansų, Aplinkos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų, Užsienio reikalų, Energetikos ministerijų vadovais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptartas naujausias Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo pasiūlymas, kurio svarstymas numatytas liepos 17 dieną Europos Vadovų Taryboje, Briuselyje.

Nausėda pažymėjo, kad nors siūlymas yra pagerintas, palyginti su ankstesniu vasario mėnesį teiktu siūlymu, tačiau vis dar lieka neišspręsti Lietuvai tokie svarbūs klausimai kaip Sanglaudos politikos finansavimas, tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencija su ES vidurkiu, ES sutartiniai įsipareigojimai dėl Kaliningrado specialiosios tranzito programos ir Ignalinos AE uždarymo finansavimo.

"Pozityviai vertinu derybose pasiektą tarpinį rezultatą — pasiūlyme atspindėtą, nors vis dar nepakankamai sustiprintą, Lietuvos keltą klausimą dėl emigracijos poveikio Lietuvos ekonomikai, apskaičiuojant Sanglaudos politikai skiriamas lėšas", — teigė jis. 

Nausėdos teigimu, efektyvus ES daugiametės perspektyvos ir Europos gaivinimo instrumento lėšų panaudojimas yra labai svarbus respublikai, turint omenyje poreikį investuoti į pridėtinę vertę kuriančius ekonomikos sektorius ir atsinaujinančius energijos šaltinius.

Tuo pačiu, naujajame pasiūlyme išskirtas finansavimas projektui "Rail Baltica" ir karinio mobilumo užtikrinimui.

Kalbėdamas apie derybas dėl Europos gaivinimo instrumento, Nausėda teigė, kad itin svarbu užtikrinti lėšų paskirstymą pagal teisingus ir objektyvius kriterijus, kurie leistų visoms ES valstybėms pasinaudoti instrumento teikiamomis galimybėmis finansuoti struktūrines reformas ir įgyvendinti klimato kaitos bei skaitmenizacijos darbotvarkes.

"Tikiu, kad derybose dėl Gaivinimo instrumento lėšų paskirstymo formulės bus įsiklausyta į visų ES narių argumentus", — pažymėjo Nausėda.

Susitikime su Gitanu Nausėda dalyvavo finansų ministras Vilius Šapoka, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, energetikos ir užsienio reikalų viceministrai. 

Tegai:
Rail Baltica, susitikimas, ES, Lietuva, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Išeiti iš krizės stipresnei: Lietuvos vadovas su premjeru aptarė 2021 metų biudžetą
Nausėda vyks į Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje
Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Analitikas: Europos Sąjunga siekia Baltijos šalių pramonės likvidavimo

(atnaujinta 19:04 2020.07.14)
Už "žaliosios energetikos" šiuo metu slypi Rytų Europos pramonės potencialo sunaikinimo planas, mano "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Europos Komisija (EK) rudenį ketina pateikti šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įsipareigojimas dėl spartesnio taršos mažinimo Lietuvai gali būti per didelis iššūkis, praneša RuBaltic.ru su nuoroda į "Baltic Course".

Ši EK programa buvo planuojama jau seniai ir buvo vykdoma etapais, primena "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas. Pasak jo, už "žaliosios energetikos" slypi ketinimas sumažinti Rytų Europos pramonės potencialą.

"Tas pats procesas vyksta beveik 30 metų nuo 1990-ųjų. Jis susideda iš pramonės įmonių ir Rytų Europos pramonės potencialo išardymo, siekiant išplėsti gamybą Vakarų Europos šalyse. Iš esmės tai yra ilgalaikė Rytų Europos, buvusios socialistinės stovyklos, pramonės įmonių likvidavimo programa", — interviu Sputnik Lietuva sakė Lukašovas.

Jo manymu, labai lengva įgyvendinti planus pagal "žaliosios energetikos" programą, tereikia pašalinti pramonę, nes ji yra pagrindinė tų išteklių, skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido išmetimą, vartotoja.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

"Manau, kad viskas vyksta nuosekliai ir bus pasiekta galutinai panaikinus pramonę Rytų Europos šalyse, įskaitant Baltijos šalis", — padarė išvadą analitikas.

Europos Komisija rudenį ketina įvertinti siūlymus CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų sumažinti ne 30 proc., kaip yra numatyta dabar, o 50–55 procentais.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų, palyginti su 2005 metais, sumažinti 9 procentais.

Gegužės statistiniais duomenimis, Lietuva buvo tarp tų ES šalių, kuriose 2019 metais padidėjo anglies dioksido (CO2) išmetimo lygis.

Lietuva bando sumažinti CO2 išmetimą. Nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigaliojo transporto priemonių registravimo mokesčio įstatymo pataisos. Pagal pataisas apmokestinimo objektas bus M1 ir N1 klasių transporto priemonių (lengvųjų automobilių ir autobusų), išskyrus istorines motorines transporto priemones, kurias įregistravo savininkas, angliavandenilių išmetimas (CO2).

Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio tipo ir jo išmetamo anglies dioksido (CO2), jei šis skaičius viršija 130 gramų CO2 vienam kilometrui.

Tegai:
ES, Baltijos šalys, pramonė
Dar šia tema
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
"Gazprom" įvardijo neginčijamą Rusijos dujų pranašumą prieš JAV SGD
Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus
Rusijos ir JAV vėliavos

NASA vadovas tikisi Rusijos paramos JAV mėnulio programai

(atnaujinta 08:37 2020.07.15)
Anksčiau "Roskosmos" vadovas Dmitrijus Rogozinas teigė, kad JAV mėnulio programa yra "daugiau politinis projektas", kurio tikslas sukurti savotišką NATO kosmose, kurioje Vašingtonas atliks pagrindinį vaidmenį

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. NASA vadovas Džimas Braidensteinas (Jim Bridenstine) antradienį pareiškė, kad vis dar tikisi Rusijos kosmoso korporacijos paramos JAV mėnulio programai, nepaisant to, kad "Roskosmos" vadovas Dmitrijus Rogozinas ją kritikavo, praneša RIA Novosti su nuoroda į "Reuters".

Anksčiau "Roskosmos" vadovas Dmitrijus Rogozinas teigė, kad JAV mėnulio programa yra "daugiau politinis projektas", kurio tikslas sukurti savotišką NATO kosmose, kurioje Vašingtonas atliks pagrindinį vaidmenį.

NASA vadovas antradienį duodamas interviu "Reuters" teigė, kad "NASA ir Roskosmos santykiai yra stiprūs", ir pabrėžė, kad tarptautiniai partneriai vaidins pagrindinį vaidmenį ir NASA iki 2024 metų nuskraidins žmones į mėnulio paviršių ir pasistatys kosminę stotį Mėnulio orbitoje.

"Aš turiu gerus santykius su Dmitrijumi Rogozinu, todėl tikiuosi, kad turėsime galimybę tęsti bendradarbiavimą", — sakė NASA vadovas.

JAV prezidento Donaldo Trampo administracija anksčiau paskelbė apie planus atnaujinti įgulos vykdomus skrydžius į Mėnulį 2024 metais. Naujoji mėnulio programa buvo pavadinta "Artemis" (Artemidė. Graikijos vaisingumo ir mėnulio deivės, dievo Apolono dvynių seserų, kurios vardas buvo suteiktas pirmajai mėnulio programai JAV, garbei, kurio metu 60–70-aisiais buvo atlikti šeši žmonių nusileidimai Mėnulyje.

Be to, JAV planuoja statyti "Gateway" stotį Mėnulio orbitoje ir kviečia TKS partnerius dalyvauti projekte.

Tegai:
Roskosmos, kosmosas, NASA, JAV, Rusija
Dar šia tema
Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba
Naujas Lenkijos padalijimas. Šį kartą Rusija jame nedalyvauja