Vamzdynas, archyvinė nuotrauka

"Swedbank" ekspertas: Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja

89
(atnaujinta 15:24 2018.01.08)
Iki embargo lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją sudarė apie 600 milijonų eurų per metus, o pernai nesiekė nei pusės šios sumos, bet intensyvėja

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Naujausi eksporto duomenys rodo, kad Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja — pernai Lietuvos eksportas į šią rinką augo net 28%, teigia "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas daktaras Nerijus Mačiulis.

"Praėjusiais metais Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už maždaug 3,5 milijardo eurų, ir tai sudarė beveik 15% viso Lietuvos eksporto. Rusija išlieka didžiausia Lietuvos eksporto rinka, gerokai lenkdama kitas pirmojo penketuko šalis — Latviją, Lenkiją, Vokietiją ir JAV", — rašome pranešime spaudai.

Tačiau Mačiulis pabrėžia, kad didžioji eksporto į Rusiją dalis yra ne Lietuvoje pagamintos ar užaugintos prekės, o reeksportas. Tuo tarpu situacija su eksportu į Vokietiją ar JAV yra kitokia — į šias šalis iš Lietuvos vežamos prekės yra lietuviškos kilmės.

Lietuvos gamintojų ir ūkininkų priklausomybė nuo Rusijos sumažėjo po to, kai 2014 metų vasarą Rusija uždraudė daugelio maisto produktų importą iš ES ir kitų Vakarų valstybių. Eksperto teigimu, iki šio embargo lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė apie 600 milijonų eurų per metus, o pernai nesiekė nei pusės šios sumos.

"Šiuo metu tik 2% lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka Rusijos rinkai. Pagal šį rodiklį Rusija nebepatenka tarp 15 didžiausių lietuviškos produkcijos eksporto rinkų", — teigia Mačiulis.

Bet pabrėžia, Rusija taip pat išlieka pirmoje vietoje tarp šalių, iš kurių Lietuva importuoja daugiausiai prekių, "tiesa, beveik 80% importo iš šios šalies yra nafta ir gamtinės dujos, kurioms Lietuva dabar jau turi ir alternatyvių tiekimo šaltinių". Rusija pirmoje vietoje išlieka ir pagal paslaugų eksportą, tačiau beveik visą jį sudaro tik transporto paslaugos.

Sankt Peterburgas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Даничев

Anot eksperto, šiek tiek kukliau atrodo investicijų srautai tarp Lietuvos ir Rusijos. Nuo 2014 metų Rusijos investicijos Lietuvoje sumažėjo maždaug dvigubai ir dabar sudaro tik 1,7% visų tiesioginių užsienio investicijų. Nepaisant Rusijos ekonomikos nuosmukio, sankcijų ir politinio neapibrėžtumo, Lietuvos investicijos Rusijoje pastaraisiais metais šiek tiek augo ir pernai sudarė 4%. visų investicijų užsienyje.

"Taigi, nepaisant šaltų politinių santykių, Lietuvos ir Rusijos ekonominiai ryšiai išlieka gyvybingi. Prekybiniai santykiai atsigavo ne dėl pokyčių politinėje erdvėje ar sankcijų — čia didelių pokyčių greičiausiai nebus ir artimiausiais metais. Tačiau, atsigaunant Rusijos ekonomikai, jos gyventojai nori įsigyti vis daugiau ilgalaikio vartojimo prekių, o įmonės įvairiausių įrengimų. Šias prekes sėkmingai eksportavo ir, tikėtina, toliau eksportuos Lietuva", — pareiškė ekonomistas.

Savo svarstymus Mačiulis baigia tuo, kad tarptautinės prekybos gravitacijos teorija teigia, jog atstumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prekybos intensyvumą tarp šalių. "Net jei mums nepatinka mūsų kaimynų vertybės ar elgesys naktį, mes neišvengsime bent kai kurių ekonominių santykių su jais — drauge teks spręsti stogo remonto, laiptinės apšvietimo ar šiukšlių išvežimo klausimus", — sako "Swedbank" ekonomistas.

89
Tegai:
prekybiniai santykiai, eksportas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos bankas prognozuoja nedarbo mažėjimą ir lėtą kainų augimą
Kinijos investuotojams nebereikalinga rusofobiška Lietuva
Lietuvos užsienio prekyba: ką nulėmė Rusijos rinkos praradimas?
UMLMA tanklaivis, archyvinė nuotrauka

Į Klaipėdą atplaukė antroji JAV naftos partija Baltarusijai

(atnaujinta 15:27 2020.08.09)
Tanklaivis atgabeno apie 80 tūkst. tonų naftos rūšies (dviejų Amerikos ir vienos Kanados) mišinys ir yra specialiai sukurtas Europos naftos perdirbimo įmonėms, orientuotoms į Rusijos "Urals"

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Į Klaipėdą atplaukė antras JAV naftos krovinys Baltarusijai, rašo portalas "Marinetraffic.com".

UMLMA tanklaivis į Klaipėdą atplaukė 11:32. Ir šiuo metu yra iškraunama Klaipėdos uoste. Su Kataro vėliava plaukiantis tanklaivis iš Teksaso valstijoje esančio Port Nečes uosto atvyko po 22 dienų kelionės.

Anksčiau buvo pranešta, kad tanklaivyje laikoma 80 tūkst. tonų "White Eagle Blend" (WEB) naftos. Tai yra trijų rūšių naftos (dviejų Amerikos ir vienos Kanados) mišinys ir yra specialiai sukurtas Europos naftos perdirbimo įmonėms, orientuotoms į Rusijos "Urals".

Iš Klaipėdos uosto partija bus išsiųsta geležinkeliu į "Naftan" perdirbimo gamyklą.

Tai jau antrasis naftos tiekimas šiais metais kaip Baltarusijos ir Amerikos bendradarbiavimo, susijusio su naftos tiekėjų diversifikacija, dalis.

Pirmasis tanklaivis su amerikiečių nafta Baltarusijai atvyko į Klaipėdos uostą birželio pradžioje. Laivas atgabeno 77 tūkst. tonų "Bakken" naftos.

Baltarusija pradėjo diversifikuoti naftos tiekėjus dėl periodinių kainų skirtumų su pagrindine ir tradicine tiekėja — Rusija. Dabar Minskas ir toliau perka dujas iš Rusijos Federacijos per "Družba" naftotiekį ir geležinkeliu, tačiau bendradarbiauja ir su alternatyviais tiekėjais. Visų pirma nafta tiekiama jūra per Klaipėdos ir Odesos uostus.

Tegai:
Baltarusija, JAV, Klaipėda, nafta
Dar šia tema
JAV Kongresas ragina didinti dujų eksportą NATO sąjungininkėms Europoje
Tarptautinis bendradarbiavimas Tolimuosiuose Rytuose: kaip derinami SGD projektai
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Nord Stream-2

Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais  

(atnaujinta 15:44 2020.08.07)
Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos premjerė Manuela Schleswig pasipiktino JAV grasinimais dėl dujotiekio "Nord Stream-2" darbų.

"Šios grėsmės [Vokietijos miesto Zasnico uosto, esančio Meklenburge-Pomeranijoje — Sputnik], operatoriui yra absoliučiai nepriimtinos", — "dpa" pasakojo ji.

Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą. Visų pirma, laiške teigiama, kad tęsdamas darbą Zasnico uostas susidurs su "finansiniu sunaikinimu".

Ji pridūrė, kad Vokietija "pati gali nuspręsti, kur ir kaip pasisemti energijos".

Anksčiau premjerė pabrėžė Berlyno laikraščiui "Tagesspiegel", kad Meklenburgas-Vorpommernas "tvirtai laikosi dujotiekio tiesimo", tikisi iš Vokietijos vyriausybės "ryžtingo atsakymo, susijusio su JAV šantažo bandymais".

Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"
JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  
Aleksandras Lukašenka

Lukašenka paskelbė pirmąjį savo pareiškimą po prezidento rinkimų

(atnaujinta 10:54 2020.08.10)
Vakare, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka savo pirmąjį pareiškimą po rinkimų padarė savo vizito Baltarusijos nacionalinėje biotechnologijų korporacijoje metu.

Kaip pažymėjo dabartinis valstybės vadovas, "politika turėtų būti tik viena — žmonės".

Sekmadienį įvyko Baltarusijos prezidento rinkimai. Pirminiais CRK duomenimis, Lukašenka gavo 80,23 proc. rinkėjų balsų.

"Turėtų būti viena politika — žmonės", — Lukašenką cituoja valstybinės agentūros "BelTA" korespondentas.

Vakare, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Vienos iš kandidatų į pagrindinius postus šalyje būstinė Svetlana Tichanovskaja teigė nepripažįstanti oficialių CRK duomenų, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.

Anot RIA Novosti, atsakydama į argumentą, kad būstinė turi duomenų tik apie kai kurias apygardas, kurios neatspindi viso vaizdo, Tichanovskajos atstovė Olga Kovalkova prieštaravo, kad "tai yra visas vaizdas, nes apygardos yra visoje Baltarusijoje. "Negali būti, kad vienoje apygardoje Svetlaną palaiko 90 procentų rinkėjų, o kitoje — trys, šeši, ar aštuoni procentai", — pridūrė ji.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai
Kilometrinė eilė: kaip Baltarusijos piliečiai balsuoja rinkimuose Maskvoje
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija kontroliuoja situaciją po protestų