Vamzdynas, archyvinė nuotrauka

"Swedbank" ekspertas: Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja

87
(atnaujinta 15:24 2018.01.08)
Iki embargo lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją sudarė apie 600 milijonų eurų per metus, o pernai nesiekė nei pusės šios sumos, bet intensyvėja

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Naujausi eksporto duomenys rodo, kad Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja — pernai Lietuvos eksportas į šią rinką augo net 28%, teigia "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas daktaras Nerijus Mačiulis.

"Praėjusiais metais Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už maždaug 3,5 milijardo eurų, ir tai sudarė beveik 15% viso Lietuvos eksporto. Rusija išlieka didžiausia Lietuvos eksporto rinka, gerokai lenkdama kitas pirmojo penketuko šalis — Latviją, Lenkiją, Vokietiją ir JAV", — rašome pranešime spaudai.

Tačiau Mačiulis pabrėžia, kad didžioji eksporto į Rusiją dalis yra ne Lietuvoje pagamintos ar užaugintos prekės, o reeksportas. Tuo tarpu situacija su eksportu į Vokietiją ar JAV yra kitokia — į šias šalis iš Lietuvos vežamos prekės yra lietuviškos kilmės.

Lietuvos gamintojų ir ūkininkų priklausomybė nuo Rusijos sumažėjo po to, kai 2014 metų vasarą Rusija uždraudė daugelio maisto produktų importą iš ES ir kitų Vakarų valstybių. Eksperto teigimu, iki šio embargo lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė apie 600 milijonų eurų per metus, o pernai nesiekė nei pusės šios sumos.

"Šiuo metu tik 2% lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka Rusijos rinkai. Pagal šį rodiklį Rusija nebepatenka tarp 15 didžiausių lietuviškos produkcijos eksporto rinkų", — teigia Mačiulis.

Bet pabrėžia, Rusija taip pat išlieka pirmoje vietoje tarp šalių, iš kurių Lietuva importuoja daugiausiai prekių, "tiesa, beveik 80% importo iš šios šalies yra nafta ir gamtinės dujos, kurioms Lietuva dabar jau turi ir alternatyvių tiekimo šaltinių". Rusija pirmoje vietoje išlieka ir pagal paslaugų eksportą, tačiau beveik visą jį sudaro tik transporto paslaugos.

Sankt Peterburgas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Даничев

Anot eksperto, šiek tiek kukliau atrodo investicijų srautai tarp Lietuvos ir Rusijos. Nuo 2014 metų Rusijos investicijos Lietuvoje sumažėjo maždaug dvigubai ir dabar sudaro tik 1,7% visų tiesioginių užsienio investicijų. Nepaisant Rusijos ekonomikos nuosmukio, sankcijų ir politinio neapibrėžtumo, Lietuvos investicijos Rusijoje pastaraisiais metais šiek tiek augo ir pernai sudarė 4%. visų investicijų užsienyje.

"Taigi, nepaisant šaltų politinių santykių, Lietuvos ir Rusijos ekonominiai ryšiai išlieka gyvybingi. Prekybiniai santykiai atsigavo ne dėl pokyčių politinėje erdvėje ar sankcijų — čia didelių pokyčių greičiausiai nebus ir artimiausiais metais. Tačiau, atsigaunant Rusijos ekonomikai, jos gyventojai nori įsigyti vis daugiau ilgalaikio vartojimo prekių, o įmonės įvairiausių įrengimų. Šias prekes sėkmingai eksportavo ir, tikėtina, toliau eksportuos Lietuva", — pareiškė ekonomistas.

Savo svarstymus Mačiulis baigia tuo, kad tarptautinės prekybos gravitacijos teorija teigia, jog atstumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prekybos intensyvumą tarp šalių. "Net jei mums nepatinka mūsų kaimynų vertybės ar elgesys naktį, mes neišvengsime bent kai kurių ekonominių santykių su jais — drauge teks spręsti stogo remonto, laiptinės apšvietimo ar šiukšlių išvežimo klausimus", — sako "Swedbank" ekonomistas.

87
Tegai:
prekybiniai santykiai, eksportas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos bankas prognozuoja nedarbo mažėjimą ir lėtą kainų augimą
Kinijos investuotojams nebereikalinga rusofobiška Lietuva
Lietuvos užsienio prekyba: ką nulėmė Rusijos rinkos praradimas?