Interneto verslas, archyvinė nuotrauka

Pernai interneto verslininkai nesumokėjo valstybei 115 tūkst eurų

67
(atnaujinta 10:26 2018.01.11)
Prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 milijonus eurų neapskaitytų pajamų

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 milijonus eurų neapskaitytų pajamų, dabar įmonės į valstybės biudžetą turės sumokėti 115 tūkstančių eurų mokesčių, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

VMI vykdant e. prekybos kontrolę, dėl šešių asmenų veiklos vykdomi ikiteisminiai tyrimai. Asmenys 2015 — 2017 metais iš neteisėto telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninių paslaugų teikimo gavo 1,58 milijoną eurų pajamų.

Po kontrolės veiksmų viena užsienio įmonė įsiregistravo PVM mokėtoju Lietuvoje ir per 2017 metų gegužės — rugpjūčio mėnesius deklaravo 141 tūkstančių eurų PVM mokesčio.

Nustatyta 704 tūkstančių eurų neapskaitytų pajamų ir 49 tūkstančių eurų nesumokėtų mokesčių iš asmenų, gaunančių pajamas iš socialinėje erdvėje (www.youtube.com, www.facebook.com ir pan.) vykdomos veiklos bei naudojantis tarptautinėmis aukcionų sistemų platformomis (www.ebay.com, www.amazon.com).

Prekybos virtualia valiuta — bitkoinais — srityje nustatyta 384 tūkstančių eurų neapskaitytų pajamų ir 32 tūkstančių eurų nesumokėtų mokesčių.

Nors praėjusiais metais didžiausias dėmesys buvo skirtas telekomunikacijų, transliavimo ir elektronines paslaugas teikiantiems mokesčių mokėtojams bei tarptautinėms bendrovėms, vykdančioms nuotolinę prekybą, nuošalyje neliko ir kita komercine veikla internete užsiimantys asmenys.

Atliekant analizę taip pat stebėti asmenys, kurie: gauna pajamas iš veiklos socialinėje erdvėje (www.youtube.com, www.facebook.com ir pan.) bei naudojantis tarptautinėmis aukcionų sistemų platformomis (www.ebay.com, www.amazon.com), gauna pajamas per internetinę svetainę www.upwork.com (svetainė suveda laisvųjų profesijų veikla užsiimančius asmenis su potencialiais darbų užsakovais) ar panaudojant "Affiliate marketing" paslaugas, vykdo atsiskaitymus elektroniniais pinigais arba naudojasi elektroninių mokėjimo įstaigų paslaugomis.

Prezidentė pritarė laisvės atėmimui iki 8 metų už mokesčių nemokėjimą >>

Padalinys, kurio pagrindinis tikslas stebėti ir kontroliuoti, ar verslaujantys internete sumoka jiems nustatytus mokesčius, veiklą pradėjo tik 2016 metų pabaigoje ir rėmėsi ankstesniais metais tuo pačiu tikslu VMI įgyvendinto projekto "Elektroninė prekyba" gerąja patirtimi.

VMI primena, jog Lietuvos piliečiai privalo deklaruoti atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas užsienio valstybės kredito įstaigose, jei metinė apyvarta sąskaitoje viršija 15 tūkstančių eurų. Pranešimą apie sąskaitas (FR0526 forma) galima pateikti naudojantis VMI elektroninio deklaravimo sistema (https://deklaravimas.vmi.lt/), taip pat atsiųsti paštu ar atnešti į VMI teritorinį padalinį.

67
Tegai:
verslas, internetas, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Lietuva
Dar šia tema
Internetinės parduotuvės įves mokesčius siuntoms iki 22 eurų
Lietuvos gyventojai partijoms skyrė beveik 1 mln eurų pajamų mokesčio
Mokesčių inspekcija pranešimais primins gyventojams apie mokėtinus mokesčius
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams

(atnaujinta 19:21 2020.09.24)
Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau lapkritį, praneša VKJ spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių — 2,18 ct/kWh. Planuojama, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

"Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą. Šis šilumos tiekimo aukcionas, kuriame dalyvavo VKJ, yra pirmas žingsnis šio siekio link", — sakė VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pranešime teigiama, kad VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia — apie 240 MW.

Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.

Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Tegai:
šiluma, Vilnius, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys iš Rusijos
Rail Baltica geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva įgis kelią į niekur, jei pati užbaigs "Rail Baltica" statybas

(atnaujinta 16:27 2020.09.24)
Tuo tarpu keleivių srautams Baltijos šalyse šio projekto realizacija nereikalinga, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Savarankiškas "Rail Baltica" projekto įgyvendinimas gali turėti įtakos Lietuvos biudžetui ir finansinėms galimybėms, interviu Sputnik Lietuva sakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

"Jei Lietuva šį projektą užbaigs anksčiau nei kitos Baltijos šalys, jei vis tik aptarinės ne tik finansavimo galimybes, bet ir realiai finansuos pačias statybas, tai iš tiesų reikš, kad yra geležinkelio ruožas, kuris niekur neveda. O pačioje Lietuvoje keleivių srautas yra itin mažas. Iš tiesų keleivių srautas visose trijose Baltijos šalyse nereikalauja sukurti tokios naujos modernios geležinkelių infrastruktūros. Atitinkamai, šiuo atveju tai taps paminklu Europos infrastruktūros plėtros planams", — sakė ekspertas.

Tuo tarpu, kaip pažymėjo Kondratjevas, pats "Rail Baltica" projektas nesuteiks postūmio Lietuvos ekonomikai.

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič "Rail Baltica" projektą pavadino viena svarbiausių strateginių Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo krypčių, kuri taip pat prisideda prie regiono saugumo gerinimo.

Į Lietuvą atvyko Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas (Andrzej Adamczyk), kuris vizito metu pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą "Rail Baltica" ir ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo gerinant pasienio regiono kelių infrastruktūrą.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
Lietuva, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministro teigimu, Kaunas — sparčiausiai besivystantis miestas
Baltijos šalys kartu su Lenkija stiprins bendradarbiavimą 5G ryšio tinklų diegimo srityje
Kitais metais startuos naujas traukinys iš Vilniaus į Varšuvą
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Politologas: Baltarusijos nepaveiks tai, kad Europa nepripažins Lukašenkos prezidentu

(atnaujinta 21:36 2020.09.24)
Šalys, pareiškusios nuomonę apie Baltarusijos valdžią, nepersvarstė savo santykių su šia šalimi, sakė politologas Aleksandras Asafovas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Nė viena iš Europos šalių nenutraukė prekybos santykių su Baltarusija ar kaip nors kitaip jų neperžiūrėjo, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Aleksandras Asafovas.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Ir Lukašenka supranta, ir parlamentarai iš šių šalių, kurie su gana rimta retorika kaltina Lukašenką valdžios užgrobimu, taip pat tai žino. Tai būtinas politinis žaidimas, kuris iš esmės neturės įtakos tų šalių, tarp jų ir pačios Baltarusijos ekonomikai. Kalbant apie Lukašenką, jis išdidžiai neša paskutiniojo Europos diktatoriaus titulą. <...> Dabar jis vėl turi savo įgaliojimus ir elgiasi taip pat, kaip ir anksčiau, todėl jokių pokyčių nei jam asmeniškai, nei šaliai kol kas nebus", — sakė jis.

Trečiadienį įvyko Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos inauguracija. Iš anksto apie tai nebuvo pranešta. Kai kurios Europos šalys ir JAV paskelbė, kad nepripažįsta Lukašenkos šalies vadovu.

Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jokia ceremonija nepadarys Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu.

Tegai:
prezidento rinkimai, Europa, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją
Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis