Euro, archyvinė nuotrauka

Finansų ministras: siekiame, kad Lietuva taptų Fintech tarptautiniu centru

50
(atnaujinta 15:59 2018.01.14)
Centrinės ir Rytų Europos regiono "Euromoney" konferencijoje finansų ministras Vilius Šapoka pristatys Baltijos šalių kapitalo rinkos sukūrimo projektą ir Lietuvos siekį tapti finansinių technologijų ir inovacijų centru regione

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Sausio 15-16 dienomis finansų ministras Vilius Šapoka dalyvaus didžiausioje Centrinės ir Rytų Europos regione "Euromoney" konferencijoje Vienoje, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Konferencijoje Šapoka kalbės apie pernai inicijuotą bendros trijų Baltijos šalių kapitalo rinkos sukūrimo projektą, Lietuvos siekį tapti finansinių technologijų ir inovacijų centru regione, taip pat pristatys ekonominę ir finansinę situaciją šalyje.

"Lietuvos žmonės ir verslas yra imlūs naujovėms, turi daug idėjų ir negaili energijos joms įgyvendinti. Siekiame, kad mūsų šalis, turinti modernią infrastruktūrą ir puikius savo srities specialistus, taptų Fintech tarptautiniu centru. Be to, Lietuva — dinamiška šalis, todėl čia sprendimai priimami operatyviau ir pokyčiai įvyksta greičiau", — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos kapitalo rinka padės Baltijos šalims mažinti apribojimus, didins konkurenciją bei rinkos patrauklumą investuotojams. Šia iniciatyva bus siekiama kurti naujas darbo vietas taip didinant ekonomikos pridėtinę vertę.

"Tikiu, jog bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos sukūrimas sukurs geresnes sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti finansavimo šaltiniais, padidins konkurenciją finansų rinkose bei išplės galimybes investuoti į naujas finansines priemones", — teigia Šapoka.

Fintech ir kapitalo rinkų plėtra yra vienas Vyriausybės programos prioritetų. Lietuva patraukli pasaulio Fintech bendrovėms plėstis ne tik dėl greičiausio interneto, bet ir dėl sukurtos infrastruktūros, palankios verslui aplinkos bei sparčiausiu Europos Sąjungoje licencijavimo procesu. Tikimasi, jog naudojantis šiomis finansinėmis technologijomis įmonių, turinčių licenzijas teikti elektroninius mokėjimus, šiemet Lietuvoje padaugės trigubai.

"Euromoney" konferencijoje politikos formuotojai, investuotojai, finansinių institucijų bei akademininės bendruomenės atstovai aptars regiono ekonominę ir finansinę padėtį bei finansų rinkų tendencijas.

50
Tegai:
Fintech, inovacijos, "Euromoney" konferencija, Vilius Šapoka, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pirmoji tarp Baltijos šalių įstojo į CERN
Išmanūs miestai bus aptarti "Inovacijų savaitėje" Lietuvoje
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos krovinių išėjimas Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones

(atnaujinta 16:15 2020.09.25)
Anksčiau prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino nukreipti krovinių srautus iš Baltijos į kitus maršrutus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Klaipėdos uostas rizikuoja nukentėti nuo ekonominių padarinių, kuriuos sukelia griežta Vilniaus laikysena Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos atžvilgiu. Pranešė naujienų agentūra AFP.

Ust Lugos uostas
© Sputnik / Константин Чалабов

Beveik iš karto po kaimyninės šalies prezidento rinkimų Lietuva pradėjo kištis į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos valdžia nepripažįsta Lukašenkos valdžios teisėtumo ir nuolat skelbia, kad neva prezidento lenktynių rezultatai buvo "suklastoti".

Vilnius taip pat įvedė sankcijas 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Baltarusijos lyderį, ir ketina šį sąrašą išplėsti kartu su Ryga ir Talinu. Tikėtina, kad joje bus apie šimtą žmonių.

Reaguodamas į ribojančias priemones, kurių ėmėsi Lietuva, Lukašenka grasino nukreipti krovinių srautus iš Klaipėdos uosto į kitus maršrutus.

Kaip pažymi AFP, Klaipėda yra didžiausias Baltijos uostas. Per metus per ją pravažiuoja daugiau nei 45 milijonai tonų krovinių, iš kurių Baltarusijos krovinių srautas sudaro daugiau nei ketvirtadalį.

"Baltarusijos sausųjų krovinių laivas yra labai svarbus Klaipėdos uostui", — agentūrai sakė Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Savo ruožtu Lietuvos įmonių konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sakė, kad Klaipėdoje veikiančios įmonės labai atidžiai seka naujausią informaciją šia tema.

"Kai kurioms įmonėms tai reikš gana didelį neigiamą ekonominį poveikį", — sakė jis.

Be naftos produktų, kurie perkraunami Lietuvos uoste, Minskas taip pat naudoja Klaipėdą trąšoms eksportuoti į didžiausią kalio gamintoją pasaulyje "Belaruskali".

Latakas mano, kad Klaipėda yra artimiausia Baltarusijos trąšų gamyklų vieta, todėl praktiškai bus sunku šiuos srautus nukreipti, nes Minskui reikalinga sutarta tiekimo grandinė.

Anot jo, jokių pokyčių nei Klaipėdos uoste, nei Lietuvos geležinkelyje neregistruota. Apie išsamesnes pasienio patikras pastarosiomis dienomis pranešė tik Lietuvos sunkvežimiai.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai reguliariai reikalauja pakartotinio balsavimo.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia nepakitę.

Krovinių srautų iš Baltijos šalių ir Rusijos Federacijos perorientavimo klausimas buvo aptartas abiejų šalių prezidentų — Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino — lygiu. Baltarusijos lyderis pabrėžė, kad tai būtų įmanoma, jei Maskva pasiūlytų ne blogesnes sąlygas nei Baltijos šalyse.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, Baltarusija, Klaipėdos uostas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams
Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"
Danske Bank, archyvinė nuotrauka

Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"

(atnaujinta 10:27 2020.09.25)
Daroma prielaida, kad tai buvo padaryta naudojant "veidrodinės prekybos" metodą, perkant ir parduodant akcijas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. "Danske bankas" ir "Deutsche bank" įtariami įtartinų operacijų vykdymu per "Danske" banko skyrių Lietuvoje, praneša TASS su nuoroda į Danijos radiją (DR), kuris remiasi žurnalistinio tyrimo duomenimis.

Manoma, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, 2012–2015 metais "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai plaunant pinigus iš Rusijos". Tam buvo naudojamas vadinamasis "veidrodinės prekybos" metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Pranešama, kad per "Danske" banko skyrių Lietuvoje buvo pervesta apie 540 milijonų eurų.

Anksčiau amerikiečių portalas "BuzzFeed" pranešė, kad nemažai visame pasaulyje žinomų bankų padėjo savo klientams apeiti sankcijas ir išplauti neteisėtai gautas dviejų trilijonų dolerių lėšas laikotarpiu nuo 1999 iki 2017 metų. Leidinyje nurodyta JAV Iždo departamento Kovos prieš finansinius nusikaltimus padalinio FinCEN medžiaga. Visų pirma dokumentuose buvo paminėtas "Deutsche bank".

Skandalas dėl Skandinavijos bankų

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo, susijusio su įtarimais dėl pinigų plovimo, centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio atveju, jam gresia bauda iki šešių milijardų eurų.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, 2007–2015 metais per Estijos skyrių įvykdyta iki 234 mlrd. dolerių įtartinos kilmės operacijų, didžiąją pinigų dalį neteisėtai gavo klientai iš Rusijos, taip pat iš JK, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", Švedijos "Swedbank" taip pat gali būti susijęs su pinigų plovimu per Estijos skyrių. Jo veikla taip pat tiriama JAV.

Po to "Danske Bank" paskelbė apie savo veiklos nutraukimą Baltijos šalyse ir Rusijoje. Latvija ir Estija susirūpino, kad kiti Skandinavijos bankai, turintys filialus Baltijos šalyse, gali priimti panašų sprendimą.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, Danske Bank
Dar šia tema
Lietuva atrodo kaip Vakarų užkampis net ekonomikoje, tvirtina analitikas
Baltijos šalyse "išteisinami" užsienio bankai Rusijos sąskaita, tikina ekspertė
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus