Instrumentai, archyvinė nuotrauka

Vilniaus rajono verslininkai nepatenkinti ŽŪM išlygomis

22
(atnaujinta 09:05 2018.01.18)
Vilniaus rajono verslininkai jaučiasi diskriminuojami, nes tik šiam Lietuvos rajonui Žemės ūkio ministerija taiko išimtinę sąlygą

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Vilniaus rajono kaimo verslininkai jaučiasi diskriminuojami dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nustatytų kriterijų paramai verslo pradžiai ir plėtrai gauti, teigiama LRT reportaže.

Vilniaus rajone yra per 2600 įvairių veikiančių įmonių. Prie jų augimo prisideda Darbo birža, kuri skiria subsidijas naujoms darbo vietoms kurti.

Keletas Vilniaus rajono kaimo vietovėse dirbančių verslininkų pernai bandė pasinaudoti ir Kaimo plėtros programa verslo plėtrai. Tačiau negalėjo gauti papildomų 5 balų, kurie skiriami savivaldybėms, kuriose nedarbas didesnis negu Lietuvos vidurkis. Vilniaus rajonas — būtent toks.

"Liūdina tas faktas, kad ministerija sąlygose įrašė Vilniaus rajoną kaip išimtį gaunant priklausančius 5 balus prie paraiškos vertinimo. Manau, kad ši sąlyga neturėjo būti įrašyta ir Vilniaus rajono verslininkai turėjo turėti lygias galimybes su visos šalies verslininkais kurti darbo vietas rajone", — teigia Vilniaus rajono merės patarėja Aleksandra Černiauskienė.

Tačiau Žemės ūkio ministerija turi kitokią nuomonę.

"Remdamasi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintu strateginiu planu, matome, kad yra kiti statistiniai, socialiniai, ekonominiai, demografiniai kriterijai, kur Vilniaus rajono savivaldybė išsiskiria iš kitų savivaldybių — ir gyventojų skaičiaus nuolatiniu augimu, ir tiesioginių užsienio investicijų augimu, ir ktita. Matome, kad Vilniaus rajono savivaldybė turėtų būti traktuojama taip pat kaip ir kitos žiedinės savivaldybėmis", — teigia žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.

Vienas nepatenkintų verslininkų pavydžių — Vilniaus rajono Bezdonių kaime iškilęs naujas cechas, kuriame gaminami biuro baldai eksportui ir vidaus rinkai. Naujam cechui įrengti investuotos savos lėšos, o pagal Vietinio užimtumo projektą gauta subsidija — 92 tūkstančiai eurų iš Darbo biržos. Už tas lėšas įsigytos automatizuotos staklės, pakavimo įranga ir, kaip žadėta, sukurtos šešios naujos darbo vietos. Tačiau papildomų 5 balų prie paraiškos negalėjo gauti.

Pasak Taraškevičiaus, paramos atrankos kriterijus ministerija kasmet peržiūri ir neatmeta, kad jie gali būti pakeisti atsižvelgiant ir į Vilniaus rajono padėtį.

22
Tegai:
verslininkai, darbo rinka, verslas, Žemės ūkio ministerija, Vilniaus rajonas
Dar šia tema
Skvernelis palaiko pramonės parko steigimą Vilniaus regione
Europos Komisija: Lietuva yra tarp sparčiausiai augančių novatorių
Discussion