Nauja Lietuvos energija vadovybė, nuotrauka iš įvykio vietos

"Lietuvos energijai" vadovaus buvęs Silicio slėnio bendrovės vadovas

62
(atnaujinta 19:08 2018.02.01)
Valstybės valdomos įmonių grupės "Lietuvos energija" stebėtojų taryba ketverių metų kadencijai suformavo naująją patronuojančios bendrovės valdybą, kuri išrinko įmonės valdybos pirmininką ir generalinį direktorių

VILNIUS, vasario 1 — Spuntik. Valdybos nariais ketveriems metams išrinkti Darius Maikštėnas, Darius Kašauskas, Vidmantas Salietis, Živilė Skibarkienė ir Dominykas Tučkus, rašoma "Lietuvos energijos" pranešime spaudai.

"Lietuvos energijos" valdybos pirmininku ir bendrovės generaliniu direktoriumi, atsižvelgus į stebėtojų tarybos rekomendaciją, išrinktas Darius Maikštėnas. Jis pastaruoju metu vadovavo inovatyvius telekomunikacinius sprendimus siūlančiai Silicio slėnyje įkurtai tarptautinei bendrovei "Wider Communications", kuri veiklą JAV ir Didžiojoje Britanijoje vykdo su "WiderFi" ženklu. Prieš tai Maikštėnas buvo rizikos kapitalo fondo "Nextury Ventures" patarėjas, ėjo bendrovės "Omnitel" viceprezidento pareigas,  buvo LESTO nepriklausomas valdybos narys ir valdybos pirmininkas. Maikštėnas yra Harvardo verslo mokyklos vadybos programos (General Management Program) absolventas, Baltijos vadybos institute įgijęs verslo administravimo magistro laipsnį.

"Tikiu, kad naujoji "Lietuvos energijos" valdyba efektyviai įgyvendins įmonių grupei keliamus tikslus, užtikrins veiklos skaidrumą, socialinę atsakomybę, kurdama didesnę vertę šalies gyventojams bei verslui", — sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Naująja "Lietuvos energijos" valdybos nare paskirta Živilė Skibarkienė, kuri iki šiol septynerius metus vadovavo "Šiaulių banko" teisės ir administravimo tarnybai. Skibarkienė Vilniaus universiteto Teisės fakultete yra įgijusi teisės magistro laipsnį, o Mykolo Romerio universitete — socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį.

Naujuoju "Lietuvos energijos" valdybos nariu taip pat paskirtas ir dabartinis energetikos grupei priklausančios įmonės "Energijos tiekimas" vadovas Vidmantas Salietis. Pastarajai įmonei jis vadovauja nuo 2015 metų lapkričio. Prieš tai Salietis trejus metus ėjo "Lietuvos energijos gamybos" valdybos nario pareigas. Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje jis yra baigęs verslo administravimo studijas.

Išrinkti "Lietuvos energijos" valdybos nariai kuruos atitinkamas įmonių grupės veiklos sritis. Darius Kašauskas vadovaus įmonių grupės finansams ir iždui. Dominykas Tučkus toliau kuruos gamybą, paslaugas ir plėtrą. Vidmantui Saliečiui paskirta korporatyvinio valdymo sritis, o Živilė Skibarkienė bus atsakinga už organizacijos vystymą.

"Lietuvos energijos" valdybos narių ir generalinio direktoriaus atrankos procesas sulaukė itin didelio susidomėjimo — atrankos procese iš viso dalyvavo daugiau kaip 350 kandidatų, atranka truko tris mėnesius — nuo 2017 metų lapkričio pradžios, o galutiniame sąraše varžėsi 25 kandidatai, tai yra, po 5 kandidatus į kiekvieną valdybos nario poziciją.

62
Tegai:
vadovas, Lietuvos energija, Lietuva
Dar šia tema
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA)
Dėl energijos tiekėjo kaltės atsiradusios nepriemokos – tik už du mėnesius
Kaip taupyti energiją papasakos tiekėjai
Elektros energija Lietuvoje atpigo 13%
Klaipėdos SGD terminalas

"Achema" mėgino paaiškinti, kodėl SGD vartotojai patiria didžiulius nuostolius

(atnaujinta 22:35 2020.12.03)
"Achemos" koncernas pažymėjo, kad "Ignitis" užsakomi ir nuolat kiekvienais metais perkami 4 laivai yra papildoma našta kiekvienam Lietuvos gamtinių dujų vartotojui ir verslui

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Lietuvos koncerno "Achema" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas pakomentavo situaciją apie įmonės atsakomybę už didžiulius nuostolius, kuriuos patiria Lietuvos gamtinių dujų vartotojai.

Jis priminė, kad Klaipėdos SGD terminalo išlaikymas gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje kainuoja 70–80 milijonų eurų per metus. Šioje sumoje paties SGD laivo ir su juo susijusios infrastruktūros išlaikymas ir priežiūra kainuoja apie 45 mln. eurų, o kita suma 25–35 mln. eurų per metus tenka AB "Ignitis" priklausančioms bendrovėms.

"Šiais metais 25 – 35 mln. eurų iš visų Lietuvos naudotojų surinktais pinigais „Ignitis“ kompensuoja patiriamus nuostolius dėl finansiškai nenaudingos ir komerciškai nesėkmingai sudarytos sutarties su Norvegų dujų tiekėja „Equinor“, kurios sąlygos nėra atskleidžiamos", — sakė Miliauskas.

Pasak jo, Lietuvos koncernas "Achema" ne kartą viešai iškėlė šį klausimą.

"Mums yra nesuprantama, kaip valstybės valdoma įmonė "Ignitis", pirkdama tokias pat suskystintas gamtines dujas kaip ir AB "Achema", iš tos pačios norvegų bendrovės "Equinor", sumoka žymiai daugiau. Mūsų skaičiavimais, kiekvienais metais "Ignitis" permoka "Equinor" apie 25 – 35 mln. eurų, nors kaip minėta, dujos vežamos iš to paties šaltinio, su tokiais pačiais laivais ir tuo pačiu laikotarpiu", — pridūrė jis.

"Achemos" generalinis direktorius teigė, kad visi Lietuvos vartotojai, įskaitant ir koncerną, mokantį didžiausią terminalo dalį, kenčia nuo to, kad "Ignitis" permoka už SGD. Vyriausybei priėmus Energetikos ministerijos pasiūlymą, tikimasi, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo paslaugos kaštai, kuriuos dengia visi Lietuvos vartotojai sumažėtų apie 50 procentų.

"Ignitis" nurodo, esą šie nuostolingai perkami iš "Equinor" 4 laivai yra perkami, kad būtų užtikrintas SGD terminalo veikimas. Teigiama, kad per metus turi būti perkraunami bent 4 laivai, jog SDG terminalas galėtų pastoviai funkcionuoti. Tačiau metų statistika kalba visiškai priešingai — pastaruosius penkis metus SGD terminale buvo perkraunami ne mažiau kaip dešimt laivų per metus, o šiemet net 20, kaip ir praeitais 2019 metais", — sakė Miliauskas.

Tikimasi, kad tik kitais metais SGD terminale "Achema" aptarnaus 14 laivų.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, "Ignitis" užsakomi ir nuolat kiekvienais metais perkami 4 laivai neturi jokio pagrindimo, nes jie neatlieka nei saugumo užtikrinimo funkcijos, neturi ekonominės logikos, yra papildoma našta kiekvienam gamtines dujas vartojančiam Lietuvos gyventojui ir verslui.

"Norėtume tikėtis, jog valstybės institucijų ir "Ignitis" sprendimai šiuo klausimu bus logiškai pasverti, atitiks rinkos veikimo principus, atsiradusios problemos bus sprendžiamos, o niekam nereikalingi valstybės įmonių nuostoliai — nebus perkeliami visiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams", — apibendrino jis.

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai atsieina per brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Rusijos degalų tiekimai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurio pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą. Energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad šiuo metu susiklosto situacija, kai nenutrūkstamam SGD terminalo darbui ir būtiniems technologiniams procesams užtikrinti reikia tiek pat ar net daugiau lėšų nei kasmetinei Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros priežiūrai.

Interviu Sputnik Lietuva Igoris Juškovas, Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas, pažymėjo, kad iš JAV į Lietuvą atkeliavo nedaug SGD. Pasak eksperto, Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transportavimo kelio. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
SGD, Achema, Lietuva
VIlniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

Nuledinimo projektui Vilniaus oro uoste skirta apie 3,5 mln. eurų ES fondo lėšų

(atnaujinta 12:35 2020.12.03)
Įgyvendinus projektą, sostinės oro uoste bus pasirūpinta mažesne aplinkos tarša bei saugesniu orlaivių manevravimu, bendra nuledinimo projekto vertė siekia 8,5 mln. eurų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Skirtas finansavimas orlaivių nuledinimo projektui Vilniaus oro uoste, praneša Susisiekimo ministerija.

Kitais metais Vilniaus oro uoste planuojama sumontuoti naujus dirvožemio ir gruntinių vandenų taršos prevencijai skirtus valymo įrenginius, pagerinti ledo tirpdymo medžiagų tvarkymą bei įrengti nuotekų surinkimo stebėjimo sistemas. Šiam projektui Susisiekimo ministerija skiria ES fondo lėšas.

Pranešama, kad įgyvendinus projektą sostinės oro uoste bus pasirūpinta ne tik mažesne aplinkos tarša, bet ir saugesniu orlaivių manevravimu: nuledinimo aikštelės bus arčiau pakilimo tako, todėl sutrumpės laikas nuo procedūros atlikimo pabaigos iki lėktuvo pakilimo, bus sunaudojama mažiau nuledinimo procese naudojamų medžiagų ir efektyviau užtikrinamos geresnės orlaivio aerodinaminės savybės. Taip pat lėktuvams rečiau kils poreikis pakartotinai atlikti nuledinimo procedūrą.

Nuledinimo procedūrų metu susidariusios nuotekos bus išvalomos prieš išleidžiant į miesto nuotekų surinkimo sistemas.

Bendra projekto vertė 8,56 mln. eurų, ES Sanglaudos fondo lėšos 3,49 mln. eurų.

Rugsėjo mėnesį Susisiekimo ministerija skyrė per 12 milijonų ES fondo lėšų Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbams.

Šiomis lėšomis numatoma rekonstruoti "A" ir "B" riedėjimo takus, įrengiant naujus signalinius žiburius, patobulinti gruntinių vandenų ir nuotekų surinkimo sistemas. Be to, už skirtas lėšas bus išplėstas šiaurinis peronas, kuriame šalia kilimo tūpimo tako atsiras naujos 8 orlaivių stovėjimo aikštelės. Taip pat numatoma pailginti ir išplatinti orlaivių riedėjimo F taką, pratęsiant jį kartu įrengti paviršinių nuotekų tinklus, drenažą, LED žiburių sistemas. Numatoma įrengti dar vieną, naują orlaivių riedėjimo Z taką.

Tegai:
ES finansavimas, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Ispanijos oro uoste užsidegė "British Airways" keleivinis lėktuvas — video
Nufilmuotas Tu-22M3 skrydis nepalankiomis oro sąlygomis
Viename iš Rusijos oro uostų rastas krepšys su padidėjusia fonine radiacija
Lietuvos oro uostai prisijungia prie tarptautinės COVID-19 saugumo chartijos
Data

Kokia šiandien diena: gruodžio 4-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.12.03)
Nuo gruodžio 4 dienos iki metų galo lieka 27 dienos, dienos ilgis — 07 val. 36 min. Savo vardadienį šiandien švenčia Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas

Gruodžio 4 yra 338-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 339-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 27 dienos.

2020 metų gruodžio 4 dieną saulė teka 08:20, leidžiasi 15:56, dienos ilgis — 07 val. 36min.

Šv. Barbora

Gruodžio 4-oji — Šv. Barboros varduvės.

Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, t.y. per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro. Taip pat tikima, kad jai meldžiantis apsisaugoma nuo žaibo, gaisrų.

Anot legendos, Barbora buvusi Mažosios Azijos turtuolio Dioskuro dukra. Tėvas labai saugojo dukrą ir net uždarė bokšte, kad jos nesuviliotų nuolatiniai gerbėjai. Barbora įtikėjo, apsikrikštijo ir buvo už šį poelgį tėvo pasmerkta. Romėnų valdžia ją kankino ir nukirsdino tėvo kardu. Tikima, kad po jos mirties tėvą nutrenkė žaibas.

Barbora vaizduojama su karūna ant galvos, su suknele ir ilgu apsiaustu. Dažniausiai ji kairėje rankoje laiko kalaviją, o dešinėje taurę arba palmės šakelę.

Savo vardadienį šiandien švenčia Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas.

Ši diena istorijoje

1533 metais sulaukęs 3 metų amžiaus Ivanas IV, vėliau persivadinęs Ivanu Rūsčiuoju, tapo Rusijos caru.

1642 metais mirė kardinolas Rišeljė — faktinis Prancūzijos valdovas Liudviko XIII karaliavimo metais.

1679 metais sulaukęs garbingo 91-erių metų amžiaus mirė žymus anglų filosofas Tomas Hobsas.

1791 metais Londone pradėtas leisti seniausias pasaulyje sekmadieninis laikraštis "Observer".

1892 metais gimė Ispanijos diktatorius (1936–1975) generolas Fransiskas Frankas.

1918 metais Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Vudrovas Vilsonas atvyko į Paryžiaus taikos konferenciją, kur buvo aptartos Versalio Taikos sutarties pasirašymo sąlygos.

1980 metais lėktuvo katastrofoje netoli Lisabonos žuvo Portugalijos premjeras Fransiskas Sa Karneiras.

1991 metais Libane paleistas laisvėn ilgiausiai įkaitu laikytas amerikietis: žurnalistas Teris Andersonas nelaisvėje išbuvo 2 454 dienas.

1994 metais teroristas viename Stokholmo naktinių klubų nužudė tris ir sužeidė 21 lankytoją.

1998 metais Turkijos vyriausybės daliniai per susirėmimus pietrytinėje šalies dalyje nukovė 22 kurdų sukilėlius.

2010 metais populiariausios, 29 metus rodytos Vokietijos televizijos laidos "Wetten, dass...?" ("Norite lažintis ... ?") buvo nuspręsta neberodyti, kai vienas varžybų dalyvis, milijonams žiūrovų stebint tiesioginę transliaciją, buvo sunkiai sužeistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai