Pinigai, archyvinė nuotrauka

Finansų ministerija: valstybės skola sumažėjo 3,1%

75
(atnaujinta 12:14 2018.02.07)
Kaip teigia finansų ministras Vilius Šapoka, euroobligacijų emisija buvo išpirkta, naudojant skolintas lėšas, tačiau jos gautos su žymiai mažesnėmis palūkanomis

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Finansų ministerija išpirko 1.329,756 milijono eurų euroobligacijų emisiją, taip sumažindama valstybės skolą 3,1% numatomo 2018 metų bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

SoDra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Išpirkta 2007 metų spalį išleista 600 milijonų eurų euroobligacijų emisija, kuri buvo papildyta du kartus po 400 milijonų eurų. Bendra šios emisijos suma siekė 1,4 milijardo eurų ir už ją buvo mokamos 4,85% metinės palūkanos.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Lietuva 550 milijonų eurų papildė 10 ir 30 metų trukmės euroobligacijų emisijas, išplatintas gegužę. 10 metų euroobligacijų emisija, kurios nominali vertė sudaro 1,1 milijardo eurų, yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją — už ją mokama 0,95% metinių palūkanų. Už 30 metų euroobligacijų emisiją, kurios nominali vertė sudaro 750 milijonų, Lietuva moka 2,1% metinių palūkanų.

"Ši emisija išpirkta, naudojant skolintas lėšas, tačiau jos gautos su žymiai mažesnėmis palūkanomis. Fiskalinės drausmės taisyklėmis paremta biudžeto politika skatina investuotojus teigiamai vertinti mūsų šalį, todėl mažėja skolinimosi kaina. Atsakingai valdant viešuosius finansus mažėja ir mūsų šalies skolinimosi poreikis", — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Anot ministro, emisijos grąžinimas leis sutaupyti palūkanų mokesčių išlaidas, o tuos pinigus bus galima panaudoti prioritetinėms sritims finansuoti.

Šiemet Lietuva planuoja pasiskolinti 1,4 milijardo eurų, didžioji lėšų dalis taip pat bus skirta ankstesnei skolai grąžinti. Numatoma, kad valstybės skola 2018 metų pabaigoje sudarys apie 36,5% BVP.

75
Tegai:
valstybės skola, Finansų ministerija, Vilius Šapoka
Ūkininkas

Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino

(atnaujinta 09:29 2020.05.28)
Didžiausią lėšų dalį gaus pieno sektorius, nes šiame sektoriuje dirbančios įmonės ir gamintojai labai priklauso nuo situacijos eksporto rinkose

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriams iš valstybės biudžeto bus skirti 174 milionai eurų, kad būtų sumažintas neigiamas COVID-19 pandemijos ir karantino poveikis. Apie tai pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kiek anksčiau, siekiant išsaugoti žemės ūkio sektoriaus likvidumą ir didinti finansinių paslaugų prieinamumą bei sumažinti skolinimosi kaštus, taip pat sudaryti sąlygas kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką tiems ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į jų kompensavimą, buvo skirta dar 52 mln. eurų.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos vadovas Andrius Palionis pareiškė, kad žemės ūkio ir maisto sektorius yra reikšmingas kiekvienam šalies gyventojui, nes tai ir sukurtos darbo vietos, ir eksporto kuriama pridėtinė vertė.

Iš 174 mln. eurų daugiausia teks pieno sektoriui — net 120 mln. eurų. Perdirbimo įmonėms skirta 101,5, o pieno gamintojams — 18,5 mln. eurų.  Tokią ženklią paramos lėšų sumą pieno sektoriui nulėmė jo priklausomybė nuo situacijos eksporto rinkose (daugiau kaip pusė viso perdirbto pieno gaminių yra eksportuojama) bei didelis pieno gamintojų skaičius (pieno gamyba užsiiima apie 20 tūkst. ūkių).

Pieno gamintojams 18,5 mln. eurų numatoma už du šių metų mėnesius (balandį - gegužę), o perdirbimo įmonėms — už birželio — lapkričio mėnesius, tačiau įmonės privalės išlaikyti 2017-2019 metų atitinkamo mėnesio pieno supirkimo kainas.

ES vėliava
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Laikinoji valstybės pagalba kiaulių laikytojams siekia 3,5 mln. eurų, 12 mln. eurų atiteks galvijų laikytojams už parduotus galvijus, o daržovių augintojams - 2 mln. eurų.

Dar 20 mln. eurų bus skirti užtikrinti paramos mokėjimą įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą paukštienos ir kiaušinių sektoriuose.  O 8 mln. eurų atiteks įmonėms, vykdančioms žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą galvijienos sektoriuje.  

Taip pat 8,5 mln. eurų Vyriausybė nuspendė skirti kompensuoti prarastas žemdirbių pajamas dėl 2018 metų sausros. Siekiama, kad  pinigai žemdirbius pasiektų šį ketvirtį.

Į paramą galės pretenduoti Lietuvoje veikiantys nuostolių dėl COVID-19 epideminės situacijos patyrę gamintojai arba perdirbėjai, atitinkantys atskiroms valstybės pagalbos schemoms keliamus reikalavimus. Trys priemonių schemos bus pradėtos taikyti jau šį birželį.  Visoms šioms minėtoms valstybės pagalbos schemoms dar turės būti suteiktas oficialus Europos Komisijos patvirtinimas.

Dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių patyrė ekonominę žalą — dėl karantino dauguma įmonių buvo priverstos laikinai sustabdyti veiklą.

Lietuvoje iki birželio 16 dienos galioja karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,4 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 349 tūkst.

Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
© Sputnik /
Viskas, ką reikia žinoti apie pagalbą po karantino
Tegai:
pandemija, koronavirusas, karantinas, ūkininkai, žemės ūkis, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Lietuvoje pieno kainos krito beveik dešimčia procentų
Neškit grikius glėbiais. Atsargos lietuviams buvo naudingos, bet ne dėl karantino
Nafta

Naftos kainų kritimas paspartėjo nerimo dėl Kinijos ir JAV santykių

(atnaujinta 10:34 2020.05.28)
Pasiūlymų teikėjai pesimistiškai vertina padidėjusią įtampą tarp JAV ir Kinijos. JAV prezidentas Donaldas Trampas trečiadienio vakarą pažadėjo netrukus paskelbti priemones, kurių JAV ketina imtis prieš Kiniją reaguodama į Kinijos valdžios veiksmus Honkongo atžvilgiu

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Pasaulio naftos kainų nuosmukis paspartėjo trečiadienio popietę ir parodė padidėjusią įtampą tarp JAV ir Kinijos, kurios pasižymi didžiausia pasaulio ekonomika, praneša RIA Novosti.

Liepos 13 dieną ateities sandorių kaina už Šiaurės jūros "Brent" žalią naftą sumažėjo 1,66 % — iki 35,58 dolerių už barelį, WTI žalios naftos ateities sandorių kaina — 1,28 %, iki 33,91 dolerių už barelį. Trečiadienio rytą naftos kainų kritimas neviršijo 0,3 proc.

Pasiūlymų teikėjai pesimistiškai vertina padidėjusią įtampą tarp JAV ir Kinijos. JAV prezidentas Donaldas Trampas trečiadienio vakarą pažadėjo po poros dienų paskelbti priemones, kurių JAV ketina imtis prieš Kiniją reaguodama į Kinijos valdžios veiksmus Honkongo atžvilgiu.

Prekybininkai baiminasi, kad pablogėjus santykiams tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, gali padidėti naftos paklausos spaudimas, kuris jau susilpnėjo dėl koronaviruso pandemijos.

"Nepaisant pagerėjusių pagrindinių naftos rinkos rodiklių, "buliams" vis tiek yra keli šaukštai deguto statinėje medaus. Tai apima naujausią įtampos tarp JAV ir Kinijos bangą. Nauja JAV ir Kinijos prekybos karo grėsmė jau nėra tikėtina ir gali reikšti rizikingo turto katastrofą", — sakė PVM naftos brokeris Stephenas Brennockas, kurio nuomonę cituoja "Reuters".

Tuo pačiu metu konkurso dalyviai atkreipė dėmesį į Kinijos, kuri yra viena didžiausių naftos vartotojų pasaulyje, statistiką. Remiantis oficialiais duomenimis, pramonės įmonių pelnas balandžio mėnesį sumažėjo tik 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų kovo mėnesiu"— 34,9 proc.

Tegai:
ekonomika, JAV, Kinija, nafta
Dar šia tema
Lietuva gavo penktąjį per visą Klaipėdos terminalo istoriją SGD krovinį iš JAV
Naftos rinka tango ritmu: Saudo Arabijos klaidos brangiai atsiėjo
Lėktuvo  salonas, archyvinė nuotrauka

Pilotas paaiškino, kodėl skrydžio metu telefonas turi būti išjungtas

(atnaujinta 10:11 2020.05.28)
Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Britų pilotas paaiškino, kodėl telefonas turi būti išjungtas arba įjungtas į specialųjį režimą kelionių lėktuvu metu, praneša "Express".

Faktas yra tas, kad mobiliųjų telefonų signalai gali trikdyti orlaivių navigacijos sistemas. Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamas.

"Bėgant metams buvo atlikta keletas tyrimų, patvirtinančių ryšį tarp mobiliųjų telefonų naudojimo lėktuvo salone ir sistemos veikimo sutrikimų", — teigė oro bendrovės pareigūnas. "Nors orlaivių techninės galimybės pagerėjo, reguliavimo institucijos labai atidžiai vertina riziką, darančią įtaką skrydžių saugai."

Tuo tarpu buvusi stiuardesė Bobby Laurie sako, kad navigacijos sistemoje trikdžiai dėl veikiančio išmaniojo telefono yra reti.

"Tai atsitinka naudojant tam tikrus modelius arba jei mobiliuoju naudojasi keli keleiviai", — sako ji.

Daug dažniau kalbėjimas telefonu skrydžio metu gali sukelti trikdžius ryšio sistemoje, tai yra, trukdyti darbuotojams bendrauti tarpusavyje.

Tegai:
išmanusis telefonas, lėktuvas, skrydžiai
Dar šia tema
Avarinio nusileidimo metu keleivė įtraukta į lėktuvo iliuminatorių
Videofaktas: kas nutinka pasenusiems lėktuvams
Dažniausiai lėktuvai vėluoja dėl oro eismo apribojimų