Pinigai, archyvinė nuotrauka

Finansų ministerija: valstybės skola sumažėjo 3,1%

76
(atnaujinta 12:14 2018.02.07)
Kaip teigia finansų ministras Vilius Šapoka, euroobligacijų emisija buvo išpirkta, naudojant skolintas lėšas, tačiau jos gautos su žymiai mažesnėmis palūkanomis

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Finansų ministerija išpirko 1.329,756 milijono eurų euroobligacijų emisiją, taip sumažindama valstybės skolą 3,1% numatomo 2018 metų bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

SoDra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Išpirkta 2007 metų spalį išleista 600 milijonų eurų euroobligacijų emisija, kuri buvo papildyta du kartus po 400 milijonų eurų. Bendra šios emisijos suma siekė 1,4 milijardo eurų ir už ją buvo mokamos 4,85% metinės palūkanos.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Lietuva 550 milijonų eurų papildė 10 ir 30 metų trukmės euroobligacijų emisijas, išplatintas gegužę. 10 metų euroobligacijų emisija, kurios nominali vertė sudaro 1,1 milijardo eurų, yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją — už ją mokama 0,95% metinių palūkanų. Už 30 metų euroobligacijų emisiją, kurios nominali vertė sudaro 750 milijonų, Lietuva moka 2,1% metinių palūkanų.

"Ši emisija išpirkta, naudojant skolintas lėšas, tačiau jos gautos su žymiai mažesnėmis palūkanomis. Fiskalinės drausmės taisyklėmis paremta biudžeto politika skatina investuotojus teigiamai vertinti mūsų šalį, todėl mažėja skolinimosi kaina. Atsakingai valdant viešuosius finansus mažėja ir mūsų šalies skolinimosi poreikis", — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Anot ministro, emisijos grąžinimas leis sutaupyti palūkanų mokesčių išlaidas, o tuos pinigus bus galima panaudoti prioritetinėms sritims finansuoti.

Šiemet Lietuva planuoja pasiskolinti 1,4 milijardo eurų, didžioji lėšų dalis taip pat bus skirta ankstesnei skolai grąžinti. Numatoma, kad valstybės skola 2018 metų pabaigoje sudarys apie 36,5% BVP.

76
Tegai:
valstybės skola, Finansų ministerija, Vilius Šapoka
Prekyba JAV, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: kaip pandemija pakeis pasaulio ekonomiką

(atnaujinta 17:37 2020.10.25)
Koronaviruso pandemija atskleidė padėtį, kurioje atsidūrė Jungtinių Valstijų, Europos ir kitų šalių pagrindinės pramonės šakos, tarp jų ir sveikatos priežiūra

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Nepaisant daugybės teiginių, kad COVID-19 pandemija užkirto kelią globalizacijai, dar anksti pranešti apie pasaulinės ekonomikos modelio mirtį, įsitikinęs "Le Monde" apžvalgininkas Alenas Frašonas (Alain Frachon).

Nepaisant to, autoriaus įsitikinimu, globalizacija nuo šiol pakeis savo pavidalą: dabar prekių gamyba bus kuo arčiau jų pardavimo vietos. Jei Meksika taps prioritetine JAV gamybos sritimi, Europa turėtų pasikliauti Šiaurės Afrika, mano žurnalistas.

Kai kurie kategoriškai tikina, kad COVID-19 "nužudė" globalizaciją, o kiti teigia, kad "tai ir yra globalizacija", tai yra, galutinis jos agonijos įsikūnijimas, nes be pasaulinės prekybos nebūtų pandemijos, skelbti apie šios tvarkos mirtį per anksti, sako "Le Monde" apžvalgininkas Alenas Frašonas. Tačiau, anot jo, koronavirusas pagreitino pokyčius, žymėdamas devintajame dešimtmetyje prasidėjusio ciklo, kuris visiškai atitinka naująjį liberalų ekonominį mąstymą, pabaigą.

Kaip pastebi autorius, jei šiaurėje globalizacija turi blogą reputaciją — ji kaltinama tuo, kad žemina viduriniosios klasės pragyvenimo lygį ir skatina industrializaciją, tai pietuose tai leido milijonams žmonių išbristi iš didelio skurdo ir netgi pereiti į viduriniosios klasės kategoriją. Būtent ​​dėl globalizacijos Pietų regionuose įvyko pramonės pakilimas, kuris pakeitė pasaulį, pabrėžia žurnalistas.

Tačiau COVID-19 pandemija atskleidė padėtį, kurioje atsidūrė Jungtinių Valstijų, Europos ir kitų šalių pagrindinės pramonės šakos, tarp jų ir sveikatos priežiūra, rašo Frašonas. 

Anot autoriaus, šiuo metu vyksta judėjimas priešinga kryptimi: link ekonominės nepriklausomybės atkūrimo net padidėjusių sąnaudų kaina. Ši tendencija nepanaikins globalizacijos, tačiau tarpetninę ekonomiką pavers "labiau regionine nei globalia". Pavyzdžiui, Viduržemio jūros šalių ekonominės perspektyvos instituto vadovas Jean'as-Louis'as Guigou 10 metų kalbėjo apie "tris lengvatines įtakos zonas", kuriose bus formuojama ekonominė rytojaus integracija: Amerikos blokas, Azijos šalys ir Europos-Afrikos ašis.

Jei Donaldo Trampo Kinijai paskelbtas prekybos karas pasirodė nesėkmingas, tai naujos derybos dėl laisvosios prekybos sąlygų Šiaurės Amerikoje tarp Kanados, JAV ir Meksikos buvo puikus globalizacijos metu vykstančių pokyčių pavyzdys, sakė žurnalistas.

Naujas susitarimas saugo regioną: nuo šiol daugiausia šioje zonoje gaminami produktai laisvai cirkuliuoja. Tai taip pat apsaugo darbuotojus: dabar Meksikos automobilių pramonės darbuotojas negali uždirbti mažiau nei 70 % to, ką jis uždirbtų Detroite.

Anot straipsnio autoriaus, Šiaurės Afrika turėtų tapti Europos Sąjungos Meksika, tuo tarpu prekybos santykiai tarp šių regionų neturėtų būti panašūs į vakarykštę partnerystę, kai žaliavos buvo iškeistos į daug didesnę pridėtinę vertę turinčias prekes — reikėtų kalbėti apie bendrą gamybą. Tačiau šiandien ši ašis neturi vienos priemonės, kuri palengvintų regioninę integraciją, pažymi stebėtojas. Tai reiškia, kad "globalizacija artimoje aplinkoje" yra ateities kartų reikalas, daro išvadą Frašonas.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
ekonomika, pandemija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalių ekonomikos neatsigaus greitai net su ES pagalba
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Apie pandemiją, ekonomiką, sankcijas. Putino pasirodymas "Valdai" klubo susirinkime
Vilnius

Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų

(atnaujinta 12:24 2020.10.25)
Mauricas pridūrė, jog dėl įvestų apribojimų kelionėms į užsienį bei laisvalaikio paslaugoms žmonės sutaupo nemažai pinigų

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Ekonominės krizės dažniausiai lemia ir būsto rinkos nuosmukį, bet COVID-19 krizės metu viskas yra kitaip, rašo "Luminor Lietuva" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo Facebook paskyroje.

Pasak ekonomisto, ši krizė skiriasi nuo kitų, nes gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, todėl didesnį dėmesį atkreipia į savo esamo būsto trūkumus, o pamačius trūkumus dažnai ateina noras įsigyti naują būstą.

Taip pat jis pabrėžia, kad daugiau gyventojų dirba iš namų, tad kyla nors turėti atskirą darbo erdvę ir pradedama ieškoti erdvesnių butų ar namų.

Be to, Mauricas pridūrė, jog dėl įvestų apribojimų kelionėms į užsienį bei laisvalaikio paslaugoms žmonės sutaupo nemažai pinigų (Lietuvoje namų ūkių indėlių suma per koronaviruso krizę išaugo 15 proc.).

"Dalis gyventojų baiminasi, kad dėl beprecedenčio pinigų įliejimo į ekonomiką, jų santaupos ateityje nuvertės, tad investuoja dalį savo lėšų į būstą", — rašo ekonomistas.

Kartu Mauricas paminėjo, kad itin žemos palūkanų normos skatina investicijas į būstą, nes kitos alternatyvos arba yra fiksuoto "nuostolingumo", arba labai rizikingos.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Šiaurės/Vakarų Europos šalių bei JAV, yra pastebimos panašios tendencijos. Dėl šių tendencijų daug naudos gauna ir Lietuvos pramonė.

Tegai:
ekonomika, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trečiąjį šių metų ketvirtį augo išlaidos būstui įsigyti
Lietuviai įvertino savo galimybes susirasti naują darbą per pandemiją
Atsisakiusi karantino Švedija susidūrė su nauja problema
Pratybos Geležinis vilkas 2019–II

Karoblis dideles išlaidas gynybai pateisino "padėtimi regione"

(atnaujinta 20:28 2020.10.25)
KAM vadovas pridūrė, kad su tokiomis išlaidomis respublika prireikus galės geriau priimti sąjungininkų pastiprinimą

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis patikino savo kolegas, kad respublika ir toliau skirs du procentus BVP gynybai, nes "tai įpareigoja padėtis regione", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Apie tai jis pareiškė nuotoliniame NATO gynybos ministrų susitikime.

Pasak KAM vadovo, investicijos į gynybą Aljanso mastu auga jau šeštus metus iš eilės. Karoblis mano, kad tai rodo NATO vienybę ir perspektyvą — "būti geriau pasirengus reaguoti į kintančias ir augančias grėsmes".

"Prieš dvejus metus Lietuva pirmą kartą pasiekė NATO įsipareigotą 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą. Jį ir toliau būtinai išlaikysime: tai mus įpareigoja daryti esama geopolitinė padėtis regione. Galėsime geriau priimti sąjungininkų pastiprinimo pajėgas — juk esame valstybė prie NATO išorinės sienos, pasižyminčios nestabilumu", — pasakė ministras.

Šiaurės Atlanto aljansas stiprina kontingentą prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamas galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV didelėms sumoms, paaiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, ir Vakarų aljansas tai puikiai žino.

Tegai:
išlaidos gynybai, gynyba, Raimundas Karoblis, Lietuva, Krašto apsaugos ministerija (KAM)