Pinigai, archyvinė nuotrauka

Finansų ministerija: valstybės skola sumažėjo 3,1%

76
(atnaujinta 12:14 2018.02.07)
Kaip teigia finansų ministras Vilius Šapoka, euroobligacijų emisija buvo išpirkta, naudojant skolintas lėšas, tačiau jos gautos su žymiai mažesnėmis palūkanomis

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Finansų ministerija išpirko 1.329,756 milijono eurų euroobligacijų emisiją, taip sumažindama valstybės skolą 3,1% numatomo 2018 metų bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

SoDra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Išpirkta 2007 metų spalį išleista 600 milijonų eurų euroobligacijų emisija, kuri buvo papildyta du kartus po 400 milijonų eurų. Bendra šios emisijos suma siekė 1,4 milijardo eurų ir už ją buvo mokamos 4,85% metinės palūkanos.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Lietuva 550 milijonų eurų papildė 10 ir 30 metų trukmės euroobligacijų emisijas, išplatintas gegužę. 10 metų euroobligacijų emisija, kurios nominali vertė sudaro 1,1 milijardo eurų, yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją — už ją mokama 0,95% metinių palūkanų. Už 30 metų euroobligacijų emisiją, kurios nominali vertė sudaro 750 milijonų, Lietuva moka 2,1% metinių palūkanų.

"Ši emisija išpirkta, naudojant skolintas lėšas, tačiau jos gautos su žymiai mažesnėmis palūkanomis. Fiskalinės drausmės taisyklėmis paremta biudžeto politika skatina investuotojus teigiamai vertinti mūsų šalį, todėl mažėja skolinimosi kaina. Atsakingai valdant viešuosius finansus mažėja ir mūsų šalies skolinimosi poreikis", — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Anot ministro, emisijos grąžinimas leis sutaupyti palūkanų mokesčių išlaidas, o tuos pinigus bus galima panaudoti prioritetinėms sritims finansuoti.

Šiemet Lietuva planuoja pasiskolinti 1,4 milijardo eurų, didžioji lėšų dalis taip pat bus skirta ankstesnei skolai grąžinti. Numatoma, kad valstybės skola 2018 metų pabaigoje sudarys apie 36,5% BVP.

76
Tegai:
valstybės skola, Finansų ministerija, Vilius Šapoka
Danske Bank, archyvinė nuotrauka

Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"

(atnaujinta 10:27 2020.09.25)
Daroma prielaida, kad tai buvo padaryta naudojant "veidrodinės prekybos" metodą, perkant ir parduodant akcijas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. "Danske bankas" ir "Deutsche bank" įtariami įtartinų operacijų vykdymu per "Danske" banko skyrių Lietuvoje, praneša TASS su nuoroda į Danijos radiją (DR), kuris remiasi žurnalistinio tyrimo duomenimis.

Manoma, kad įmonė, turinti sąskaitą banko Lietuvos filiale, 2012–2015 metais "atliko pagrindinį vaidmenį sistemingai plaunant pinigus iš Rusijos". Tam buvo naudojamas vadinamasis "veidrodinės prekybos" metodas perkant ir parduodant akcijas, pažymima straipsnyje.

Pranešama, kad per "Danske" banko skyrių Lietuvoje buvo pervesta apie 540 milijonų eurų.

Anksčiau amerikiečių portalas "BuzzFeed" pranešė, kad nemažai visame pasaulyje žinomų bankų padėjo savo klientams apeiti sankcijas ir išplauti neteisėtai gautas dviejų trilijonų dolerių lėšas laikotarpiu nuo 1999 iki 2017 metų. Leidinyje nurodyta JAV Iždo departamento Kovos prieš finansinius nusikaltimus padalinio FinCEN medžiaga. Visų pirma dokumentuose buvo paminėtas "Deutsche bank".

Skandalas dėl Skandinavijos bankų

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo, susijusio su įtarimais dėl pinigų plovimo, centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio atveju, jam gresia bauda iki šešių milijardų eurų.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, 2007–2015 metais per Estijos skyrių įvykdyta iki 234 mlrd. dolerių įtartinos kilmės operacijų, didžiąją pinigų dalį neteisėtai gavo klientai iš Rusijos, taip pat iš JK, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", Švedijos "Swedbank" taip pat gali būti susijęs su pinigų plovimu per Estijos skyrių. Jo veikla taip pat tiriama JAV.

Po to "Danske Bank" paskelbė apie savo veiklos nutraukimą Baltijos šalyse ir Rusijoje. Latvija ir Estija susirūpino, kad kiti Skandinavijos bankai, turintys filialus Baltijos šalyse, gali priimti panašų sprendimą.

Tegai:
Lietuva, Baltijos šalys, Danske Bank
Dar šia tema
Lietuva atrodo kaip Vakarų užkampis net ekonomikoje, tvirtina analitikas
Baltijos šalyse "išteisinami" užsienio bankai Rusijos sąskaita, tikina ekspertė
Lietuvos bankas skelbia "Swedbank" pinigų plovimo tyrimo rezultatus
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams

(atnaujinta 19:21 2020.09.24)
Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau lapkritį, praneša VKJ spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių — 2,18 ct/kWh. Planuojama, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

"Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą. Šis šilumos tiekimo aukcionas, kuriame dalyvavo VKJ, yra pirmas žingsnis šio siekio link", — sakė VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pranešime teigiama, kad VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia — apie 240 MW.

Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.

Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Tegai:
šiluma, Vilnius, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys iš Rusijos
Aleksejus Navalnas

Vokietijos diplomatas ragina nestatyti "sienos" su Rusija dėl Navalno

(atnaujinta 12:17 2020.09.25)
Jis taip pat pridūrė, kad Europa "negali reikalauti visiškos Rusijos blokados, tai niekur mūsų nenuves"

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Naujų "sienų" tarp Rusijos ir Vakarų pastatymas dėl Aleksejaus Navalno bylos nieko nelems, tiesioginiame "N24" televizijos eteryje sakė Vokietijos diplomatas, Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Volfgangas Išingeris (Wolfgang Ischinger), praneša RIA Novosti.

"Mes turime rimtai žiūrėti į Rusiją. Tai nieko nelems, jei dabar bandysime pastatyti naują "sieną" tarp Vakarų ir Rusijos dėl Navalno ir kitų liūdnų bei baisių įvykių. Rusija yra mūsų didžioji kaimynė, yra galimybė bendradarbiauti su Rusija šiuo klausimu, ar klimato politika, ar Vidurio Rytų politika, ar sudėtingu Ukrainos politikos klausimu, turime pasinaudoti šia galimybe", — sakė jis.

Išingeris pridūrė, kad Europa "negali reikalauti visiškos Rusijos blokados, tai niekur mūsų nenuves".

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija. 

Tegai:
Rusija, Vokietija, Europa, Aleksejus Navalnas
Dar šia tema
Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai
JAV pasiūlė įvesti sankcijas Rusijai dėl Navalno