Pinigai, archyvinė nuotrauka

Finansų ministerija: valstybės skola sumažėjo 3,1%

78
(atnaujinta 12:14 2018.02.07)
Kaip teigia finansų ministras Vilius Šapoka, euroobligacijų emisija buvo išpirkta, naudojant skolintas lėšas, tačiau jos gautos su žymiai mažesnėmis palūkanomis

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Finansų ministerija išpirko 1.329,756 milijono eurų euroobligacijų emisiją, taip sumažindama valstybės skolą 3,1% numatomo 2018 metų bendrojo vidaus produkto (BVP), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

SoDra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Išpirkta 2007 metų spalį išleista 600 milijonų eurų euroobligacijų emisija, kuri buvo papildyta du kartus po 400 milijonų eurų. Bendra šios emisijos suma siekė 1,4 milijardo eurų ir už ją buvo mokamos 4,85% metinės palūkanos.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Lietuva 550 milijonų eurų papildė 10 ir 30 metų trukmės euroobligacijų emisijas, išplatintas gegužę. 10 metų euroobligacijų emisija, kurios nominali vertė sudaro 1,1 milijardo eurų, yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją — už ją mokama 0,95% metinių palūkanų. Už 30 metų euroobligacijų emisiją, kurios nominali vertė sudaro 750 milijonų, Lietuva moka 2,1% metinių palūkanų.

"Ši emisija išpirkta, naudojant skolintas lėšas, tačiau jos gautos su žymiai mažesnėmis palūkanomis. Fiskalinės drausmės taisyklėmis paremta biudžeto politika skatina investuotojus teigiamai vertinti mūsų šalį, todėl mažėja skolinimosi kaina. Atsakingai valdant viešuosius finansus mažėja ir mūsų šalies skolinimosi poreikis", — teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Anot ministro, emisijos grąžinimas leis sutaupyti palūkanų mokesčių išlaidas, o tuos pinigus bus galima panaudoti prioritetinėms sritims finansuoti.

Šiemet Lietuva planuoja pasiskolinti 1,4 milijardo eurų, didžioji lėšų dalis taip pat bus skirta ankstesnei skolai grąžinti. Numatoma, kad valstybės skola 2018 metų pabaigoje sudarys apie 36,5% BVP.

78
Tegai:
valstybės skola, Finansų ministerija, Vilius Šapoka
Elektros perdavimo tinklai

Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių

(atnaujinta 14:52 2021.05.11)
Anksčiau Baltijos šalis pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis ir tuo, jog elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje siekė iki 20 eur/MWh

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams gali papildomai kainuoti apie 100 mln. eurų per metus, sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Politikas pirmadienį dalyvavo BEMIP susitikime, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.

"Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus", — sakė Zananavičius.

Lietuva mano, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.

Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Energetikos ministerija tvirtina, kad tokia prekybos metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Pažymima, kad Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.

Lietuva pasiūlė savo variantą. Šalies metodika turėtų suteikti "konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais". Tai taip pat užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Anksčiau energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis Lietuvoje dėl dabartinės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje vėl pabrango elektra
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%
SGD tanklaivis Coral Favia

Lietuvą pasiekė pirmoji šį mėnesį SGD siunta Rusijos

(atnaujinta 16:25 2021.05.11)
Pranešime tuo pačiu teigiama, kad šio mėnesio pradžioje respublika gavo pirmąją SGD siuntą iš Egipto

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Tanklaivis "Coral Favia" į Lietuvą atvyko iš Rusijos Vysocko uosto, kur yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamykla.

Portalo "Marinetraffic" duomenimis, laivas į Klaipėdos uostą atplaukė ankstų antradienio rytą. SGD vežėjas šiuo metu stovi šalia vietinio SGD terminalo.

Pagal terminalo operatoriaus — "Klaipėdos naftos" bendrovės — pristatymo grafiką, Klaipėdos terminalas turėtų gauti 9,5 tūkst. kubinių metrų dujų. Tačiau buvo manoma, kad tanklaivis atvyks po kelių dienų.

Paskutinį kartą Lietuva pirmuosius SGD krovinius gavo iš Egipto. Dujovežis "Fukurokuju" pristatė 138 tūkstančius kubinių metrų.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia šį žingsnį pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolijos".

Tačiau terminalas respublikai kainuoja brangiai: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet sumoka 60 milijonų eurų. Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Pernai spalį Lietuvos energetikos ministerija turėjo parengti įstatymo projektą, kurio tikslas — sumažinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo į Klaipėdos terminalą kainą.

Tegai:
Egiptas, Lietuva, Rusija, SGD
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu