Šengeno zona, archyvinė nuotrauka

Atvykstantiems į Lietuvą verslo tikslais tapo paprasčiau gauti Šengeno vizą

112
(atnaujinta 09:13 2018.02.28)
Šį sausį įsigalioję Šengeno vizos išdavimo tvarkos pakeitimai užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą verslo tikslais, leis savarankiškiau, skaidriau ir paprasčiau gauti vizą, atsisakant trečiųjų šalių tarpininkavimo paslaugų

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Pagal naująjį potvarkį, per kalendorinius metus Lietuvoje esanti įmonė galės pateikti ne daugiau kaip 50 prašymų patvirtinti kvietimą verslo vizai, rašoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime spaudai.

"Siekiant užkirsti kelią nelegaliai, ne su verslo santykiais susijusiai migracijai į Lietuvą, o iš čia — į kitas ES šalis, verslo vizų išdavimo tvarkoje numatyti kvietimų verslo partneriams už Šengeno erdvės ribų skaičiaus apribojimai", — pabrėžiama pranešime.

Procedūra bus ir greitesnė, ir skaidresnė, kadangi per elektroninių paslaugų informacinę sistemą savo verslo partneriams kvietimą pateikusi įmonė laiduoja, kad atvykimo tikslas yra verslo santykiai. Gavęs kvietimą, užsienietis vis vien turi vykti į ambasadą ir čia pateikti prašymą vizai gauti.

Svarbu pabrėžti, kad užsieniečiui, norinčiam gauti verslo vizą, kvietimas nėra būtinas. Todėl šis kvietimų apribojimas, planuojama, padės skaidrinti dokumentų pateikimo procedūrą ir mažinti šešėlį ekonomikoje, kadangi neribotas skaičius kvietimų sukurdavo palankias sąlygas steigtis fiktyvioms tarpininkavimo paslaugomis užsiimančioms ir iš to siekiančioms pasipelnyti įmonėms. 

"Mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, verslas susiduria su darbo jėgos stygiumi. Tuo tarpu migracijos sistema, augant atvykstančiųjų srautui, patiria spaudimą kuo greičiau išduoti vizas ir leidimus gyventi. Įsiklausydami į rimto ir skaidraus verslo lūkesčius, mes siekiame supaprastinti migracijos sistemą tiems, kurie iš tiesų kuria ilgalaikę pridėtinę vertę, ir padaryti ją ne tokią draugišką tiems, kurie užsiima fiktyvia veikla", —  teigia vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys.

Kvietimų skaičiaus sumažėjimas nereiškia, kad užsieniečiai verslo tikslais negalės atvykti į Lietuvą. Tai reiškia, kad užsieniečiai verslininkai taps nepriklausomi nuo tarpininkų iš Lietuvos ir patys galės pasirūpinti viza įprastine tvarka. Nuo to konsulinis dokumentų priėmimo ir tvarkymo mokestis nesikeičia, jis išlieka toks pats — 60 eurų. 

112
Tegai:
Šengeno viza, viza, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Dar šia tema
Buvęs ūkio ministras prognozuoja Lietuvos virtimą dykra
Baltarusija sustiprins sienos apsaugą Baltijos šalių kryptimi
Nord Stream-2

Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:12 2020.08.06)
Jo manymu, JAV negalės "palaužti" Vokietijos "Nord Stream-2" statybos klausimu, nes "vokiečiai moka skaičiuoti pinigus"

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Vokietija parodys tvirtumą, atsižvelgdama į JAV sankcijų spaudimą dujotiekiui "Nord Stream-2", sakė Rusijos mokslų akademijos korespondentas Fiodoras Voitolovskis, praneša RIA Novosti.

vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Jo manymu, JAV negalės "palaužti" Vokietijos "Nord Stream-2" statybos klausimu, nes "vokiečiai moka skaičiuoti pinigus".

"Vokietijos verslas labai gerai supranta savo nuostolius atsisakius šio projekto. Tai labai naudinga Vokietijos pramonei ir Vokietijos vartotojui. Vokietijos verslas jau patyrė rimtų nuostolių dėl to, kad Amerikos sankcijos buvo ir yra ekstrateritorinio pobūdžio ir yra taikomos ne tik įmonėms rezidentams. JAV, bet ir Europos įmonėms už bendravimą su Rusija tose srityse, kurioms taikomos sankcijos", — sakė jis.

Anot jo, nukentėjusių Vokietijos kompanijų pasipiktinimas auga ir yra transliuojamas politiniu lygmeniu. "Manau, kad tam tikras tvirtumas bus parodytas politiniu lygmeniu", — sakė jis.

Amerikiečiai trukdo įgyvendinti "Nord Stream-2" projektą, nes yra suinteresuoti padidinti SGD tiekimą Europai, priminė ekspertas. Jo nuomone, Europos rinka dabar yra viena iš svarbiausių JAV ir spaudimas jai didės.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros ir Vokietijos.

Jam aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos Sąjungoje. Vašingtonas gruodį paskelbė taikysiąs sankcijas projektui, reikalaudamas, kad įmonės, susijusios su projektu, nedelsdamos nutrauktų statybą. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė apie darbo sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2 statyba, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Pinigai

Lietuvos ekonomika pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi

(atnaujinta 13:30 2020.08.06)
Statistikos departamento duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginus su pirmuoju ketvirčiu — maždaug 5 procentais

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Naujausi ekonomikos rodikliai rodo, kad kol kas koronaviruso sukelta pandemija atlaikyta kur kas geriau, nei buvo tikėtasi. Apie tai praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Pranešama, kad tolygūs išlieka mokėjimai pagal Ekonomikos skatinimo planą, baigiant įgyvendinti vienas priemones, įsibėgėja ir/arba pradedamos vykdyti kitos.

Pažymima, kad Vyriausybė stebi įmonių bankroto skaičius ir tendencijas. Palyginus su 2019 metais, įmonių, kurioms registruotas bankroto teisinis statusas, skaičius išlieka daugiau nei perpus mažesnis (361 įmonė 2020 metais, 728 įmonės 2019 metais).

Statistikos departamento duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginus su pirmuoju ketvirčiu — maždaug 5 proc.

"Lietuvos ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi. Prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės, tačiau ir toliau svarbu užtikrinti visos šalies ekonomikos atsparumą naujai galimai koronaviruso bangai, kad nereikėtų drastiškai stabdyti ekonomikos. Tam būtinas visų mūsų sąmoningumas ir susitelkimas", — teigė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Pabrėžiama, kad iš Ekonomikos skatinimo plano priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota beveik penktadalis (17,5 proc., arba 863 mln. eurų). Šios lėšos ir toliau naudojamos tolygiai.

Palyginus su praėjusia savaite, mokėjimai, skirti darbo vietų ir gyventojų pajamoms išsaugoti, išaugo beveik tris kartus. Tokį augimą lėmė ženkliai (daugiau nei 5 kartus) padidėjusi mokėjimų savarankiškai dirbantiems asmenims suma. Iš viso iš skirtų 1 893 mln. eurų jau panaudota beveik 436 mln. eurų (23 proc.).

"Vyriausybė toliau siekia padėti verslui ir išsaugoti jo likvidumą. Čia taip pat fiksuojamas tolygus panaudotų lėšų augimas. Iš 1, 2 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, liepos 31 d. panaudota daugiau nei 336 mln. eurų (28 proc.), o per paskutinę savaitę — 16 mln. eurų.", — teigiama pranešime.

Pažymima, kad "INVEGA" liepos 31 dienos duomenimis, nuomos mokesčio kompensacijai iki mėnesio pabaigos jau išmokėta per 15 mln. eurų.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, ekonomika
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekspertas numatė derybų tarp "Gazprom" ir laivo "Fortūna" savininko rezultatus
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą
Miškas, archyvinė nuotrauka

Miškininkai sutvarkė audros "Laura" nusiaubtus miškus

(atnaujinta 15:01 2020.08.06)
Dalį miško sodinimo darbų miškininkai pradės šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Miškininkai sutvarkė kovo viduryje kilusios audros "Laura" nusiaubtus miškus. Apie tai praneša Aplinkos apsaugos ministerija.

Miškininkai audros nuniokotus miškus sutvarkė itin greitai, nors darbus apsunkino tai, jog daugiausia vėjavartų ir vėjalaužų buvo ypač sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose. 

Suplanuotiems tvarkymo darbams įtakos turėjo ir prasidėjusi koronaviruso pandemija, tačiau laikantis saugumo priemonių ir sklandžiai organizuojant veiklą, miškininkai audros padarinių likvidavimą įvykdė sėkmingai. Pirmiausia imtasi atlaisvinti medžiais užverstus kelius, vėliau tvarkyti išversti ir išlaužyti medynai.

Dėl audros Lietuvos miškai neteko apytiksliai 90 futbolo stadionų dydžio miško masyvų. Sunaikinti ne tik seni, bet ir pusamžiai, daugelį metų augti galėję medynai.

Iš viso po audros suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m3 išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.

Daugiausia vėjalaužų ir vėjavartų medienos apskaičiuota Rokiškio regioniniame padalinyje – 21,7 tūkst. m3. Taip pat daug pažeistų medynų buvo Telšių (17,7 tūkst. m3), Kretingos (17,7 tūkst. m3) ir Tauragės (17 tūkst. m3) regioniniuose padaliniuose.

Miškininkai dalį miško sodinimo darbų pradės jau šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti.

Iš vėjalaužų ir vėjavartų medienos gaminami standartus atitinkantys, tačiau kiek prastesnės kokybės medienos sortimentai, kurie yra parduodami pagal Žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkimo-pardavimo sutartis.

Tegai:
miškas
Dar šia tema
Įtariama, kad kelias dienas šalia Trakų dega miškai dėl tyčinių padegimų