Darbas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje moterys uždirba mažiau nei vyrai

24
(atnaujinta 18:29 2018.03.08)
Remiantis Eurostato 2016 metų apklausa, moterų, gyvenančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, darbo užmokestis vidutiniškai yra mažesnis nei vyrų

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Vidutiniškai moterys už vieną valandą uždirba 14,4% mažiau nei vyrai, rodo Eurostato 2016 metų apklausa.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas pastebimas Estijoje, kur skirtumas yra 25,3%. Be to, tarp trijų buvo Čekija (21,8%) ir Vokietija (21,5%). Latvijoje moterys vidutiniškai uždirba 17% mažiau nei vyrai.

Mažiausias vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas buvo užfiksuotas Rumunijoje (5,2%), Italijoje (5,3%) ir Liuksemburge (5,5%).

Eurostato duomenimis, vidutinis atlyginimų skirtumas Europos Sąjungoje yra 16,2%. Palyginti su 2011 metais, šis rodiklis sumažėjo daugelyje ES šalių.

24
Tegai:
moterys, Lietuva
Dar šia tema
ŠMM paskirstė beveik 23 mln eurų mokslo darbuotojų atlyginimams didinti
Mokslo darbuotojų atlyginimai nuo 2018-jųjų didės 20%
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva rengia notą Baltarusijai dėl Astravo AE

(atnaujinta 14:19 2020.08.07)
Anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, fizinis Astravo AE paleidimas taps pavyzdžiu to, kad objektas pradedamas eksploatuoti "ne pagal saugos standartus, o pagal kitą kalendorių likus kelioms dienoms iki Baltarusijos prezidento rinkimų"

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuva Minskui išsiųs notą dėl Baltarusijos atominės elektrinės (BelNPP), esančios prie Lietuvos sienos ir už 50 km nuo Vilniaus, eksplotacijos pradžios. Apie tai žurnalistams penktadienį pranešė Baltijos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, rašo TASS.

"Be jokios abejonės, taip mes reaguosime į šį faktą, kuris nėra netikėtas, nes buvome įspėti apie tai", — sakė jis.

Anot Užsienio reikalų ministerijos vadovo, fizinis Astravo AE paleidimas taps pavyzdžiu to, kad objektas pradedamas eksploatuoti "ne pagal saugos standartus, o pagal kitą kalendorių likus kelioms dienoms iki Baltarusijos prezidento rinkimų".

Ministras kritikavo, kad Minskas anksčiau pakeitė AE paleidimo licencijavimo tvarką, atskirai išduodamas licenciją tik fiziniam paleidimui, nors, pasak Linkevičiaus, tai turėtų būti vienas procesas AE ir negali būti suskirstytas į etapus.

"Turime atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į manipuliacijas su licencijos išdavimu", — sakė jis.

Kaip praneša Baltarusijos energetikos ministerija, penktadienį prasideda branduolinio kuro pakrovimas į pirmojo atominės elektrinės jėgainės reaktoriaus šerdį, o tai reiškia jo fizinio paleidimo etapą.

Lietuvos Seimas paskelbė, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir 2017 metais teisiškai uždraudė pirkti, taip pat eksportuoti elektros energiją per savo elektros tinklus. Į šį boikotą Vilnius bando įtraukti kaimynines šalis.

Tegai:
nota, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas ragina Baltarusijos valdžią nepaleisti Astravo AE
VRM: Lietuva surengs pratybas, imituojančias sprogimą Astravo AE
Lietuva prašo JAV dalyvauti sprendžiant Astravo AE klausimą
Sunkvežimiai, archyvinė nuotrauka

Per metus Lietuvos eksportas sumažėjo 7,6 proc., importas 10,4 proc.

(atnaujinta 12:31 2020.08.07)
Per pastaruosius šešis mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Vokietiją ir Lenkiją

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Šių metų birželį prekių eksportuota už 2,20 mlrd. eurų, importuota – už 2,25 mlrd. eurų, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Per birželio mėnesį, palyginti su geguže, eksportas padidėjo 11,7 proc., importas – 14,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,27 mlrd. eurų. Užsienio prekybos deficitas sudarė 49,2 mln. eurų.

Pranešama, kad eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs baldų (38,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių; jų dalių (19,1 proc.), trąšų (54,3 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs žalios naftos (39,7 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 14,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (44,7 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių; jų dalių (20,1 proc.) importas. 

Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas ir importas padidėjo 12,9 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 15,1 proc., be mineralinių produktų – 16,5 proc.

Per metus (2020 m. birželį, palyginti su 2019 m. birželiu) eksportas sumažėjo 7,6 proc., importas – 10,4 proc. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs naftos produktų (72,7 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 46,3 proc.), antžeminio transporto priemonių (14,8 proc.), javų (28 proc.) eksportas. 

Sūris, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Астапкович

Importo sumažėjimą lėmė sumažėjęs žalios naftos (44,5 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 12,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (34,7 proc.), laivų, valčių ir plaukiojančių įrenginių (97,7 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 3,3 proc., importas – sumažėjo 2,9 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 11,7 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 3,9 proc.

Sausio–birželio mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,4 proc.), Latviją (9,3 proc.), Vokietiją (8,3 proc.) ir Lenkiją (6,8 proc.), o importavo iš Lenkijos (12,6 proc.), Vokietijos (12,1 proc.), Rusijos (10,4 proc.), Latvijos (7,6 proc.). 

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (10,6 proc.), Švediją (7,4 proc.), Lenkiją (7,4 proc.), Latviją (6,8 proc.) ir Nyderlandus (5,9 proc.).

Lietuva daugiausia eksportavo mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos bei paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų.

Tegai:
Lietuva, eksportas
Dar šia tema
Skvernelis pareiškė, kad Lietuvos ekonomika atlaiko COVID-19 sukeltus iššūkius
Lietuviškų maisto produktų eksportas toliau augo sparčiai
"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą
Tigriukai zoologijos sode

VMVT ignoruoja zoologijos soduose uždarytų gyvūnų riziką užsikrėsti koronavirusu

(atnaujinta 14:20 2020.08.07)
LGATO ne pirmą kartą ragina atsakingas institucijas užkirsti kelią laukinių gyvūnų išnaudojimui pramogai, tačiau iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių apsaugoti gyvūnus nuo jų fizinei ir psichinei sveikatai daromos žalos zoologijos soduose

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Dėl zoologijos soduose uždarytų gyvūnų sveikatos sunerimusi Lietuvos gyvūnų teisių organizacija (LGATO) kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) su prašymu sustabdyti vykdomas pramogas, kurių metu zoologijos sodų lankytojai turi artimą kontaktą su laukiniais gyvūnais, praneša Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pažymima, kad pasaulyje atsiranda vis daugiau atvejų, kada COVID-19 sergantys asmenys virusą perduoda gyvūnams, tačiau, pasak LGTAO, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą į pandemijos keliamą gyvūnų sveikatos riziką nesureagavo.

Kaip teigia LGATO vadovė Brigita Kymantaitė, šiuo metu visi atsakingai veikla užsiimantys zoologijos sodai imasi realių priemonių, galinčių apsaugoti gyvūnus nuo koronaviruso.

Pabrėžiama, kad pagal Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EZAA) patvirtintas rekomendacijas, kad lankytojai neturi turėti patekimo arčiau nei 2–3 metrai prie katininių ir primatų šeimos gyvūnų voljerų bei pateiktą informaciją apie nustatytus žmonių viruso perdavimo atvejus laukiniams gyvūnams, gyvūnų apsaugos organizacijos stengėsi kuo greičiau su atsakingomis institucijomis pasidalinti naujausiais nurodymais apie gyvūnų priežiūrą šiuo įtemptu laikotarpiu.

"Kasdien konsultuojamės su užsienio kolegomis ir matome pavyzdžius, kaip kitos šalys priima šios situacijos rimtumą ir atsakingai vadovaujasi zoologijos sodams bei akvariumams skirtomis EZAS prevencinėmis priemonėmis. Siekiame, kad tose laukinių gyvūnų laikymo vietose, kur savininkai išnaudoja gyvūnus, nepaisydami jų gerovės, uždaryti gyvūnai neliktų neapsaugoti nuošalyje, todėl kreipėmės į VMVT, kuri mūsų organizaciją tik dar kartą nustebino savo apatiškumu", — sakė ji.

Todėl LGATO kreipėsi į VMVT su prašymu imtis atsargos priemonių bei nutraukti tokio pobūdžio veiklas. Praėjus beveik mėnesiui po prašymo pateikimo, organizacija gavo VMVT specialistų atsakymas, kad kol Lietuvoje nėra užfiksuotų atvejų, kad laukinis gyvūnas būtų užsikrėtęs koronavirusu, numatyta tvarka nesikeičia.

"Užuot iniciatyvos užtikrinti biologinio saugumo priemones vietoms, kurios pramogos tikslais leidžia lankytojams nuolat kontaktuoti su laukiniais gyvūnais, įstaiga pademonstravo savo institucinį nepajėgumą vykdant deklaruojamą misiją apsaugoti gyvūnus ir žmones nuo užkrečiamųjų ligų", — teigia ji.

Jos teigimu, LGATO ne pirmą kartą ragina atsakingas institucijas užkirsti kelią laukinių gyvūnų išnaudojimui pramogai, tačiau iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių apsaugoti gyvūnus nuo jų fizinei ir psichinei sveikatai daromos žalos zoologijos soduose.

COVID-19 testas
© Sputnik / Кирилл Каллиников

"Mes įsitikinę, kad veterinarų pareiga yra užtikrinti gyvūnų sveikatą, tačiau šiai dienai už tai atsakingoje institucijoje galime matyti dideles spragas. Šiandien nežinome, ar mūsų pranešimą vertinę specialistai rėmėsi moksliniais įrodymais ar publikacijomis. Kyla daug klausimų, ar buvo atsižvelgta į pasaulinių ekspertų teikiamas įžvalgas, nurodymus ir rekomendacijas", — sakė Kymantaitė.

Kaip teigiama pranešime, pandemija privertė suklusti pasaulį ir atkreipti dėmesį į ligų perdavimo grėsmę, kurią kelia laukinių gyvūnų prekyba, išnaudojimas ir vartojimas. Pavyzdžiui balandžio mėnesį virusas buvo nustatytas Malaizijos tigrui, kuris yra laikomas Niujorke įsikūrusiame Bronkso zoologijos sode. Įtariama, kad liga buvo perduota nuo tigro prižiūrėtojo.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), koronavirusas, zoologijos sodas, gyvūnai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos ekonomika pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi
Rusijos gydytojai išrado naują būdą diagnozuoti COVID-19