Ignalinos AE, arcyvinė nuotrauka

Lietuvos URM: pavojingų incidentų Ignalinos AE nebuvo

38
(atnaujinta 17:02 2018.03.16)
URM siuntė atsakomąją notą Baltarusijai dėl tariamo incidento, įvykusio 2017 metų gruodžio mėnesį Ignalinos atominėje elektrinėje

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Pavojingų incidentų uždaromojoje Ignalinos atominėje elektrinėje nebuvo. Apie tai penktadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministerija Baltarusijai išsiųstoje atsakomojoje notoje.

"Remiantis kompetentingų Lietuvos institucijų informacija, Užsienio reikalų ministerijos notoje rašoma, kad Ignalinos AE minėtu laikotarpiu neįvyko jokių pavojų visuomenei keliančių incidentų, radiacinis fonas pakitęs nebuvo", — tvirtina Lietuvos URM.

URM pripažino, kad vykdant karštuosius bandymus dėl radioaktyviųjų atliekų išėmimo iš saugyklų paaiškėjo, kad du kranai neatitinka techninio projekto reikalavimų, todėl bandymai buvo sustabdyti iki kol bus pašalinti nustatyti neatitikimai.

"Nurodyti techninės įrangos neatitikimai projekto reikalavimams negali būti klasifikuojami kaip incidentai pagal Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę, nes darbuotojų apšvitos dozių ribinės vertės nebuvo viršytos ir radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką bei konteinerių užkrovimo radioaktyviosiomis atliekomis radioaktyvumo lygio viršijimo nenustatyta", — Vilniaus poziciją pristatė URM.

Sprendimas sustabdyti bandymus buvo priimtas Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) antradienį, kovo 13 dieną, po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informaciją, kad Ignalinos AE praėjusių metų pabaigoje įvyko incidentas, apie kurį nebuvo pranešta visuomenei. Po to Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paragino Lietuvą išsamiai ištirti incidentą ir informuoti Minską.

Ignalinos atominė elektrinė, kuri pradėjo dirbti 1983 metais, — vienintelė Baltijos šalyse atominė elektrinė su Černobylio tipo RBMK reaktoriais (didelės galios reaktorius, kanalinis) — ES primygtiniu reikalavimu buvo sustabdyta 2009 metų gruodžio 31dieną. Prieš tai nė viena iš šalių nesiėmė tokio tipo elektrinės planinio išvedimo iš ekspluatacijos.

AE demontavimo projektas, kurio vertė apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tikimasi, kad Ignalinos AE uždarymas baigsis 2038 metais.

38
Tegai:
incidentas, Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Baltarusija, Lietuva
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (69)
Dar šia tema
Ilgas atsisveikinimas su BRELL: Lietuvos vartotojų laukia nemalonios staigmenos
Radioaktyvus bandomasis triušis: Lietuva tapo eksperimento su AE įkaite
Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje gali tik "praryti" biudžeto pinigus

(atnaujinta 23:19 2021.03.01)
Jokių kitų globalinių užduočių šis terminalas neišspręs, mano Nepriklausomos kuro tiekėjų sąjungos viceprezidentas Dmitrijus Gusevas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos "Klaipėdos naftos" įmonės pareiškimas, kad ji gali tapti konkurencingiausiu naftos produktų perdirbimo centru Baltijos šalių regione, skamba juokingai, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nepriklausomos kuro tiekėjų sąjungos viceprezidentas Dmitrijus Gusevas.

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė "Klaipėdos nafta" (KN) šiais metais buvo pripažinta viena iš bendrovių, turinčių geriausius santykius su investuotojais.

Bendrovė tikisi tapti konkurencingiausiu naftos produktų perdirbimo centru Baltijos šalių regione ir didžiausiu SGD terminalo operatoriumi pasaulyje.

Ekspertas Dmitrijus Gusevas pažymėjo, kad KN gali kelti bet kokius tikslus, tačiau kyla klausimas dėl jų įgyvendinimo.

Eksperto teigimu, dabar Lietuva pozicionuoja save kaip tvaraus vystymosi programos, nuostabaus terminalo ekologiškumo didinimo ir dekarbonizavimo programų vykdytoją, nes tai dabar populiari kryptis. Tačiau, specialisto manymu, perspektyvos, švelniai tariant, realybės požiūriu, nelabai geros.

"Ir aš manau, kad šis terminalas jokių globalinių uždavinių neišspręs, tik praris Baltijos šalių biudžeto pinigus ir atitinkamai, galbūt, europinius pervedimus, kurie joms pervedami ekonomikai paremti, išlaikyti neva nepriklausomybę nuo Rusijos ir Rusijos dujų", — pasakė jis.

Ekspertas pažymėjo, jog tokiu savo pareiškimu KN prajuokino visus. Tikriausiai, tam tikru mastu jiems patiems tai juokinga, ir buvo sunku apie tai pareikšti rimtais veidais, mano Gusevas.

Anot Gusevo, geriau nekreipti dėmesio į tokius Lietuvos operatoriaus pareiškimus.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai apsieina: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusijos degalų atsargos tapo reguliarios nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Interviu Sputnik Lietuva pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transporto peties. Jis taip pat pažymėjo, kad SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
Lietuva, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD terminalas, SGD
Astravo AE

Lietuva paskelbė, kad nepavyks boikotuoti Astravo AE neišėjus BRELL 

(atnaujinta 16:51 2021.03.01)
Vilnius neperka baltarusiškos elektros energijos, tačiau jei tai daro kita elektros tinkle dalyvaujanti šalis, ji teka per Lietuvos jungtį, sakė Masiulis

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Astravo AE boikotuoti neįmanoma neatjungus Lietuvos elektros tinklų nuo energijos žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), sakė "Litgrid" generalinis direktorius Rokas Masiulis. Tai praneša TASS, remdamasi Lietuvos žiniasklaida.

"Lietuva pati tokios elektros neperka, situacija tokia susidaro dėl to, kad turime jungtis su Baltarusija, o jeigu kažkas kitose rinkose perka šią elektrą, per tas jungtis ji teka. Ką tie žmonės, kurie nuperka, su ta elektra padaro, yra kitas klausimas. Tai jeigu Latvijos biržoje ši elektra yra perkama, nors, kaip teigia, latviai, tai rusiška elektra, prie kiekvieno elektrono žmogaus nepastatysi, kol turime jungtis ir neįvyko sinchronizacija, tol ta elektra vienaip ar kitaip tekės. Ar tai bus tik fizinis, techninis srautas, ar ir komercinis srautas, kaip kai kuriais atvejais dabar matome, kuris nuperkamas Latvijoje ir po to kažkaip grąžinamas į Lietuvą – kurį laiką tokie dalykai bus", — sakė jis.

Pasak Masiulio, į Lietuvos tinklus gali patekti kai kurie techniniai elektros srautai, už kuriuos pinigai nėra mokami, tačiau svarbu, kad nebūtų komercinių tiekimų, dėl kurių būtų finansuojama Baltarusijos atominė energija.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad Baltarusijos elektra, tiekiama respublikai per BY ir LT ryšį, yra parduodama Latvijos prekybos zonoje. Dėl to Lietuva vartoja ir moka Baltarusijos elektrą, o tai, jo nuomone, kelia grėsmę respublikos pasitraukimui iš BRELL ir sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino gamyklos saugumą.

Ilgą laiką Lietuva nesugebėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš Baltarusijos AE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei Astravo AE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Lietuvos pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Energetikos ekspertas Borisas Marcnkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar susiklostė Teksase.

Tegai:
BRELL, Astravo AE
Dar šia tema
"Žemiau bet kokio lygio": Nausėda paaiškino, kodėl atsisako elektros energijos iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Sputnik Lietuva apkaltinta "dezinformacija" apie Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu