Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

ES pataria Lietuvai padidinti išlaidas Ignalinos AE uždaryti

71
(atnaujinta 19:07 2018.04.06)
Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai daugiausia finansuojami Europos Sąjungos lėšomis; Lietuva skiria tik 14 procentų iš valstybės biudžeto

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. ES pataria Lietuvai padidinti savo išlaidas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimui nutraukti, praneša RIA Novosti su nuoroda į Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkės Ingeborgos Grasl pareiškimą spaudos konferencijoje Vilniuje.

Ketvirtadienį Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto nariai aplankė Ignalinos AE ir įvertino elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą.

"Mes rekomenduojame Lietuvai prisijungti prie proceso didesne apimtimi. ES dar turi nuspręsti, ar skirti daugiau lėšų šio projekto finansavimui. Jei bus nuspręsta finansuoti papildomai, mes tikimės didesnio finansinio įnašo iš Lietuvos pusės", — pareiškė Grasl.

Pasak jos, panašiems projektams Slovakijoje ir Bulgarijoje valstybė skiria 20 procentų.

Anksčiau Seimo pirmininko pavaduotojas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas po susitikimo su komisijos nariais pasakė, kad ES ir toliau finansuos Ignalinos AE uždarymą.

Europos Parlamento Komisija baigia savo vizitą penktadienį.

Ignalinos atominė elektrinė, kuri pradėjo dirbti 1983 metais, Lietuvai vykdant stojimo į ES sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2009 metų gruodžio 31 dieną visiškai nutraukė elektros energijos gamybą, nepaisant to, kad Lietuvos gyventojai priešinosi atominės elektrinės uždarymui, o respublika tapo labiau priklausoma nuo elektros tiekimo iš kitų šalių.

Oficialus Vilnius planavo statyti naują, Visagino AE, bendradarbiaudamas su Latvija ir Estija, tačiau projektas buvo sustabdytas dėl pasikeitusios Lietuvos valdžios ir situacijos rinkoje.

AE demontavimo projektas, kurio vertė siekia apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lietuva iš valstybės biudžeto skiria tik 14 procentų nuo bendros sumos ir turės padidinti savo įnašą iki 20 procentų. Tikimasi, kad Ignalinos AE uždarymas baigsis 2038 metais.

Be to, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą lydi korupcijos skandalai. Pastaraisiais metais Ignalinos atominėje elektrinėje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš jų įtariamas neteisėtu elektrinės turto pardavimu.

71
Tegai:
ES finansavimas, finansavimas, Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Europos Parlamentas, Europos Sąjunga (ES), Lietuva
Temos:
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (69)
Dar šia tema
Europarlamentarai patikrins, kam Lietuva išleidžia IAE numatytus pinigus
Klaipėdos uostas

Pradėti uosto bangolaužių rekonstravimo darbai

(atnaujinta 13:57 2021.04.11)
Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Prasidėjo uosto bangolaužių rekonstravimo darbai, pranešama "Klaipėdos uostas" Facebook paskyroje.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo.

"Rekonstruojant molus dirbs bemaž dešimt įvairios technikos, didžioji dalis jau yra pasiekusi Klaipėdą. Pagrindinės medžiagos – plieniniai įlaidai, vamzdiniai poliai, akmenys ir kt. — atgabenamos laivais bei sandėliuojamos AB KLASCO aikštelėje. Iš čia akvatorija bus plukdomos prie pietinio molo", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad pirmiausiai bus tvarkomas pietinis bangolaužis, šiaurinis molas, esantis Melnragėje, šiemet liks atviras gyventojams.

Tuo pačiu pranešama, kad uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės "Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG" ir Belgijos bendrovės "Herbosch – Kiere N.V." konsorciumas.

Tegai:
rekonstrukcija, darbas, Klaipėdos uostas
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu

(atnaujinta 10:03 2021.04.11)
Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, Kaune – 1,1 tūkst., o Klaipėdoje – beveik 740

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per pirmąją šių metų ketvirtį bendras įregistruotų nekilnojamojo turto sandorių skaičius buvo penktadaliu didesnis nei per praėjusius metus, augo visų pagrindinių NT objektų kategorijų pardavimai, skelbia Registrų centras. 

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 33,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 22 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-kovą, kai įregistruota 27,4 tūkst. sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 13,2 tūkst. NT sandorių - beveik dukart daugiau nei praėjusių metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Kovo mėnesio NT sandorių skaičiaus augimas neturėtų stebinti prisimenant, kad prieš metus būtent kovo viduryje šalyje pirmą kartą buvo įvestas karantinas ir tuomet visas šalies ekonominis gyvenimas, taip pat ir NT rinka, tarsi sustojo. Vis dėlto, palyginus su ankstesnių metų analogiškais laikotarpiais galima matyti, kad šiemet NT sandorių rinka išties aktyvi. Šį aktyvumą skatina tiek palyginti geri pirkėjų lūkesčiai ir neblėstantis noras investuoti į nekilnojamąjį turtą", — sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Pastebimas ir didesnis investicinio būsto pirkėjų suaktyvėjimas.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,5 tūkst. butų pardavimų,  arba 4 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį. Tik per kovą įregistruota  3,3 tūkst. pardavimų, kas yra 56 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą ir 26 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Bendri butų pardavimo skaičiai šiemet išlaiko pastaruosius keletą metų fiksuotą aktyvumą, kovo mėnesį augimas stebimas ir šalies didmiesčiuose. Kita pastebima tendencija — vis daugiau butų didžiuosiuose šalies miestuose įsigyja gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto jau turintys asmenys, tad, tikėtina, kad įsigytas butas skirtas investicijai. Analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos butų rinkas, galima pasakyti, kad šiemet iš visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų butų sandorių maždaug kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskirtas investiciniam", — komentuoja Rudzkis.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai, Kaune — 1,1 tūkst. (5,5 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 740 (18 proc. daugiau).

Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune — beveik kas ketvirtą. 

Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2020 metų sausio-kovo mėnesiais) padidėjo 18 proc., Klaipėdoje 26 proc., o Kaune sumažėjo 8 procentais.

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 24,5 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį ketvirtį. 

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 16,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 31 proc. daugiau nei per pirmus tris praeitų metų mėnesius. 

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras
Dar šia tema
Ekonomistas: vasarį vidutinė alga šalyje buvo maždaug 8,8 proc. didesnė nei pernai
Lietuvos ekonomistas papasakojo apie pandemijos poveikį gimstamumui
Ekonomikos atsigavimas Lietuvoje priklausys nuo vakcinavimo progreso
Ala Pugačiova, archyvinė nuotrauka

Pugačiova nusifilmavo vaizdo klipe Kozlovskio filmui "Černobylis"

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
Primadonai Danilos Kozlovskio juosta ne tik geras filmas, bet ir gyvenimo dalis. 1986 metais, beveik iškart po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, Pugačiova viena pirmųjų paskelbė, kad reikia surinkti lėšų aukoms ir likvidatoriams

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Central Partnership kino studijos "YouTube" kanale paskelbtas vaizdo klipas Danilos Kozlovskio filmui "Černobylis", kuriame Ala Pugačiova skaito poetės Tatjanos Snežinos eilėraštį "Mes šiame gyvenime esame tik svečiai".

"Ala Borisovna buvo viena pirmųjų, kuri pamatė filmą, ir juosta įkvėpė legendinę dainininkę visiškai naujam Tatjanos Snežinos kompozicijos atlikimui", — sakoma vaizdo klipo aprašyme.

Primadonai Danilos Kozlovskio juosta ne tik geras filmas, bet ir gyvenimo dalis. 1986 metais, beveik iškart po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, Pugačiova viena pirmųjų paskelbė, kad reikia surinkti lėšų aukoms ir likvidatoriams. Tam Maskvos olimpiniame sporto komplekse buvo surengtas labdaros koncertas "Sąskaita 904“", kuris buvo transliuojamas net užsienyje.

Praėjus keturiems mėnesiams po nelaimės, dainininkė, nepaisant rimto pavojaus sveikatai, viena pirmųjų surengė koncertą devyniems tūkstančiams likvidatorių netoli Pripetės.

"Alla Pugačiova yra epocha. Vardas, kurį žino absoliučiai visi mūsų šalies gyventojai. Puiki dainininkė ir žmogus. Tai buvo didžiulis įvykis — nors ir mažas, bet man svarbiausią —  bendras darbas su Alla Borisovna", — sakė Danila Kozlovskis studijoje.

Filmas pasakoja apie jauną ugniagesį iš Pripetės — Aleksejų Karpušiną, kuris planuoja kartu su savo mergina ir sūnumi persikelti prie jūros. Ketvirtojo reaktoriaus sprogimas kelia grėsmę jų svajonei. Pagrindinis veikėjas tampa vienu iš avarijos likvidatorių ir padeda išvengti kito sprogimo.

Kartu su Kozlovskiu filme vaidino Oksana Akinšina,Filipas Avdeevas, Ravšana Kurkova, Nikolajus Kozakas, Igoris Černevič ir kiti.

"Černobylio" premjera įvyks balandžio 15 dieną.

Tegai:
Černobylis, Ala Pugačiova