Vaistinės vitrina, archyvinė nuotrauka

Karbauskis: LVŽS žengia dar vieną žingsnį vaistų kainų mažinimo link

46
(atnaujinta 13:47 2018.04.10)
Ramūnas Karbauskis inicijuoja Farmacijos įstatymo pataisas, kurios didins konkurenciją vaistų rinkoje, sudarys sąlygas ligoninėms pasiūlyti gyventojams įsigyti vaistus pigiau

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Numatoma pataisa leis ligoninėms išplėsti turimų ligoninės vaistinių funkcijas, kad šios veiktų "valstybinių" vaistinių principu, praneša Seimo spaudos tarnyba.

''Ši pataisa, leidžianti ligoninėms išplėsti turimų ligoninės vaistinių funkcijas, kad šios veiktų ''valstybinių'' vaistinių principu — dar vienas LVŽS žingsnis siekiant sumažinti vaistų kainas. Toks reguliavimas paskatins alternatyvią prekybos vaistais infrastruktūrą ir konkurenciją vaistų rinkoje'', — sako Ramūnas Karbauskis.

Toks vaistų kainų mažinimo sprendimo būdas aktualus visiems Lietuvos gyventojams, ypač mažuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms. Jie ne tik pigiau galės įsigyti vaistus — jų nereikės vykti įsigyti į didesnių miestų vaistines. Jie tai galės padaryti, pavyzdžiui, miestelyje esančioje ligoninėje.

Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, ligoninės vaistinę gydymo įstaiga steigia tik stacionarui aprūpinti ir jos  neturi teisės parduoti vaistinių preparatų ambulatoriškai besigydantiems pacientams. Šiuo metu ligoninės patalpose gali veikti tik privačios visuomenės vaistinės, turinčios teisę parduoti vaistus gyventojams.

Vaistinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Pokyčiai, kurių šiuo metu imasi Seimo valdančioji dauguma ir Vyriausybė, yra LVŽS siūlomos farmacijos sektoriaus skaidrinimo ir vaistų kainų mažinimo politikos dalis. Siekiama, kad Lietuvos žmonės galėtų gydytis patirdami mažesnes išlaidas.

Dėl LVŽS sprendimų nuo šių metų sausio 1 dieną įsigaliojo 5 proc. lengvatinis PVM tarifas visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.

Jei Seimas pritars, Karbauskio siūlomos pataisos įsigalios 2019 metų sausio 1 dieną.

46
Tegai:
vaistai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje pradedami kompensuoti nauji vaistai
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kurios šalies gyventojų grupės Lietuvoje dažniausiai ieško darbo

(atnaujinta 14:58 2020.05.30)
Balandžio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 169 tūkst. bedarbių, o per metus nedarbas padidėjo 0,8 procentinio punkto

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Lietuvoje per pirmuosius tris metų mėnesius buvo užregistruota 77,8 tūkst. darbo neturinčių žmonių, tai yra 20,3 proc. daugiau, palyginti su 2019 metų pirmuoju ketvirčiu, praneša Lietuvos Užimtumo tarnybos spaudos tarnyba.Tarp darbo ieškančių asmenų vyrai sudarė 55,5 proc. Tuo pačiu metu kas trečias bedarbis, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą, gyveno kaimo vietovėse.

Pažymima, kad kovo mėnesį, įvedus karantiną, Lietuvoje augo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose dirbusių asmenų dalis. Labiausiai (2,8 proc.) užimtųjų skaičius augo paslaugų sektoriuje. Panašus augimas stebimas pramonėje (2,5 proc.) ir statybų sektoriuje (2,4 proc.). Žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 m. nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Užmtumo tarnybos duomenimis, žemės ūkyje dirbančių gyventojų nuo 2015 metų nuosekliai mažėja, o 2020 metų I ketvirtį, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu sumažėjo 22,1 proc.

Balandžio 1 dieną šalyje buvo daugiau kaip 169 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Registruoto nedarbo rodiklis per metus išaugo 0,8 proc. punkto.

Kas trečias – ketvirtas (28,4 proc.) per šių metų I ketvirtį  įregistruotas darbo ieškantis buvo jaunimas iki 29  metų, 30,1 proc. — vyresni kaip 50 metų asmenys. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2019 metų I ketvirčiu, mažėjo 1,2 proc. punkto, tuo tarpu vyresnio amžiaus 1,1 proc. punkto augo.

Kaime gyvenantys darbo neturintys asmenys šių metų I ketvirtį sudarė 33,1 proc. visų įregistruotų asmenų. Nedarbo problemos kaime didesnės nei mieste. Šios tendencijos priežastis — mažėjanti žemės ūkio dalis šalies ūkio struktūroje, žemas darbo ieškančiųjų mobilumas ir nepakankamai sparti ūkio plėtra regionuose, teigiama pranešime.

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad Vyriausybės paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija kaime gyvenantiems turėjo mažesnę įtaką. Darbo neturinčių asmenų skaičius tarp kaimo gyventojų augo 4,2 proc., kai bendras bedarbių skaičius augo net  23,5 proc. Tam įtakos turėjo prasidedantys sezoniniai darbai žemės ūkyje.

Vyrai sudaro didesnę dalį tarp visų darbo ieškančių asmenų. Palyginti su pernai metais, sumažėjo darbo ieškančių kaimo gyventojų ir neturinčių profesinio pasirengimo. Trečdaliu sumažėjo ilgalaikių bedarbių dalis.

Рабочие на улице Вильнюса
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Užimtumo tarnybos duomenimis, I ketvirtį darbdaviai įregistravo 10 proc. daugiau laisvų darbo vietų —  53,7 tūkst. nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pagal kvalifikaciją daugiausiai laisvų darbo vietų buvo registruota kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams bei nekvalifikuotiems darbininkams.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia pamažu panaikina apribojimus piliečiams ir daro nuolaidų verslui.

Tuo tarpu karantino laikotarpiu padaugėjo nepasiturinčių žmonių, kuriems trūksta lėšų maistui įsigyti. Lietuvių prašoma pasidalyti ilgą galiojimo laiką turinčiais produktais.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 5,7 milijono ligos atvejų, mirė daugiau nei 357 tūkstančiai žmonių.

Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
© Sputnik /
Užimtumas ir nedarbas Lietuvoje 2020 metų gegužę
Tegai:
Lietuva, Užimtumo tarnyba, nedarbas
Dar šia tema
Lietuva kompensuoja nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo pandemijos ir karantino
Kad pasiektų visus vaikus: Seimas suvienodino išmokų vaikams mokėjimo tvarką
Lietuvoje nėra priežasties pratęsti karantiną, pareiškė ULAC vadovas
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva ketina stiprinti pasipriešinimą BelAE statyboms

Vilnius tikisi, kad dvišalių derybų su Minsku metu jis galės atidėti Astravo atominės elektrinės eksploatacijos pradžią

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Į Baltarusijos atominę elektrinę (BelAE) atgabentas branduolinis kuras skatina Lietuvą aktyviau siekti maksimalaus statomos jėgainės "saugumo" ir susitarimų su kaimynais, kad joje pagaminta elektra nebūtų perkama. Taip Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir laikinosios Veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės posėdyje teigė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

"Atvežtas kuras į aikštelę. Ir šis faktas reiškia, kad mūsų veiksmai prieš Baltarusijos atominę elektrinę tik aktyvės", — šią savaitę sakė Zananavičius.

Anot viceministro, ES tikslas yra nuolat stebėti ir didinti spaudimą Minskui, kad būtų galima įgyvendinti streso testų rekomendacijas prieš pradedant objekto eksploataciją. Jis taip pat pridūrė, kad dvišalėmis derybomis su Baltarusija siekiama atidėti Baltarusijos AE paleidimą.

Be to, kaip pabrėžė Zananavičius, Lietuvai reikalinga Vašingtono parama.

"Siekiama, kad JAV ir Baltarusijos dvišalėje darbotvarkėje atsirastų tas klausimas. Prašome JAV didesnės paramos TATENA formatuose", —  teigė Zananavičius.

Anksčiau Baltarusija baigė branduolinio kuro priėmimą pirmajam atominės elektrinės blokui.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas pirmajam branduolinis kuras jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš objekto ir visuotinai ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" dėl Ignalinos AE praradimo ir baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Astravas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją
Laikas reikalauti kompensacijos už BelAE
Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų

Kaip atrodo atnaujintas Žirmūnų paplūdimys video

(atnaujinta 18:34 2020.05.30)
Lietuvos sostinės savivaldybės įmonė "Grinda" dalį uždirbto pelno skyrė Žirmūnų paplūdimio infrastruktūrai atnaujinti ir pritaikyti judumo negalią turintiems žmonėms

Vilniaus savivaldybė paskelbė atnaujinto Žirmūnų paplūdimio vaizdo įrašą.

Riboto judumo žmonių patogumui "Grindos" darbuotojai įrengė takus, kuriais paplūdimio teritorijoje gerokai lengviau judėti neįgaliojo vežimėliu, pasiekti lauko kepsninių bei maudymosi zonas.

Išskirtinė naujovė — sukurta maudynių erdvė, kurioje žmonės su negalia ras jiems pritaikytą persirengimo kabiną ir specialius vežimėlius, kuriais įrengtu pandusu galės nuvažiuoti į vandenį ir išsimaudyti. Į specialų vežimėlį atsisėsti ir iš jo išlipti padės apmokyti "Grindos" gelbėtojai.

Į atnaujintą Žirmūnų paplūdimį atvykę poilsiautojai galės pasidžiaugti sutvarkyta ir naujai apželdinta teritorija, įrengtomis sporto ir iškylų zonomis. Gera vasariška nuotaika lydės ir kituose sostinės paplūdimiuose: Valakampiuose, prie Balsio, Gilužės, Salotės, Tapelių ir Balžio ežerų. Čia tai pat atnaujintos tinklinio, futbolo, vaikų žaidimo aikštelės, grilio ir iškylų zonos.

Oficialus maudymosi sezonas Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose prasidės birželio 1 dieną ir tęsis iki pat rugsėjo 15 dienos. Poilsiautojų saugumu kasdien, nuo 8 iki 20 valandos, rūpinsis 30 kvalifikuotų gelbėtojų.

Tegai:
Vilnius, Žirmūnų paplūdimys
Dar šia tema
Šią vasarą Vilniuje pradės veikti dar vienas oficialus paplūdimys
Kaune sezoną pradeda paplūdimio bibliotekos