Rusijos Aeroflot, archyvinė nuotrauka

Per tris mėnesius "Aeroflot" Lietuvos oro erdvėje atliko 5 tūkst skrydžių

47
(atnaujinta 15:45 2018.04.16)
Rusijos skrydžių kompanija "Aeroflot", kaip ir prieš metus, yra tarp daugiausiai skraidančių Lietuvos oro erdvėje

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų ketvirtį skrydžių vadovai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 54,4 tūkst. skrydžių — 9,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, praneša oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė "Oro navigacija".

Tris ketvirtadalius iš jų sudarė tranzitiniai skrydžiai, aptarnauta 40,8 tūkst. Lietuvos oro erdvę tranzitu kirtusių orlaivių. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, aptarnautų tranzitu per Lietuvą skridusių lėktuvų skaičius išaugo 10,2 proc.

Per tris pirmuosius šių metų mėnesius daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdvėje atliko penkios skrydžių kompanijos — Rusijos „Aeroflot" (5 tūkst.skrydžių, arba 16,8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu), Latvijos „Air Baltic" (4,8 tūkst., arba 14,1 proc. daugiau), Suomijos „Finnair" (4,78 tūkst. skrydžių, 2,7 proc. daugiau), Vokietijos „Lufthansa" (3,8 tūkst. skrydžių, 0,5 proc. daugiau) ir Airijos „Ryanair" (3 tūkst. skrydžių, 11 proc. daugiau). Minėti skaičiai apima visus skrydžius, kai bendrovių lėktuvai kirto Lietuvos oro erdvę tranzitu arba kilo ir leidosi Lietuvos oro uostuose.

Minėtos penkios oro bendrovės tarp daugiausia skraidančių Lietuvos oro erdvėje buvo ir pernai per pirmąjį ketvirtį.

Tačiau šiemet pagal atliktų skrydžių skaičių per sausį-kovą apsikeitė vietomis latvių ir suomių skrydžių linijos — pernai trečioje vietoje buvusi Latvijos „Air Baltic" šiemet atliko 27 skrydžiais daugiau ir, aplenkdama Suomijos "Finnair", atsidūrė antroje vietoje.

Per 2018 metų sausio-kovo mėnesius daugiausia kartų lėktuvai kilo arba leidosi Vilniaus oro uoste — skrydžių vadovai čia aptarnavo 10,3 tūkst. orlaivių. Kaune per minėtą laikotarpį aptarnauta 1,96 tūkst. orlaivių, Palangoje — 758 lėktuvai, Šiauliuose — 595 lėktuvai.

47
Tegai:
Aeroflot, Lietuva
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (67)
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 23:42 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda–Grobinė ir Jurbarkas–Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai. Šios linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigis techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios
Keliai, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija baigia skirstyti 150 mln. eurų keliams

(atnaujinta 22:44 2020.07.02)
Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Susisiekimo ministerija praneša, kad baigia skirstyti papildomai Vyriausybės skirtus 150 mln. eurų Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Vyriausybei skyrus papildomas lėšas šalies kelių remontui sulaukta savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prašymų konkretiems kelių objektams finansuoti maždaug už 350 mln. eurų. Šiuos prašymus vertino specialioji komisija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovų.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič, Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 Plano lėšos keliams remontuoti bei žvyrkeliams asfaltuoti buvo skirtos 60-čiai šalies savivaldybių. 

Už bendrą 113 889,7 tūkst. eurų sumą iki 2020 metų lapkričio 30 dienos planuojama suremontuoti 484 vietinės reikšmės kelių objektų. 

Į kelių infrastruktūros darbus įtraukti paprasti remonto darbai, žvyrkelių asfaltavimas, saugumo priemonių įrengimas, kelių vedančių į lankytinas vietoves ar darbo vietoves remontas, bei pasienio kelių taisymas.

Dar šia tema
Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba

(atnaujinta 18:12 2020.07.04)
Rusijos URM atstovas užsiminė apie JAV žvalgybos ryšius su narkotikų kontrabanda

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. JAV žvalgyba, kuri kaltina Rusiją sąmokslu su Talibanu, yra susijusi su prekyba narkotikais, sakė televizijos kanalo "Rossija 1" eteryje Rusijos prezidento specialusis įgaliotinis Afganistane, Azijos Antrojo departamento užsienio reikalų ministerijos direktorius Zamiras Kabulovas.

"Tai yra daugybė atpildų iš ten buvusių projektų, tų pačių nuostabių amerikiečių žvalgybos agentų, kurie kaltina mūsiškius, dalyvavimas narkotikų kontrabandoje. Jie turi lėktuvus iš Kandaharo, iš Bagramo, skraido bet kur be leidimo — į Vokietiją, į Rumuniją. Juk toks verslas. Kiekvienas afganas Kabule jums pasakys, net tingus žmogus yra pasirengęs kalbėti šia tema. Tai paslaptis, kuri visiems jau atsibodo. Visi mostelėjo ranka", — sakė diplomatas.

Anksčiau laikraštis "The New York Times" su nuoroda į anoniminius Amerikos žvalgybos atstovus rašė, kad Rusijos karinė žvalgyba pasiūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija straipsnį pavadino netikru.

JAV prezidentas Donaldas Trampas laiko straipsnį "užsakymu".

Baltieji rūmai, Pentagono ir JAV žvalgyba teigė, kad nėra jokių paskelbtų duomenų įrodymų, ir kad Trampas nebuvo apie tai informuotas.

Rusijos ambasada JAV pareikalavo, kad Vašingtonas tinkamai reaguotų į grėsmes, kurias sulaukia diplomatai.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Žiniasklaida: Trampui rečiau pranešama apie ryšius, "susijusius su Rusijos grėsme"
"Tiesioginis smūgis". Politologas apie naujus raginimus įvesti sankcijas Rusijai
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją