Finansų ministerija, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Norvegija pasirašė memorandumą dėl 117 mln eurų paramos

99
(atnaujinta 18:29 2018.04.24)
Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas per ateinančius septynerius metus skirs Lietuvai 117,6 mln. eurų

VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Šiandien finansų ministras Vilius Šapoka ir Norvegijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Audun Halvorsen pasirašė Susitarimo memorandumus, kuriais remiantis Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas Lietuvai skirs 117,6 mln. eurų, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Susitarimo memorandumų pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Jo Karališkoji Prakilnybė Norvegijos Kronprincas Haakon ir Jos Karališkoji Prakilnybė Kronprincesė Mette-Marit bei susitiko su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite.

Pranešime pabrėžiama, kad beveik 98% šios sumos yra Norvegijos Karalystės investicijos. Paramos etapas truks ateinančius septynerius metus.

Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus Lietuvai skiriamos lėšos turi buti panaudotos socialinei ir ekonominei atskirčiai Lietuvoje mažinti.

Tai jau trečiais EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų etapas — nuo 2004 iki 2014 metų Lietuvai buvo skirta daugiau nei 151 mln. eurų investicijų.

99
Tegai:
parama, Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija, Lietuva
Dar šia tema
Karališkoji Norvegijos pora lankysis Krašto apsaugos ministerijoje
Pinigai

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 10 mln. eurų

(atnaujinta 08:30 2020.07.14)
Be to, kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 10 mln. eurų, praneša Finansų ministerija.

Pabrėžiama, kad už ją yra mokama 0,3 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2032 metų vasario 12 dieną.

Taip pat pažymima, kad paklausa aukcione siekė 25,3 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo 0,240 proc., didžiausias patvirtintas — 0,280 proc., vidutinis svertinis pelningumas — 0,271 proc.

Pranešama, kad kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatoma Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Be to, kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Tegai:
Lietuva, skola, Finansų ministerija
Dar šia tema
Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas
Aplinkos ministerija: EK pateikta nacionalinė taršos nitratais ataskaita
SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuvoje ekonomika nugali politiką Rusijos SGD klausimu

(atnaujinta 21:45 2020.07.13)
Oficialus Vilnius gali skelbti garsius politinius pareiškimus, tačiau yra ekonominis tikslingumas, kuriuo vadovaujasi vietos verslininkai Rusijos dujų klausimu, tikina energetikos ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Praėjusią savaitę į Klaipėdos uostą iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla, atplaukė du suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kroviniai. Į Lietuvos uostą atplaukė "Coral Fungia" ir "Coral Favia" dujovežiai. Vidutiniškai laivai iš Vysocko Leningrado srityje tiekia dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas, komentuodamas padažnėjusius Rusijos SGD pristatymus į Lietuvą, sakė, kad vienas dalykas yra oficialiojo Vilniaus politiniai sprendimai, o kitas — realioji ekonomika, kuria vadovaujasi Lietuvos verslininkai.

"Neįmanoma ginčytis su ekonomika. Verslas, importuojantis dujas, dažnai bando spręsti šią problemą ekonominiu požiūriu ir perka pigesnes partijas. Rusijos SGD, ypač tos mažos partijos, kurios šiuo metu atkeliauja iš Vysocko, Lietuvai yra gana pelningos. <...> Svarbu įsiminti, kad vienas dalykas, kai valstybės vadovai ką nors sako, ir visai kitas dalykas, kai dujų importu užsiima komercinės struktūros", — priminė ekspertas.

Kaip pažymėjo Juškovas, jei prisimintume Lietuvos SGD terminalo istoriją, pamatysime, kad apskritai nė viena privati ​​įmonė nenorėjo naudotis SGD terminalu, nes Rusijos vamzdynų dujos buvo pigesnės. Vienintelė įmonė, kuri pasirašė sutartį, buvo "Litgas". Po to valdžia nurodė, kad Lietuvos importuotojai turėtų nusipirkti tam tikrą kiekį degalų iš SGD terminalo.

"Dėl to vienas iš trąšų ir chemikalų gamintojų prisiėmė visą terminalo priežiūros naštą. Štai tokiu įstatymu buvo įvesta rinkliava vartotojams, ir jie yra priversti pirkti. Bet tarp suskystintų gamtinių dujų tiekėjų esant net tokiems apribojimams vartotojai vis tiek rinksis tuos, kurie tiekia pigiau. Taip, Lietuvoje yra sutartis su Norvegija ir jos reikia laikytis — didžioji dalis suskystintų gamtinių dujų atkeliauja iš Norvegijos. Taip, yra politinių norų pirkti iš JAV. Bet tuo pačiu yra ir kasdieninė viešųjų pirkimų praktika, kai pirkėjas bando pasirinkti pigiausią variantą, tada ir pasirodo Rusijos SGD", — sakė Juškovas.

Šeštadienį į Klaipėdos uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys iš Vysocko, kur yra Rusijos bendrovės "Novatek" gamykla. Ir tai buvo antroji SGD iš Rusijos partija per savaitę. Prieš tai ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplaukė laivas "Coral Favia", taip pat su 10 tūkstančių kubinių metrų dujų.

Lietuva dažniausiai suskystintas gamtines dujas gauna iš Rusijos Federacijos ir Norvegijos.

Iki 2024 metų pabaigos įmonė "Klaipėdos nafta" turėtų įsigyti "Independence" plūduriuojančią saugyklą ir tapti jos savininke, pasirinkdama ekonomiškiausią pasiūlymą. Tam įmonė planuoja pritraukti nepriklausomus ekspertus.

Nuo praėjusio pavasario rusiško kuro tiekimas tapo įprasta praktika. Kalbant apie amerikietiškas SGD, apie kurių pirkimus nuolat skelbia Lietuvos valdžia, Klaipėdos terminalo egzistavimo metais buvo tik keletas pirkimų.

Tegai:
Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD terminalas, SGD
Dar šia tema
"Mes nesaugosime vokiečių nuo Rusijos". Prieš ką JAV draugauja su Lenkija
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Sumažėjo gyvybingumas: rinkoje paaiškėjo apie JAV SGD nesėkmę
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD
Nord Stream

"Nord Stream" sustabyds planinei techninei priežiūrai

(atnaujinta 09:13 2020.07.14)
Tvarkaraštis ir visa techninės priežiūros informacija buvo iš anksto suderinta su partneriais dėl dujų transportavimo

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Abu "Nord Stream" dujotiekio vamzdynai bus sustabdyti planinei techninei priežiūrai metu nuo liepos 14 iki liepos 26 dienos, pranešė RIA Novosti su nuoroda į projekto operatorių "Nord Stream AG".

Techninės priežiūros darbo grafikas iš anksto buvo suderintas su "Nord Stream AG" partneriais dėl dujų transportavimo.

Operatorius taip pat pažymėjo, kad visa dujotiekio techninė priežiūra ir eksploatacija vykdoma laikantis būtinų saugos priemonių, siekiant apriboti COVID-19 plitimą.

"Nord Stream" eksporto dujotiekis iš Rusijos į Europą buvo paleistas 2011 metais. Du dujotiekio mazgai, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, eina išilgai Baltijos jūros dugnu nuo Vyborgo (Rusijoje) iki Greifsvaldo (Vokietijoje). 2019 metais "Gazprom" per "Nord Stream" eksportavo 58,5 milijardo kubinių metrų dujų.

Tegai:
dujotiekis, Rusija
Dar šia tema
Vokietijos ekspertas įvertino Danijos sprendimą dėl "Nord Stream-2"
Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė iš Mukrano
Barža, galinti užbaigti "Nord Stream-2", įplaukė į Danijos teritorinius vandenis