Europos sąjungos vėliava, archyvinė nuotrauka

Europos sąjunga įvardijo daugiausiai skolų turinčią šalį

171
(atnaujinta 18:15 2018.04.25)
Statistikos tarnyba paskelbė, kokioje valstybėje nustatytas didžiausias skolos santykis su šalies BVP

VILNIUS, balandžio 25 —Sputnik. Europos statistikos tarnyba ''Eurostatas'' paskelbė duomenis apie ES valstybių skolos dydį, praneša RIA Novosti.

Didžiausias valstybės skolos santykis su šalies BVP buvo Graikijoje — 178,6 proc. Antroje ir trečioje pozicijose — Italija ir Portugalija, kurių rodikliai atitinkamai yra 131,8 ir 125,7 proc. BVP.

Estija, kurios valstybės skolos lygis siekė 9 proc. BVP, sąraše buvo paskutinė.

Apskritai, palyginti su praėjusių metų duomenimis 2017 metų Valstybės skolos santykis su BVP tarp Europos Sąjungos šalių narių sumažėjo nuo 83,3 iki 81,6 procentų.

171
Tegai:
valstybės skola, Europos Sąjunga
Dar šia tema
"Eurostat": Lietuvoje — aukščiausias metinės infliacijos rodiklis ES
"Eurostat": daugiau nei 30% Lietuvos gyventojų – ties skurdo riba
LTG Cargo traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių nugabeno pirmąją puspriekabę
 

Susisiekimo ministerija: pagrindinėje šalies automagistralėje mažės vilkikų

(atnaujinta 12:21 2020.09.29)
Teigiama, kad šiuo metu automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda per parą pervažiuoja apie 3 tūkst. vilkikų su puspriekabėmis. Tuo tarpu "LTG Cargo" vienas traukinio sąstatas gali pervežti apie 40 puspriekabių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Praėjusią savaitę Vilniaus intermodalinį terminalą (VIT) pasiekė pirmoji traukiniu atvežta vilkiko puspriekabė iš Klaipėdos jūrų uosto, praneša Susisiekimo ministerija.

Pažymima, kad bandomojo vežimo metu iš Danijos keltu atgabenta puspriekabė Centriniame krovos terminale (CKT) buvo pakrauta ant specialios "LTG Cargo" traukinio platformos ir išgabenta į VIT. Vilniuje į puspriekabę buvo pakrautas krovinys ir ji išgabenta atgal į Klaipėdos jūrų uostą.

"Atlikdami technologinius bandymus siekiame kuo geriau pasiruošti reguliariems puspriekabių pervežimams. Šiemet jau sėkmingai pervežėme puspriekabes iš Vokietijos į Lietuvą, dabar atliekame bandymus ir Lietuvoje, o visoje krovinio logistikos grandinėje apjungiame geležinkelio ir jūros transportą", — teigia "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Pabrėžiama, kad reguliarius puspriekabių vežimus "LTG Cargo" planuoja pradėti dar šiemet, o klientams bus siūlomas susisiekimas ir su Skandinavijos šalių uostais — Kyliu, Karlshamu, Treleborgu.

"Centrinis Klaipėdos terminalas suinteresuotas nuolat plėsti ir tobulinti savo teikiamas paslaugas. Siekiame neatsilikti nuo kitų Europos ro-ro terminalų, tad moderniais sprendimais ir inovacijomis privalome išlikti patrauklūs savo klientams. Šiandien žengtas pirmas žingsnis leidžia praverti "žaliojo uosto" koncepcijos duris, tęsiant sunkiasvorio transporto srautus Klaipėdoje mažinančius uosto projektus", — sakė CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Teigiama, kad šiuo metu automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda per parą pervažiuoja apie 3 tūkst. vilkikų su puspriekabėmis. Tuo tarpu "LTG Cargo" vienas traukinio sąstatas gali pervežti apie 40 puspriekabių.

Tegai:
krovinių vežimas, Susisiekimo ministerija, LG CARGO
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo, kuo įdomi yra 2020-ųjų metų krizė
Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje atpigo trečdaliu
Nord Stream-2

Vokietijos vyriausybė rimtai suabejojo ​​sankcijų prieš "Nord Stream-2" teisėtumu

(atnaujinta 10:44 2020.09.29)
Pasak Bundestago ekonomikos tarnybos, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, yra politinių sprendimų pasekmė

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė rimtai abejoja, ar JAV sankcijos dujotiekio "Nord Stream-2" projektui atitinka tarptautinę teisę, sakė Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert).

Jis pakomentavo Bundestago ekonomikos tarnybos pranešimą, kuriame pažymima, jog, nepaisant aiškios Vokietijos ir Briuselio pozicijos, kad ekstrateritorinės sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę, "negalima visiškai ignoruoti JAV argumentų".

Anot RIA Novosti, pasak pranešimo autorių, nacionalinių interesų apsaugos principas, kurį taiko JAV, gali "atrodyti išgalvotas", tačiau šio principo taikymas yra politinių sprendimų, kuriems nėra taikomi tokie teisiniai apribojimai, pasekmė, o tarptautinėje teisėje nėra objektyvių kriterijų, kurie reglamentuotų šio principo taikymą.

"Vyriausybė turi rimtų abejonių dėl to, ar tokios ekstrateritorinės sankcijos atitinka tarptautinę teisę. Mes išsamiai išnagrinėsime ir įvertinsime šią ataskaitą", — sakė jis pirmadienį vykusioje trumpojoje konferencijoje, atsakydamas į klausimą, ar Vokietijos vyriausybė mano, kad JAV sankcijos prieš "Nord Stream-2" pažeidžia tarptautinę teisę.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Rusija, JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Kodėl "įpėdinis Frydrichas" meluoja vokiečiams apie Putiną
Beniakonių pasienio kontrolės punktas

Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje eilėje stovi daugiau nei 300 sunkvežimių

Eilės prie Baltarusijos sienos su Lietuva, Latvija ir Lenkija pastebimos jau daugiau nei savaitę, šiuo metu padėtis šiek tiek pagerėjo

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Baltarusijos pasienyje su Lietuva stovi daugiau nei 330 sunkvežimių, tokie duomenys skelbiami Baltarusijos Respublikos valstybės sienos komiteto tinklalapyje.

Sunkvežimių eilės prie Baltarusijos sienos su Lietuva, Latvija ir Lenkija stebimos jau daugiau nei savaitę. Tam tikru momentu padėtis pagerėjo, tačiau po praėjusio savaitgalio spūstys vėl padidėjo — išvykimo iš Baltarusijos į ES šalis laukė daugiau nei 680 sunkvežimių.

Trečiadienio 8:00 duomenimis, eilės vėl pradėjo mažėti: šiuo metu pasienyje su Lietuva, Latvija ir Lenkija yra apie 400 sunkvežimių.

Daugiausia mašinų tradiciškai susikaupė Lietuvos kryptimi. "Beniakonių" kontrolės punkte yra daugiau nei 140 sunkvežimių, "Privalkoje" — daugiau nei 90. "Kamennyj Log" ir "Kotlovka" kontrolės punktuose yra atitinkamai daugiau nei 70 ir 30 sunkvežimių.

Baltarusijos ir Latvijos pasienyje prie "Urbanų" kontrolės punkto stovi daugiau nei 30 sunkvežimių, dar daugiau nei 40 sunkvežimių laukia išvykimo į Lenkiją "Bruzgų" kontrolės punkte.

Sekite situaciją Baltarusijos pasienyje oficialioje BPK svetainėje. Reikėtų nepamiršti, kad duomenis apie situaciją kontroliniuose punktuose, kur veikia elektroninė eilė, departamentui teikia laukimo vietų operatoriai.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per kalbą moterų forume Minske sakė, kad respublika "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų".

"Mes priversti išvesti kariuomenę iš gatvių, pusę armijos apginkluoti ir uždaryti valstybės sieną iš vakarų, pirmiausia su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną, mūsų didžiausiam apgailestavimui, su savo broliška Ukraina", — sakė jis.

Baltarusijos vadovas nepaaiškino, ką tiksliai reiškia "sienų uždarymas". Tuo tarpu Baltarusijos valstybės sienos komitetas sakė, kad pasienio apsauga sustiprinta.

Tegai:
eilės pasienyje, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje