Danske Bank, archyvinė nuotrauka

"Danske Bank" ketina pasitraukti Baltijos šalių

27
(atnaujinta 16:13 2018.04.26)
Bankas ketina fokusuotis tik į Šiaurės šalių dukterines įmones ar globalias korporacijas

VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. Vienas iš didžiausių Šiaurės Europos bankų Danijos "Danske Bank" ketina palaipsniui pasitraukti iš Baltijos šalių, praneša banko spaudos tarnyba.

Swedbank, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Pokyčiai nepalies Šiaurės Europos šalių, o tik Baltijos respublikas.

"Danske Bank" grupė ketina sustiprinti savo pozicijas Šiaurės šalių rinkoje. Pranešama, kad bankas ketina sutelkti dėmesį tik į Šiaurės šalių dukterinių įmonių ar globalių korporacijų aptarnavimą.

Pabrėžiama, kad "Danske Bank" pradės taikyti atnaujintą strategiją nuo balandžio 26 dienos. Veiklos Baltijos respublikose mažinimas vyks palaipsniui, tačiau paslaugų centras Vilniuje toliau aptarnaus esamus klientus. Nauji klientai nebus priimami.

"Danske Bank" Lietuvoje pradėjo veikti 2008 metais, Globalių paslaugų centras buvo įsteigtas 2012 metais.

27
Tegai:
bankas, Danske Bank, Baltijos šalys
Dar šia tema
AB "Žemaitijos pienas" gavo iš Lietuvos banko beveik 160 tūkst eurų baudą
Lietuvos bankas: "Swedbank" turi trūkumų pinigų plovimo prevencijos srityje
Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida atskleidė informaciją apie naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:22 2020.06.04)
Kaip teigė vienas iš įstatymo projekto autorių, visiems, kurie dalyvauja įgyvendinant projektą, gresia JAV sankcijos

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. JAV ketina išplėsti sankcijas prieš "Nord Stream-2" projektą, praneša "Bloomberg", remdamasis plano projektu.

Įstatymo projekte numatyta, kad anksčiau įvestos ribojančios priemonės bus taikomos visiems vamzdžių klojimo ir draudimo darbams.

Sankcijos bus taikomos įmonėms, teikiančioms "draudimo, perdraudimo paslaugas" vamzdyne eksploatuojamiems laivams, taip pat toms įmonėms, kurios užsiima tanklaivių modernizavimu ir suvirinimo įrangos tiekimu.

Anot "Bloomberg", dokumente taip pat nurodoma, kad ribojamosios priemonės taip pat bus įvestos asmenims, teikiantiems uosto paslaugas laivams, dalyvaujantiems tiesiant dujotiekį. Tikimasi, kad įstatymo projektas bus pateiktas ketvirtadienį.

Dokumento autoriai buvo respublikonų senatorius Tedas Kruzas ir Demokratų partijos senatorė Jane Sheichin. Anot Kruzo, dujotiekis kelia "kritinę grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui ir jo nereikėtų baigti". Jis pridūrė, kad įstatymo projekte bus nurodyta, kad visiems, kurie dalyvauja "Nord Stream-2" projekte, bus taikomos sankcijos.

"Fitch" gamtos išteklių ir prekių grupės vyresnysis direktorius Dmitrijus Marinčenko komentare RIA Novosti teigė, kad nauji apribojimai gali sukelti sunkumų "Gazprom" ir atidėti projekto įgyvendinimą.

Nord Stream-2

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Manoma, kad dujotiekį galėjo baigti Rusijos vamzdžių klojimo laivas "Akademik Čerskij".

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, JAV, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija turi pasirinkti — arba apdūmyti Europą, arba pirkti dujas iš Rusijos
Įvardytas laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybą, savininkas
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje elektra atpigo beveik penktadaliu

(atnaujinta 10:14 2020.06.04)
Per savaitę visos trys Baltijos šalys pagamino 58 procentus reikalingos elektros energijos, praneša "Elektrum Lietuva"

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros kainos krito, sakė nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina sumažėjo 18 procentų — iki 22,14 euro už megavatvalandę, o Estijoje — 25 procentus, iki 22,05 euro už megavatvalandę.

Tuo pačiu metu "NordPool" biržoje kaina smuko daugiau nei perpus — iki 4,42 euro už megavatvalandę.

"Kainų skirtumas tarp Estijos bei Lietuvos ir Latvijos jau antrą savaitę iš eilės buvo susijęs su mažesniais elektros energijos srautais tarp šalių", — sakė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Nuo gegužės 25 iki gegužės 31 dienos elektros energijos gamyba Baltijos šalyse padidėjo 8 procentais — iki 264 gigavatvalandžių. Lietuvoje šis rodiklis išaugo trim procentais (iki 82 gigavatvalandžių), Latvijoje — devyniais (iki 120 gigavatvalandžių), o Estijoje — 15 procentų (iki 62 gigavatvalandžių).

Per kelias savaites visos trys Baltijos šalys pagamino 58 procentus reikalingos elektros energijos.

Tuo tarpu suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 4 procentais — iki 456 gigavatvalandžių.

Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis sumažėjo 3 procentais (atitinkamai iki 203 ir 124 gigavatvalandžių), o Estijoje suvartojimas sumažėjo 6 procentais (iki 129 gigavatvalandžių).

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas iš uostų
Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" už Baltijos šalis eiga