Danske Bank, archyvinė nuotrauka

"Danske Bank" ketina pasitraukti Baltijos šalių

28
(atnaujinta 16:13 2018.04.26)
Bankas ketina fokusuotis tik į Šiaurės šalių dukterines įmones ar globalias korporacijas

VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. Vienas iš didžiausių Šiaurės Europos bankų Danijos "Danske Bank" ketina palaipsniui pasitraukti iš Baltijos šalių, praneša banko spaudos tarnyba.

Swedbank, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Pokyčiai nepalies Šiaurės Europos šalių, o tik Baltijos respublikas.

"Danske Bank" grupė ketina sustiprinti savo pozicijas Šiaurės šalių rinkoje. Pranešama, kad bankas ketina sutelkti dėmesį tik į Šiaurės šalių dukterinių įmonių ar globalių korporacijų aptarnavimą.

Pabrėžiama, kad "Danske Bank" pradės taikyti atnaujintą strategiją nuo balandžio 26 dienos. Veiklos Baltijos respublikose mažinimas vyks palaipsniui, tačiau paslaugų centras Vilniuje toliau aptarnaus esamus klientus. Nauji klientai nebus priimami.

"Danske Bank" Lietuvoje pradėjo veikti 2008 metais, Globalių paslaugų centras buvo įsteigtas 2012 metais.

28
Tegai:
bankas, Danske Bank, Baltijos šalys
Dar šia tema
AB "Žemaitijos pienas" gavo iš Lietuvos banko beveik 160 tūkst eurų baudą
Lietuvos bankas: "Swedbank" turi trūkumų pinigų plovimo prevencijos srityje
UMLMA tanklaivis, archyvinė nuotrauka

Į Klaipėdą atplaukė antroji JAV naftos partija Baltarusijai

(atnaujinta 15:27 2020.08.09)
Tanklaivis atgabeno apie 80 tūkst. tonų naftos rūšies (dviejų Amerikos ir vienos Kanados) mišinys ir yra specialiai sukurtas Europos naftos perdirbimo įmonėms, orientuotoms į Rusijos "Urals"

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Į Klaipėdą atplaukė antras JAV naftos krovinys Baltarusijai, rašo portalas "Marinetraffic.com".

UMLMA tanklaivis į Klaipėdą atplaukė 11:32. Ir šiuo metu yra iškraunama Klaipėdos uoste. Su Kataro vėliava plaukiantis tanklaivis iš Teksaso valstijoje esančio Port Nečes uosto atvyko po 22 dienų kelionės.

Anksčiau buvo pranešta, kad tanklaivyje laikoma 80 tūkst. tonų "White Eagle Blend" (WEB) naftos. Tai yra trijų rūšių naftos (dviejų Amerikos ir vienos Kanados) mišinys ir yra specialiai sukurtas Europos naftos perdirbimo įmonėms, orientuotoms į Rusijos "Urals".

Iš Klaipėdos uosto partija bus išsiųsta geležinkeliu į "Naftan" perdirbimo gamyklą.

Tai jau antrasis naftos tiekimas šiais metais kaip Baltarusijos ir Amerikos bendradarbiavimo, susijusio su naftos tiekėjų diversifikacija, dalis.

Pirmasis tanklaivis su amerikiečių nafta Baltarusijai atvyko į Klaipėdos uostą birželio pradžioje. Laivas atgabeno 77 tūkst. tonų "Bakken" naftos.

Baltarusija pradėjo diversifikuoti naftos tiekėjus dėl periodinių kainų skirtumų su pagrindine ir tradicine tiekėja — Rusija. Dabar Minskas ir toliau perka dujas iš Rusijos Federacijos per "Družba" naftotiekį ir geležinkeliu, tačiau bendradarbiauja ir su alternatyviais tiekėjais. Visų pirma nafta tiekiama jūra per Klaipėdos ir Odesos uostus.

Tegai:
Baltarusija, JAV, Klaipėda, nafta
Dar šia tema
JAV Kongresas ragina didinti dujų eksportą NATO sąjungininkėms Europoje
Tarptautinis bendradarbiavimas Tolimuosiuose Rytuose: kaip derinami SGD projektai
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Nord Stream-2

Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais  

(atnaujinta 15:44 2020.08.07)
Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos premjerė Manuela Schleswig pasipiktino JAV grasinimais dėl dujotiekio "Nord Stream-2" darbų.

"Šios grėsmės [Vokietijos miesto Zasnico uosto, esančio Meklenburge-Pomeranijoje — Sputnik], operatoriui yra absoliučiai nepriimtinos", — "dpa" pasakojo ji.

Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą. Visų pirma, laiške teigiama, kad tęsdamas darbą Zasnico uostas susidurs su "finansiniu sunaikinimu".

Ji pridūrė, kad Vokietija "pati gali nuspręsti, kur ir kaip pasisemti energijos".

Anksčiau premjerė pabrėžė Berlyno laikraščiui "Tagesspiegel", kad Meklenburgas-Vorpommernas "tvirtai laikosi dujotiekio tiesimo", tikisi iš Vokietijos vyriausybės "ryžtingo atsakymo, susijusio su JAV šantažo bandymais".

Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"
JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  
Vaistai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokie vaistai dažniausiai vartojami Lietuvoje

(atnaujinta 18:04 2020.08.09)
Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, praneša Valstybinės ligonių kasos (VLK) spaudos tarnyba.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau seka virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus.

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė pabrėžė, kad visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus.

Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą — vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų dozės, 2018 metais — 591, 2017 metais — 601, 2016 metais — 583.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF.

Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų — 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų — 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių — 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų — 1,6 mln. eurų.

Tegai:
kompensuojamieji vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK)