Lietuvos paštas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek uždirba "Lietuvos paštas"

59
(atnaujinta 14:01 2018.04.27)
"Lietuvos paštas" 2017 metais uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno, grupės pardavimo pajamos buvo 76,9 mln. eurų

VILNIUS, balandžio 27 — Sputnik. Valstybės valdomos akcinės bendrovės Lietuvos pašto įmonių grupė pernai uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno, praneša Susisiekimo ministerija.

Tačiau Lietuvos pašto įmonių grupės vadovybė ketina per einamuosius finansinius metus tikslinti dalies įmonės turto tikrąją vertę, dėl kurios auditas finansinėse ataskaitose yra pareiškęs sąlyginę nuomonę. Šio  turto balansinė vertė siekia 2,97 mln. eurų.

2016 metais grupės grynasis pelnas siekė 19 tūkst. eurų. 2017 metais grupės pardavimo pajamos buvo 76,9 mln. eurų, tai yra 7,0 proc. didesnės nei 2016-aisiais.

Pernai pajamos už pašto paslaugas sudarė 62,5 proc. Palyginti su 2016 metais, pašto paslaugų pajamos išaugo 11,3 proc. dėl padidėjusios fiziniams asmenims suteiktų daiktų siuntimo paslaugų apimties.

2017 metais pajamų už finansines paslaugas gauta 3,7 proc. daugiau negu 2016-aisiais. Ženkliausiai — 17,7 proc. — išaugo vietinių ir tarptautinių pinigų perlaidų, siunčiamų per Lietuvos paštą, srautas.

Pajamų iš pensijų, pašalpų ir kitų išmokų pristatymo kasmet mažėja — 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, jų sumažėjo 2,1 proc.

59
Tegai:
Lietuvos paštas
Dar šia tema
Mekas, Meilutytė, Bakas yra tarp 100 lietuvių, kurie bus įamžinti pašto ženkluose
Išleidžiami nauji pašto ženklai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui
Nord Stream-2

Vokietija neatsakė į pranešimus apie bandymą derėtis su JAV dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 16:38 2020.09.21)
Anksčiau pranešta, kad prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas į ES

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Vokietijos finansų ministerija nekomentavo daugelio žiniasklaidos priemonių informacijos, kad Berlynas tariamai bandė susitarti su Vašingtonu dėl sankcijų prieš "Nord Stream-2" atsisakymo, sakė ministerijos atstovas Berlyne, pranešė RIA Novosti.

Kaip praėjusią savaitę rašė savaitraštis "Die Zeit", Vokietijos vyriausybė neva pasiūlė JAV milijardo dolerių mainus už tai, kad Vašingtonas atsisakytų apriboti dujotiekio projektą, išreikšdama savo pasirengimą finansuoti dviejų terminalų statybą Vokietijoje, kad gautų amerikiečių suskystintas gamtines dujas.

Leidinys pridūrė, kad šis pasiūlymas buvo pateiktas vicekanclerio, Vokietijos finansų ministro Olafo Šolco (Olaf Scholz) laiške, rugpjūčio 7 dieną išsiųstame savo kolegai iš Amerikos Stivenui Mnučinui (Steven Mnuchin).

"Negaliu jums pasakyti apie naują padėtį", — sakė ministerijos atstovas, atsakydamas į klausimą, ar ministerija yra pasirengusi pripažinti tokio laiško egzistavimą.

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tada Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokių darbų sustabdymą. Dabar JAV diskutuojama apie projekto apribojimų išplėtimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Tegai:
JAV, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes
Rezoliucija dėl Navalno Europos Parlamentas pripažino "ateities Rusiją"
Elektros tiekimo linijos

Kaliningrado srities energetikos sistema sėkmingai išlaikė autonominius bandymus

(atnaujinta 12:08 2020.09.21)
Pasibaigus bandymams, regiono energetikos sistema toliau veikė kaip ir anksčiau BRELL energetiniame žiede

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Elektros energijos gamybos objektai Kaliningrado srityje sėkmingai išlaikė bandymus, kaip veikia regiono energetikos sistema izoliuotu režimu, praneša RIA Novosti su nuoroda į Kaliningrado šiluminės elektrinės TEC-2 spaudos tarnybą.

Iš pradžių buvo planuota, kad bandymai vyks rugsėjo 12 d., tačiau vėliau pranešta apie atidėjimą dėl vieningos balsavimo dienos.

Bandymai praėjusį šeštadienį truko aštuonias valandas — nuo 10:00 iki 18:00, Kaliningrado srities sistema veikė visiškai autonomiškai. Elektros energijos gamyba buvo lygi jos suvartojimui ir siekė nuo 460 iki 498 megavatų.

Bandymuose dalyvavo Kaliningrado TEC-2, Pregolsko, Majakovsko ir Talachovsko šiluminės elektrinės.

Pasibaigus bandymams, regiono energetikos sistema toliau veikė kaip ir anksčiau BRELL energetiniame žiede. Bandymai buvo sėkmingi ir parodė Kaliningrado srities energetikos sistemos pasirengimą veikti autonomiškai.

Kol kas Kaliningrado srities energetinė sistema yra susijusi su likusia Rusijos dalimi per Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklus. Baltijos šalims pasitraukus iš BRELL, Rusijos regionas bus aprūpinamas elektra iš keturių naujų elektrinių, kurių bendras galingumas sieks apie vieną gigavatą.

Trys iš jų naudoja dujinį kurą, dar viena — anglies, yra statoma kaip atsarginė ir veiks "šaltojo rezervo" režimu.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

2018 metais Lietuva, Latvija, Estija, taip pat Lenkija ir Europos Komisija Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros tinklais. Tikimasi, kad galutinai Baltijos šalys turės palikti BRELL energijos žiedą ir prisijungti prie Europos energetikos sistemos iki 2025 m.

Pernai gegužę įvyko pirmieji tokie bandymai — 72 valandoms buvo sustabdytas elektros srautas iš Lietuvos ir priešinga kryptimi. Bandymai buvo pripažinti sėkmingais, neįvyko nė vienas elektros tiekimo sutrikimas.

Kaip ne kartą pastebėjo ekspertai, Rusija BRELL energetikos žiedo atsisakymo srityje padarė daug daugiau nei Baltijos šalys ir faktiškai visiškai paruošė Kaliningrado sritį autonominiam energetikos režimui, ko negalima pasakyti apie Baltijos šalis, kurios ieškodamos alternatyvių energijos šaltinių naudoja nestabilią energetinę jungtį.

Tegai:
elektros energija, elektra, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, Lietuva, Rusija, Kaliningrado sritis
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
Lietuvos vyriausybė patvirtino saugumo reikalavimus išeinant iš BRELL
Ekspertas: Kaliningrado sritis jau parodė, kad gali veikti be BRELL
Harvis Veinšteinas

Elžbieta II nusprendė pamokyti Harvį Veinšteiną

(atnaujinta 18:32 2020.09.21)
Karališkoji močiutė griežta ne tik Megan Markl, bet ir kitų kinematografo atstovų atžvilgiu: skandalingasis prodiuseris neteko garbės riterio titulo

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Karalienė Elžbieta II nusprendė Harvį Veinšteiną (Harvey Weinstein) išbraukti iš Britanijos imperijos ordino riterių sąrašo: dėl visko kaltas skandalingas amerikiečių prodiuserio įvaizdis.

Sekso skandalas aplink garsų kino prodiuserį kilo 2017 metais. Daugiau nei 80 moterų papasakojo apie prodiuserio vykdytą priekabiavimą ir smurtą. Tarp aukų yra garsių aktorių ir modelių, tarp kurių Angelina Jolie, Uma Thurman ir Ashley Judd. Po kaltinimų 68 metų Veinšteinas buvo atleistas iš savo korporacijos, o 2020 metų pavasarį jis buvo nuteistas 23 metams kalėjimo.

Elžbieta II griežta viskame, kas susiję ne tik su jos šeimos, bet ir su Britanijos karalystės garbe: Jos didenybė atėmė iš Harvio Veinšteino riterio titulą, kurį prodiuseris gavo už nuopelnus Didžiosios Britanijos kinematografui.

Paaiškėjo, kad po skandalo su prodiuseriu Britanijos politikai parašė laišką ministrui pirmininkui, reikalaudami atimti iš Veinšteino garbės apdovanojimą. Dabar prašymą apsvarstė ir patenkino pati karalienė, nes pagal reglamentą ordinas gali būti konfiskuotas iš asmenų, kurie kenkia garbės sistemos įvaizdžiui. Jos Didenybė juo rūpinasi ne mažiau uoliai nei karališkuoju protokolu, kurį Megan Markl ne kartą pažeidė.

Tegai:
karališkoji šeima, Elžbieta II, karalienė, Didžioji Britanija
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Harvis Veinšteinas nuteistas kalėti 23 metus
JAV dar keturios moterys apkaltino Harvį Veinšteiną išžaginimu