Elektros tinkla, archyvinė nuotrauka

"Pririš amžiams": Vilnius išsigando, kad Rusija paliks Lietuvą BRELL

91
(atnaujinta 10:05 2018.05.15)
Pasak buvusio Lietuvos ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, Maskvos energetikos projektai gali palikti Lietuvą priklausomą nuo Rusijos

VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. Rusija turi potencialią galimybę šantažuoti Lietuvą, vykstant elektros tinklų desinchronizavimui, kai Lietuva palieka BRELL susitarimą, pareiškė buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

"Kremlius pastaruoju metu realizuoja arba bando realizuoti du stambius energetinius projektus, turinčius aiškius geopolitinius tikslus. Pirmasis — Nord Stream 2, kuriuo siekiama didinti Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių priklausomybę nuo "Gazprom" tiekiamų dujų, tuo pačiu atsisakant dujų tranzito per Ukrainą ir taip sukeliant jai geopolitinę grėsmę", — Facebook paskyroje parašė Kubilius.

Antru tokiu projektu Kubilius laiko Baltarusijos AE, kuria "yra siekiama išlaikyti ir pajungti Lietuvą bei Baltijos valstybes elektros tiekimams iš Astravo AE, tuo pačiu stengiantis išlaikyti Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes BRELL sinchronizacinėje sistemoje".

Energija senka: kodėl Lietuva bandys įsikąst į alkūnę dėl Baltijsko AE >>

Kubilius mano, jog tai gali sukelti Lietuvai labai pavojingų geopolitinių pasekmių. Politiko nuomone, abu Kremliaus projektai yra "panašūs investicijų apimtimis". Norint Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims būti tinkamai pasirengusioms savarankiškai dirbti desinchronizuotu nuo BRELL sistemos režimu, reikia ne tik laidų į Lenkiją, bet ir vidinių pakankamų bazinių bei rezervinių elektros generavimo bei naujų vidinių elektros linijų.

"Tai atveria erdvę potencialiam Rusijos šantažui, kai Lietuvai tinkamai nepasirengus stabiliam darbui desinchronizuotu režimu, Kremlius ims gąsdinti Lietuvą, kad po 2020 m. ji bus atjungta nuo BRELL, dėl to tariamai patirs didelių nuostolių, o vienintelė sąlyga tam, kad Lietuvai būtų leista pasilikti iki 2025 metų BRELL sistemoje, bus keliamas reikalavimas įsileisti Astravo AE elektrą į Lietuvos rinką", — tvirtina Kubilius.

Tokiu būdu, Kubiliaus manymu, Kremlius laimės ne tik mūšį, bet ir karą. Vėliau, po 2025 metų, Lietuvai bus labai sunku nebeįleisti Astravo elektros į Lietuvą, o tai ne tik padarys Astravo AE pelningą, bet ir pririš Lietuvą amžiams prie BRELL sistemos.

Tai nėra pirmas kartas, kai Lietuvos politikai kaltina Rusiją planais "šantažuoti" Vilnių dėl energijos žiedo, iš kurio Baltijos respublikos išeina savo valia. Anksčiau Seimo narys Virgilijus Poderys ragino Energetikos ministeriją paspartinti sinchronizavimą su ES energetikos sistema, kad būtų išvengta priklausomybės nuo bendros Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemos.

Tuo tarpu, pasak daugelio ekspertų, pasitraukimas iš BRELL yra politinis sprendimas, kuris gali smarkiai paveikti paprastų Baltijos valstybių gyventojų kišenes, be to, sukurti rimtas technines problemas trims respublikoms ir padidinti biudžeto išlaidas. Taip, pasak Rusijos nacionalinio energetikos saugumo fondo generalinio direktoriaus Konstantino Simonovo, išėjimas iš BRELL ekonominiu požiūriu yra nenaudingas Lietuvai. Dabar Lietuvos vartotojai gauna elektros energiją gana mažomis kainomis, nepaisant to, kad Rusija galėtų naudoti monopolijos tiekėjo statusą.

 "Niekas ten nekelia kainų, priešingai, naujų tiekėjų atsiradymas sukelia kainų augimą, nes nepasiruošę tiekti energiją rusiškomis kainomis", — pabrėžė Simonovas.

91
Tegai:
BRELL, Andrius Kubilius, Baltarusija, Rusija, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (106)
Dar šia tema
Sutartis brangesnė už BRELL: ko imsis Lietuva vardan europietiškos turbinos
Ilgas atsisveikinimas su BRELL: Lietuvos vartotojų laukia nemalonios staigmenos
Lietuva išsigando, kad Rusija paliks BRELL žiedą anksčiau nei Baltijos šalys
Baltijos šalys prašo ES apmokėti jų atsijungimą nuo BRELL
ES užtikrins Rusijos elektros saugumą atjungiant Baltijos šalis nuo BRELL
Klaipėdos uostas

Pradėti uosto bangolaužių rekonstravimo darbai

(atnaujinta 13:57 2021.04.11)
Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Prasidėjo uosto bangolaužių rekonstravimo darbai, pranešama "Klaipėdos uostas" Facebook paskyroje.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pažymima, kad iš pradžių nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai, o įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų pergabenama ant šiaurinio molo.

"Rekonstruojant molus dirbs bemaž dešimt įvairios technikos, didžioji dalis jau yra pasiekusi Klaipėdą. Pagrindinės medžiagos – plieniniai įlaidai, vamzdiniai poliai, akmenys ir kt. — atgabenamos laivais bei sandėliuojamos AB KLASCO aikštelėje. Iš čia akvatorija bus plukdomos prie pietinio molo", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad pirmiausiai bus tvarkomas pietinis bangolaužis, šiaurinis molas, esantis Melnragėje, šiemet liks atviras gyventojams.

Tuo pačiu pranešama, kad uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės "Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG" ir Belgijos bendrovės "Herbosch – Kiere N.V." konsorciumas.

Tegai:
rekonstrukcija, darbas, Klaipėdos uostas
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu

(atnaujinta 10:03 2021.04.11)
Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, Kaune – 1,1 tūkst., o Klaipėdoje – beveik 740

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per pirmąją šių metų ketvirtį bendras įregistruotų nekilnojamojo turto sandorių skaičius buvo penktadaliu didesnis nei per praėjusius metus, augo visų pagrindinių NT objektų kategorijų pardavimai, skelbia Registrų centras. 

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 33,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 22 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-kovą, kai įregistruota 27,4 tūkst. sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 13,2 tūkst. NT sandorių - beveik dukart daugiau nei praėjusių metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Kovo mėnesio NT sandorių skaičiaus augimas neturėtų stebinti prisimenant, kad prieš metus būtent kovo viduryje šalyje pirmą kartą buvo įvestas karantinas ir tuomet visas šalies ekonominis gyvenimas, taip pat ir NT rinka, tarsi sustojo. Vis dėlto, palyginus su ankstesnių metų analogiškais laikotarpiais galima matyti, kad šiemet NT sandorių rinka išties aktyvi. Šį aktyvumą skatina tiek palyginti geri pirkėjų lūkesčiai ir neblėstantis noras investuoti į nekilnojamąjį turtą", — sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Pastebimas ir didesnis investicinio būsto pirkėjų suaktyvėjimas.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,5 tūkst. butų pardavimų,  arba 4 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį. Tik per kovą įregistruota  3,3 tūkst. pardavimų, kas yra 56 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą ir 26 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Bendri butų pardavimo skaičiai šiemet išlaiko pastaruosius keletą metų fiksuotą aktyvumą, kovo mėnesį augimas stebimas ir šalies didmiesčiuose. Kita pastebima tendencija — vis daugiau butų didžiuosiuose šalies miestuose įsigyja gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto jau turintys asmenys, tad, tikėtina, kad įsigytas butas skirtas investicijai. Analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos butų rinkas, galima pasakyti, kad šiemet iš visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų butų sandorių maždaug kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskirtas investiciniam", — komentuoja Rudzkis.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai, Kaune — 1,1 tūkst. (5,5 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 740 (18 proc. daugiau).

Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune — beveik kas ketvirtą. 

Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2020 metų sausio-kovo mėnesiais) padidėjo 18 proc., Klaipėdoje 26 proc., o Kaune sumažėjo 8 procentais.

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 24,5 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį ketvirtį. 

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 16,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 31 proc. daugiau nei per pirmus tris praeitų metų mėnesius. 

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras
Dar šia tema
Ekonomistas: vasarį vidutinė alga šalyje buvo maždaug 8,8 proc. didesnė nei pernai
Lietuvos ekonomistas papasakojo apie pandemijos poveikį gimstamumui
Ekonomikos atsigavimas Lietuvoje priklausys nuo vakcinavimo progreso
Vakcinacija Lietuvoje

Vilnius kviečia skiepytis vyresnius nei 55 metų gyventojus

(atnaujinta 17:12 2021.04.11)
Nuo balandžio 12 dienos, pirmadienio, popietės Vilnius dar labiau plės skiepijamųjų sąrašą — registracija "Pfizer" vakcina bus atverta 55–64 metų vilniečiams

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Vilnius skiepytis kvies vyresnius nei 55 metų gyventojus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Pabrėžiama, kad Vilnius pirmasis iš didmiesčių vakcinavo 55 proc. vyresnių nei 65 metų gyventojų, nuo praėjusio antradienio skiepytis kviečiami ir kontaktiniu būdu dirbantys pareigūnai bei prekybos sektoriaus darbuotojai bei strateginių įmonių darbuotojai (prioritetinė grupė 1.20), nuo penktadienio — neįgalūs ar neįgalius artimuosius slaugantys vilniečiai (prioritetinė grupė 1.18).

Tuo pačiu nuo šiandien, 16 val., iki pirmadienio popietės dar kartą išskirtinė galimybė registracijai sudaroma statistiškai jautriausiai koronavirusui gyventojų grupei — vyresniems nei 65 m. vilniečiams.

Nuo balandžio 12 dienos, pirmadienio, popietės Vilnius dar labiau plės skiepijamųjų sąrašą — registracija "Pfizer" vakcina bus atverta 55–64 m. vilniečiams.

"Velykų šventės nepraėjo be pasekmių — šiandien Santaros klinikose ir Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje baigiamos užpildyti sergantiems COVID-19 skirtos lovos. Ir daugiau nei pusė užėmusių jas — jaunesni nei 65 metų žmonės, tad turime paskubinti jų vakcinaciją, — teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Jos teigimu, amžiaus grupė nuo 55 metų apima nemažai pagal profesijas ar kitaip apibrėžtų prioritetinių grupių atstovų, kurie dar nėra vakcinuoti — mokytojai, pareigūnai, prekybos salių darbuotojai.

Tegai:
Vilnius, vakcinacija, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga