Elektros tinkla, archyvinė nuotrauka

"Pririš amžiams": Vilnius išsigando, kad Rusija paliks Lietuvą BRELL

88
(atnaujinta 10:05 2018.05.15)
Pasak buvusio Lietuvos ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, Maskvos energetikos projektai gali palikti Lietuvą priklausomą nuo Rusijos

VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. Rusija turi potencialią galimybę šantažuoti Lietuvą, vykstant elektros tinklų desinchronizavimui, kai Lietuva palieka BRELL susitarimą, pareiškė buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

"Kremlius pastaruoju metu realizuoja arba bando realizuoti du stambius energetinius projektus, turinčius aiškius geopolitinius tikslus. Pirmasis — Nord Stream 2, kuriuo siekiama didinti Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių priklausomybę nuo "Gazprom" tiekiamų dujų, tuo pačiu atsisakant dujų tranzito per Ukrainą ir taip sukeliant jai geopolitinę grėsmę", — Facebook paskyroje parašė Kubilius.

Antru tokiu projektu Kubilius laiko Baltarusijos AE, kuria "yra siekiama išlaikyti ir pajungti Lietuvą bei Baltijos valstybes elektros tiekimams iš Astravo AE, tuo pačiu stengiantis išlaikyti Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes BRELL sinchronizacinėje sistemoje".

Energija senka: kodėl Lietuva bandys įsikąst į alkūnę dėl Baltijsko AE >>

Kubilius mano, jog tai gali sukelti Lietuvai labai pavojingų geopolitinių pasekmių. Politiko nuomone, abu Kremliaus projektai yra "panašūs investicijų apimtimis". Norint Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims būti tinkamai pasirengusioms savarankiškai dirbti desinchronizuotu nuo BRELL sistemos režimu, reikia ne tik laidų į Lenkiją, bet ir vidinių pakankamų bazinių bei rezervinių elektros generavimo bei naujų vidinių elektros linijų.

"Tai atveria erdvę potencialiam Rusijos šantažui, kai Lietuvai tinkamai nepasirengus stabiliam darbui desinchronizuotu režimu, Kremlius ims gąsdinti Lietuvą, kad po 2020 m. ji bus atjungta nuo BRELL, dėl to tariamai patirs didelių nuostolių, o vienintelė sąlyga tam, kad Lietuvai būtų leista pasilikti iki 2025 metų BRELL sistemoje, bus keliamas reikalavimas įsileisti Astravo AE elektrą į Lietuvos rinką", — tvirtina Kubilius.

Tokiu būdu, Kubiliaus manymu, Kremlius laimės ne tik mūšį, bet ir karą. Vėliau, po 2025 metų, Lietuvai bus labai sunku nebeįleisti Astravo elektros į Lietuvą, o tai ne tik padarys Astravo AE pelningą, bet ir pririš Lietuvą amžiams prie BRELL sistemos.

Tai nėra pirmas kartas, kai Lietuvos politikai kaltina Rusiją planais "šantažuoti" Vilnių dėl energijos žiedo, iš kurio Baltijos respublikos išeina savo valia. Anksčiau Seimo narys Virgilijus Poderys ragino Energetikos ministeriją paspartinti sinchronizavimą su ES energetikos sistema, kad būtų išvengta priklausomybės nuo bendros Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemos.

Tuo tarpu, pasak daugelio ekspertų, pasitraukimas iš BRELL yra politinis sprendimas, kuris gali smarkiai paveikti paprastų Baltijos valstybių gyventojų kišenes, be to, sukurti rimtas technines problemas trims respublikoms ir padidinti biudžeto išlaidas. Taip, pasak Rusijos nacionalinio energetikos saugumo fondo generalinio direktoriaus Konstantino Simonovo, išėjimas iš BRELL ekonominiu požiūriu yra nenaudingas Lietuvai. Dabar Lietuvos vartotojai gauna elektros energiją gana mažomis kainomis, nepaisant to, kad Rusija galėtų naudoti monopolijos tiekėjo statusą.

 "Niekas ten nekelia kainų, priešingai, naujų tiekėjų atsiradymas sukelia kainų augimą, nes nepasiruošę tiekti energiją rusiškomis kainomis", — pabrėžė Simonovas.

88
Tegai:
BRELL, Andrius Kubilius, Baltarusija, Rusija, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (89)
Dar šia tema
Sutartis brangesnė už BRELL: ko imsis Lietuva vardan europietiškos turbinos
Ilgas atsisveikinimas su BRELL: Lietuvos vartotojų laukia nemalonios staigmenos
Lietuva išsigando, kad Rusija paliks BRELL žiedą anksčiau nei Baltijos šalys
Baltijos šalys prašo ES apmokėti jų atsijungimą nuo BRELL
ES užtikrins Rusijos elektros saugumą atjungiant Baltijos šalis nuo BRELL
Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Analitikas: Europos Sąjunga siekia Baltijos šalių pramonės likvidavimo

(atnaujinta 19:04 2020.07.14)
Už "žaliosios energetikos" šiuo metu slypi Rytų Europos pramonės potencialo sunaikinimo planas, mano "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Europos Komisija (EK) rudenį ketina pateikti šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įsipareigojimas dėl spartesnio taršos mažinimo Lietuvai gali būti per didelis iššūkis, praneša RuBaltic.ru su nuoroda į "Baltic Course".

Ši EK programa buvo planuojama jau seniai ir buvo vykdoma etapais, primena "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas. Pasak jo, už "žaliosios energetikos" slypi ketinimas sumažinti Rytų Europos pramonės potencialą.

"Tas pats procesas vyksta beveik 30 metų nuo 1990-ųjų. Jis susideda iš pramonės įmonių ir Rytų Europos pramonės potencialo išardymo, siekiant išplėsti gamybą Vakarų Europos šalyse. Iš esmės tai yra ilgalaikė Rytų Europos, buvusios socialistinės stovyklos, pramonės įmonių likvidavimo programa", — interviu Sputnik Lietuva sakė Lukašovas.

Jo manymu, labai lengva įgyvendinti planus pagal "žaliosios energetikos" programą, tereikia pašalinti pramonę, nes ji yra pagrindinė tų išteklių, skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido išmetimą, vartotoja.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

"Manau, kad viskas vyksta nuosekliai ir bus pasiekta galutinai panaikinus pramonę Rytų Europos šalyse, įskaitant Baltijos šalis", — padarė išvadą analitikas.

Europos Komisija rudenį ketina įvertinti siūlymus CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų sumažinti ne 30 proc., kaip yra numatyta dabar, o 50–55 procentais.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų, palyginti su 2005 metais, sumažinti 9 procentais.

Gegužės statistiniais duomenimis, Lietuva buvo tarp tų ES šalių, kuriose 2019 metais padidėjo anglies dioksido (CO2) išmetimo lygis.

Lietuva bando sumažinti CO2 išmetimą. Nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigaliojo transporto priemonių registravimo mokesčio įstatymo pataisos. Pagal pataisas apmokestinimo objektas bus M1 ir N1 klasių transporto priemonių (lengvųjų automobilių ir autobusų), išskyrus istorines motorines transporto priemones, kurias įregistravo savininkas, angliavandenilių išmetimas (CO2).

Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio tipo ir jo išmetamo anglies dioksido (CO2), jei šis skaičius viršija 130 gramų CO2 vienam kilometrui.

Tegai:
ES, Baltijos šalys, pramonė
Dar šia tema
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
"Gazprom" įvardijo neginčijamą Rusijos dujų pranašumą prieš JAV SGD
Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus
Dujų kompresorių stotis, archyvinė nuoytauka

Kritusios pasaulinės dujų kainos augino dujų srautus į Baltijos šalis

(atnaujinta 18:35 2020.07.14)
Šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,3 TWh gamtinių dujų, arba beveik 10 proc. daugiau nei pernai

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Nusistovėjus ypač žemoms dujų kainoms pasaulio rinkose, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" pastarąjį pusmetį jų transportavo daug daugiau jungtimi į Latviją, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai. 

Šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,3 teravatvalandžų (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų transportavimo į Kaliningrado sritį. Tai beveik 10 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai į Lietuvą buvo transportuota 14 TWh gamtinių dujų. 

Dujotiekių jungtimi Latvijos kryptimi buvo transportuota 2,5 TWh gamtinių dujų, tai yra dvigubai daugiau, palyginti su 2019 metų I pusmečiu, kai šia kryptimi buvo transportuota 1,2 TWh dujų.

Lietuvoje augo elektros gamybos apimtys 

Nors pirmąjį metų ketvirtį dėl šiltos žiemos dujų suvartojimas Lietuvoje buvo sumenkęs, pusmečio duomenys rodo, kad per šešis mėnesius dujų šalyje buvo suvartota tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu — 12,6 TWh. 

Suvartojimą Lietuvoje ženkliai didino elektros energiją pastarąjį laiką intensyviai generuojantys "Ignitis gamybos" įrenginiai. Didesnį nei įprasta dujų kaip elektros gamybos šaltinio panaudojimą lėmė itin žemos dujų kainos bei palanki situacija elektros rinkoje. 

"Iš itin konkurencingų dujų pastaruoju metu gaminama elektros energija kompensavo mažesnes šiltų žiemos mėnesių dujų transportavimo apimtis. Kritusi dujų sandorių kaina skatina ne tik didesnį dujų vartojimą, bet ir veikia kaip paskata aktyviai talpinti dujas į Inčukalnio dujų saugyklą Latvijoje. Saugyklos paklausa šiemet gerokai viršija jos techninius pajėgumus", — sako "Amber Grid" vadovas Nemunas Biknius. 

Per praėjusį pusmetį iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 72 proc. viso dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 28 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik du kartus, tai yra 85 proc. didesnis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

2019 metų I pusmetį  iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 43 proc. viso dujų kiekio, o vamzdynais — 57 proc.

Dujų transportavimas iš Baltarusijos per Lietuvą į Kaliningrado sritį per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 12,4 TWh ir buvo 8 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą buvo perduota 13,5 TWh gamtinių dujų. 

Dujos į Lietuvą tiekiamos per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą ir iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. 

2022 metais pradėjus veikti dujotiekių jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos, bus sukurtas dar vienas alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, užtikrinsiantis dujų tiekimą iš įvairių dujų šaltinių per Lenkiją į Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir Suomiją. 

Tegai:
dujos, kainos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Premjeras pažadėjo, kad nuo liepos pigs elektra ir dujos
Ekspertas: Lietuvoje vienos rusiškos dujos pakeičia kitas rusiškas dujas
Įvardytos šalys, kurių gyventojams dujos prieinamiausios
Rankos, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje miršta vienas keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu

(atnaujinta 22:50 2020.07.14)
Naujausiais duomenimis, respublikoje iš viso patvirtinti 1875 koronavirusinės infekcijos atvejai, mirė beveik 80 žmonių

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia koronaviruso atvejų 100 tūkstančių gyventojų yra vyresnių nei 85 metų amžiaus grupėje. Tai teigiama Aurelijaus Verygos Facebook pateiktoje informacijoje apie epidemiologinę situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos.

85+ grupėje sergamumo rodiklis yra 116,55 proc. 100 tūkst. žmonių. Šio amžiaus pacientų mirštamumas 100 tūkst. gyventojų yra 30,53. Pažymėta, kad 77,38 proc. šios amžiaus grupės pacientų, sergančių koronavirusu, buvo paguldyti į ligoninę.

Antroje vietoje pagal sergamumą buvo pacientai nuo 50 iki 54 metų (97,94 iš 100 tūkst. žmonių). Taip pat didelis sergamumas buvo užregistruotas tarp 45–49 metų amžiaus pacientų (96,90 100 tūkst. žmonių) ir 55–59 metų pacientų (92,86 100 tūkst. žmonių).

Dažniausiai Lietuvoje hospitalizuojami 75–79 metų (77,05 proc.), 80–84 metų (76,81 proc.), 70–74 metų (74,65 proc.) ir 65–69 metų (53,40 proc.) pacientai.

Be to, anot pranešimo, respublikoje mirė kas ketvirtas 75–79, 80–84 ir 85 metų amžiaus grupių pacientas.

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875. Iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė. Dabar šalyje yra paskelbta ekstremalioji padėtis.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras sakė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, tačiau kol kas padėtis stabili.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 12,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 566 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką
Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta