Pinigai, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė siūlo minimalią mėnesinę algą didinti iki 420 eurų

28
(atnaujinta 11:15 2018.05.17)
Minimalaus darbo užmokesčio kėlimas yra susijęs su ekonomikos augimo vaisių paskirstymu visiems bei pajamų nelygybės mažinimu

VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. Trišalėje taryboje Vyriausybės atstovai pasiūlė didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 420 eurų nuo 2019 metų sausio, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo metu MMA siekia 400 eurų, paskutinį kartą minimali alga 20-čia eurų didinta šių metų pradžioje.

Gegužės 15 dieną posėdžiavusi Trišalė taryba klausimą apsvarstė, bet sprendimo kol kas nepriėmė.

2015 metais Trišalės taryba buvo nutarusi MMA dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais. 

MMA pokyčius norint atsieti nuo politinio ciklo 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 procentai ir didesnis kaip 50 procentų.

MMA taip pati turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių ES valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.

Pasak, socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, minimalaus darbo užmokesčio kėlimas yra susijęs su ekonomikos augimo vaisių paskirstymu visiems bei pajamų nelygybės mažinimu. Lietuvos ekonomika auga sparčiai, todėl mūsų tikslas, kad tą pajustų visi Lietuvos gyventojai, o ne keletas. Minimalaus darbo užmokesčio didinimas būtinas ir dėl kainų augimo, kuris palietė visus žmones.

Minimalios algos didinimas daro įtaką ir kitų atlyginimų didėjimui šalyje.

Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
© Sputnik
Minimalus darbo užmokestis Europos šalyse
28
Tegai:
minimali mėnesinė alga (MMA), Vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje — mažiausias darbo užmokestis tarp Baltijos šalių
Šalies apskrityse mažėja vidutinis mėnesinio darbo užmokestis
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl užteršto grunto Klaipėdos uoste

(atnaujinta 17:54 2020.10.22)
Jau kelerius metus Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Klaipėdos teisėsaugininkai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimos aplinkos taršos ir užteršto grunto Klaipėdos uoste tvarkymo.

Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 str. 2 d., 228 str. 1 d. (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, piktnaudžiavimas).

"Uosto direkcija užterštą gruntą, iškastą uosto akvatorijoje, tvarko nenusižengdama įstatymams bei teisės aktams, darbai vykdomi turint visus reikalingus leidimus ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų", — teigia uosto spaudos tarnyba.

Uosto direkcija dar 2012 metais parengė užteršto grunto saugojimo aikštelės projektą, pagal kurį akvatorijoje iškastas užterštas gruntas yra saugiai sandėliuojamas specialiai įrengtoje aikštelėje. Užteršto grunto aikštelėje pagal specialią technologiją sandėliuojant iškastą marių gruntą užtikrinama, kad šis gruntas, supiltas į specialius geosintetinius konteinerius, į aplinką nepatenka.

Gruntas geosintetiniuose konteineriuose yra nusausinamas naudojant gamtai nekenksmingą technologiją. Akvatorijos dugne iškastas gruntas uždarais vamzdynais pasiekia užteršto grunto saugojimo aikštelę, kurioje sumaišomas su flokuliantu (medžiaga, kuri sulaiko kenksmingas medžiagas grunte), todėl į aplinką išpilamas tas pats marių vanduo. Užteršto grunto aikštelėje nevyksta jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų aplinkai kenksmingos medžiagos.

Šiuo metu užteršto grunto aikštelėje sandėliuojama apie 190 000 m3 uoste iškasto grunto.

Tegai:
koronavirusas, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Klaipėdos uostas priėmė amonio nitrato trąšų krovinį
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Išardys metalo laužui: kas laukia Lietuvos uosto praradus baltarusiškus krovinius
Klaipėdos uostas susiduria su grėsmėmis dėl Baltarusijos
Vėjo jėgainės, archyvinė nuotrauka

Energetikos įmonės įsipareigojo pradėti taupyti energiją

(atnaujinta 17:48 2020.10.22)
Lietuva per artimiausią dešimtmetį nacionaliniu mastu turi sutaupyti 27 TWh galutinės energijos

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Energetikos ministerija kartu su didžiausiomis energetikos įmonių grupėmis "Ignitis grupė" ir EPSO-G pasirašė susitarimus, kuriais įmonės įsipareigoja iki 2030 metų sutaupyti ne mažiau nei 1,6 TWh galutinės energijos, praneša spaudos tarnyba.

"Europos Sąjungos klimato ambicijos auga, todėl kiekviena valstybė privalo maksimaliai išnaudoti visas galimybes mažinti energetikos sektoriaus poveikį klimato kaitai. Prie to prisidės ir Energetikos ministerijos pasirašyti susitarimai su didžiausiomis energetikos įmonėmis dėl energijos sutaupymo tikslų. Šie susitarimai dešimtmečiui įtvirtina įmonių aiškus įsipareigojimus eiti tvarios ir pažangios energetikos keliu", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Viena iš svarbiausių krypčių, kurioms Lietuva kaip ir kitos ES šalys sieks mažinti neigiamą poveikį klimatui — energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Pagal Energetikos ministerijos sudarytus susitarimus, iki 2030 metų "Ignitis grupė" dukterinė įmonė "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) pasieks ne mažiau nei 1,6 TWh energijos sutaupymų. EPSO-G dukterinės įmonės "Amber Grid" bei "Litgrid" įsipareigojo iki 2030 metų sutaupyti ne mažiau nei 4,19 GWh galutinės energijos.

Susitarimuose numatyta, kad įmonės įgyvendins ekonomiškai pagrįstas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padės taupyti energiją pas galutinius vartotojus. Svarbiausios susitarimuose numatytos energijos taupymo priemonės apima išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos diegimą, kuri paskatins vartotojų elgsenos ir įpročių padidinant energijos vartojimo efektyvumą pasikeitimą, o taip pat įmonių veikloje suvartojamos energijos efektyvumo didinimą, diegiant aplinkai draugiškas ir efektyvias technologijas. Įmonės taip pat galės inicijuoti ir dalyvauti kituose galutinių vartotojų projektuose, taip pat deklaruoti ir kitų grupės įmonių pasiektus energijos sutaupymus.

Susitarimai su energetikos įmonėmis yra viena iš Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme numatytų priemonių. Įgyvendinusi visas įstatyme numatytas priemones, per artimiausius dešimt metų Lietuva iš viso planuoja sutaupyti ne mažiau kaip 27 TWh galutinės energijos.

Praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė oficialų Lietuvos nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) plano vertinimą, kuriame pažymėjo, kad Lietuva turės skirti papildomų priemonių išsikeltiems tikslams energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje.

Tegai:
Lietuva, Energetikos ministerija
COVID-19 testas

Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19

(atnaujinta 20:51 2020.10.22)
Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno šalies gyventojo indėlis, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tai reiškia, kad būtina laikytis prevencijos priemonių, o susirgus — patiems imtis veiksmų ir informuoti didelę riziką sąlytį turėjusius asmenis, kad jie izoliuotųsi ir informuotų NVSC, o ne laukti specialistų skambučio.

NVSC informuoja, kad šiuo metu vėluoja asmenų, kurių testai koronavirusinei infekcijai nustatyti teigiamai, epidemiologinė diagnostika. Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas.

Kaip elgtis susirgus?

  1. Izoliuotis.
  2. Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą: https://nvsc.lrv.lt/salyti-turejusiu-asmenu-anketa ir lauktų NVSC specialistų skambučio izoliacijoje.
  3. Kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų.
  4. Kai susisieks NVSC specialistas, teikti jo prašomą informaciją.

Kaip elgtis sąlytį turėjusiam asmeniui?

Sąlytį turėjęs asmuo — tai su užsikrėtusiuoju 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus.

Jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam COVID-19 ligai būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 valandas iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.

Didelės rizikos sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kuris:

  • su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą;
  • jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais;
  • buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių.

Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.

Tegai:
koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga papasakojo, kokiu atveju globos įstaigų pacientai bus vežami į ligonines
ULAC vadovas papasakojo apie kraujo grupės ir užsikrėtimo COVID-19 ryšį
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo