Perkūnija, archyvinė nuotrauka

EK skyrė beveik 17 mln eurų nukentėjusiems nuo liūčių Lietuvoje

31
(atnaujinta 21:01 2018.06.01)
Anksčiau Europos Komisija suteikė Lietuvos ūkininkams finansinę paramą daugiau nei devynių milijonų eurų sumai, tačiau ekspertai teigia, kad šių pinigų nepakanka ūkiams atnaujinti

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Europos Komisija skyrė beveik 17 milijonų eurų pernai nuo liūčių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, praneša Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba.

Europos Komisija patenkino Lietuvos žemės ūkio ministerijos prašymą ir iš ES Solidarumo fondo vienai iš pirmųjų Lietuvai skyrė 16,9 mln. eurų.

EK iš viso skyrė 34 milijonus eurų pirmosioms keturioms valstybėms narėms, kurios 2017 metais patyrė stichines nelaimes ir prašė paramos: Graikijai, Lenkijai, Lietuvai ir Bulgarijai.

2017 metais ilgalaikiai stiprūs lietūs padarė žalos ne tik žemės ūkio sektoriui, tačiau paveikė ir kitus sektorius: buvo pažeistos melioracijos ir drenažo sistemos, užlietos visuomeninės paskirties patalpos ir teritorijos, rajoniniuose keliuose atsivėrė smegduobės, išplovos.

Vyriausybė, įvertinusi susidariusią situaciją,  visoje Lietuvos teritorijoje  paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Dėl susidariusios kritinės situacijos pernai Žemės ūkio ministerija pateikė paraišką Europos Komisijai dėl lėšų Lietuvai skyrimo iš ES Solidarumo fondo. Vadovaujantis šio fondo nuostatomis, parama gali būti skiriama išlaidoms, padarytoms  atstatant viešosios infrastruktūros objektus. Artimiausiu metu vyks diskusijos su Europos Komisija dėl lėšų panaudojimo galimybių ir taisyklių.

Ministerijos duomenimis, Lietuvos ūkininkai pernai patyrė žalą deveik 40 milijonų eurų sumai.

Europos Komisija anksčiau patvirtino nutarimą, kuriuo nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė truputį daugiau nei devynių milijonų eurų kompensaciją.

31
Tegai:
liūtis, ūkininkai, kompensacija, Europos Komisija (EK), Lietuva
Temos:
Lietuvos nuostoliai dėl lietaus (18)
Dar šia tema
Lietuvos ūkininkai iki birželio 4-osios gali kreiptis kompensacijos už žuvusius pasėlius
Dėl ilgalaikių liūčių žalą patyrė 27% Lietuvos grūdinių pasėlių
EK skyrė 9,1 mln eurų paramos nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams
Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Analitikas: Europos Sąjunga siekia Baltijos šalių pramonės likvidavimo

(atnaujinta 19:04 2020.07.14)
Už "žaliosios energetikos" šiuo metu slypi Rytų Europos pramonės potencialo sunaikinimo planas, mano "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Europos Komisija (EK) rudenį ketina pateikti šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įsipareigojimas dėl spartesnio taršos mažinimo Lietuvai gali būti per didelis iššūkis, praneša RuBaltic.ru su nuoroda į "Baltic Course".

Ši EK programa buvo planuojama jau seniai ir buvo vykdoma etapais, primena "IFC Markets" analitikas Dmitrijus Lukašovas. Pasak jo, už "žaliosios energetikos" slypi ketinimas sumažinti Rytų Europos pramonės potencialą.

"Tas pats procesas vyksta beveik 30 metų nuo 1990-ųjų. Jis susideda iš pramonės įmonių ir Rytų Europos pramonės potencialo išardymo, siekiant išplėsti gamybą Vakarų Europos šalyse. Iš esmės tai yra ilgalaikė Rytų Europos, buvusios socialistinės stovyklos, pramonės įmonių likvidavimo programa", — interviu Sputnik Lietuva sakė Lukašovas.

Jo manymu, labai lengva įgyvendinti planus pagal "žaliosios energetikos" programą, tereikia pašalinti pramonę, nes ji yra pagrindinė tų išteklių, skatinančių šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido išmetimą, vartotoja.

Automobiliai sostinės gatvėse, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

"Manau, kad viskas vyksta nuosekliai ir bus pasiekta galutinai panaikinus pramonę Rytų Europos šalyse, įskaitant Baltijos šalis", — padarė išvadą analitikas.

Europos Komisija rudenį ketina įvertinti siūlymus CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų sumažinti ne 30 proc., kaip yra numatyta dabar, o 50–55 procentais.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų, palyginti su 2005 metais, sumažinti 9 procentais.

Gegužės statistiniais duomenimis, Lietuva buvo tarp tų ES šalių, kuriose 2019 metais padidėjo anglies dioksido (CO2) išmetimo lygis.

Lietuva bando sumažinti CO2 išmetimą. Nuo šių metų balandžio 1 dienos įsigaliojo transporto priemonių registravimo mokesčio įstatymo pataisos. Pagal pataisas apmokestinimo objektas bus M1 ir N1 klasių transporto priemonių (lengvųjų automobilių ir autobusų), išskyrus istorines motorines transporto priemones, kurias įregistravo savininkas, angliavandenilių išmetimas (CO2).

Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio tipo ir jo išmetamo anglies dioksido (CO2), jei šis skaičius viršija 130 gramų CO2 vienam kilometrui.

Tegai:
ES, Baltijos šalys, pramonė
Dar šia tema
Mokslininkai įrodė žmogaus įtaką globaliam atšilimui
"Gazprom" įvardijo neginčijamą Rusijos dujų pranašumą prieš JAV SGD
Meteorologai papasakojo apie klimato pokyčius per ateinančius penkerius metus
Dujų kompresorių stotis, archyvinė nuoytauka

Kritusios pasaulinės dujų kainos augino dujų srautus į Baltijos šalis

(atnaujinta 18:35 2020.07.14)
Šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,3 TWh gamtinių dujų, arba beveik 10 proc. daugiau nei pernai

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Nusistovėjus ypač žemoms dujų kainoms pasaulio rinkose, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" pastarąjį pusmetį jų transportavo daug daugiau jungtimi į Latviją, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai. 

Šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 15,3 teravatvalandžų (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų transportavimo į Kaliningrado sritį. Tai beveik 10 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai į Lietuvą buvo transportuota 14 TWh gamtinių dujų. 

Dujotiekių jungtimi Latvijos kryptimi buvo transportuota 2,5 TWh gamtinių dujų, tai yra dvigubai daugiau, palyginti su 2019 metų I pusmečiu, kai šia kryptimi buvo transportuota 1,2 TWh dujų.

Lietuvoje augo elektros gamybos apimtys 

Nors pirmąjį metų ketvirtį dėl šiltos žiemos dujų suvartojimas Lietuvoje buvo sumenkęs, pusmečio duomenys rodo, kad per šešis mėnesius dujų šalyje buvo suvartota tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu — 12,6 TWh. 

Suvartojimą Lietuvoje ženkliai didino elektros energiją pastarąjį laiką intensyviai generuojantys "Ignitis gamybos" įrenginiai. Didesnį nei įprasta dujų kaip elektros gamybos šaltinio panaudojimą lėmė itin žemos dujų kainos bei palanki situacija elektros rinkoje. 

"Iš itin konkurencingų dujų pastaruoju metu gaminama elektros energija kompensavo mažesnes šiltų žiemos mėnesių dujų transportavimo apimtis. Kritusi dujų sandorių kaina skatina ne tik didesnį dujų vartojimą, bet ir veikia kaip paskata aktyviai talpinti dujas į Inčukalnio dujų saugyklą Latvijoje. Saugyklos paklausa šiemet gerokai viršija jos techninius pajėgumus", — sako "Amber Grid" vadovas Nemunas Biknius. 

Per praėjusį pusmetį iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 72 proc. viso dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 28 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik du kartus, tai yra 85 proc. didesnis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

2019 metų I pusmetį  iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams buvo patiekta 43 proc. viso dujų kiekio, o vamzdynais — 57 proc.

Dujų transportavimas iš Baltarusijos per Lietuvą į Kaliningrado sritį per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 12,4 TWh ir buvo 8 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą buvo perduota 13,5 TWh gamtinių dujų. 

Dujos į Lietuvą tiekiamos per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą ir iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. 

2022 metais pradėjus veikti dujotiekių jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos, bus sukurtas dar vienas alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, užtikrinsiantis dujų tiekimą iš įvairių dujų šaltinių per Lenkiją į Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir Suomiją. 

Tegai:
dujos, kainos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Premjeras pažadėjo, kad nuo liepos pigs elektra ir dujos
Ekspertas: Lietuvoje vienos rusiškos dujos pakeičia kitas rusiškas dujas
Įvardytos šalys, kurių gyventojams dujos prieinamiausios
Rankos, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje miršta vienas keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu

(atnaujinta 22:50 2020.07.14)
Naujausiais duomenimis, respublikoje iš viso patvirtinti 1875 koronavirusinės infekcijos atvejai, mirė beveik 80 žmonių

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia koronaviruso atvejų 100 tūkstančių gyventojų yra vyresnių nei 85 metų amžiaus grupėje. Tai teigiama Aurelijaus Verygos Facebook pateiktoje informacijoje apie epidemiologinę situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos.

85+ grupėje sergamumo rodiklis yra 116,55 proc. 100 tūkst. žmonių. Šio amžiaus pacientų mirštamumas 100 tūkst. gyventojų yra 30,53. Pažymėta, kad 77,38 proc. šios amžiaus grupės pacientų, sergančių koronavirusu, buvo paguldyti į ligoninę.

Antroje vietoje pagal sergamumą buvo pacientai nuo 50 iki 54 metų (97,94 iš 100 tūkst. žmonių). Taip pat didelis sergamumas buvo užregistruotas tarp 45–49 metų amžiaus pacientų (96,90 100 tūkst. žmonių) ir 55–59 metų pacientų (92,86 100 tūkst. žmonių).

Dažniausiai Lietuvoje hospitalizuojami 75–79 metų (77,05 proc.), 80–84 metų (76,81 proc.), 70–74 metų (74,65 proc.) ir 65–69 metų (53,40 proc.) pacientai.

Be to, anot pranešimo, respublikoje mirė kas ketvirtas 75–79, 80–84 ir 85 metų amžiaus grupių pacientas.

Antradienio ryto duomenimis, bendras COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje siekia 1875. Iš jų 1571 pasveiko, 79 pacientai mirė. Dabar šalyje yra paskelbta ekstremalioji padėtis.

Anksčiau sveikatos apsaugos ministras sakė, kad antroji koronaviruso banga respublikoje gali prasidėti rugpjūtį. Anot jo, sveikatos apsaugos sistema jau pradėjo ruoštis antrajam protrūkiui, tačiau kol kas padėtis stabili.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 12,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 566 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keturiose Lietuvos savivaldybėse fiksuojamas itin didelis sergamumas COVID-19
ULAC vadovas papasakojo apie besimptomę COVID-19 formą ir medikų užsikrėtimo riziką
Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba
Iš Lietuvos į JAV išsiųsta kovai su COVID-19 skirtų apsaugos priemonių siunta