Elektros perdavimo linija, archyvinė nuotrauka

Lietuvos sinchronizacija su Vakarais blokuos kelią Astravo AE elektrai

84
(atnaujinta 15:41 2018.06.11)
Atjungus liniją, jungiančią Ignalinos AE pastotę su Baltarusija, bus mažinamas elektros pralaidumas ir atvertos galimybės atsiriboti nuo Astravo AE pagamintos elektros srautų patekimo tiek į Lietuvos, tiek į visos ES rinką

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Elektros energija, kuri bus gaminama Baltarusijos Astravo AE, negalės patekti į Lietuvą po jos elektro tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais, praneša Lietuvos energetikos ministerija.

Kaip teigia Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, šiaurės rytų Lietuvos (toliau ŠRL) perdavimo tinklo rekonstrukcijos tikslas — sinchronizacija su Vakarų Europos tinklais bei linijų atjungimas nuo Baltarusijos.

"Šis projektas mažins esamą elektros pralaidumą iš Baltarusijos ir ateityje užkirs galimybę elektros patekimui iš nesaugios Astravo atominės elektrinės. Taip pat leis pasirengti efektyviam linijų atjungimui su Baltarusija, pereinant prie sinchroninio darbo su Vakarų elektros sistema", — rašoma pranešime.

Įgyvendinant ŠRL pertvarkos projektą bus rekonstruotos dvi 330 kV transformatorių pastotės Ignalinoje ir Utenoje, o valdomas 330 kV šuntinis reaktorius iš Ignalinos pastotės bus perkeltas į 330 kV skirstyklą Elektrėnuose. Taip pat bus demontuota 750 kV aukštos įtampos linija, jungianti Ignalinos AE pastotę su Baltarusija.

Atjungiant šią pačią galingiausią elektros perdavimo liniją su Baltarusija, bus mažinamas elektros pralaidumas ir atvertos galimybės atsiriboti nuo Astravo AE pagamintos elektros srautų patekimo tiek į Lietuvos, tiek į visos ES rinką.

Dvi kitos 330 kV elektros perdavimo linijos tarp Lietuvos ir Baltarusijos ruošiamos atjungti, kai bus pereinama prie sinchroninio darbo režimo su kontinentinės Europos tinklais. Iki tol šios dvi linijos yra būtinos sistemos patikimumui užtikrinti. Projekto apimtyje jokios naujos elektros perdavimo linijos į Rytus nebus statomos, pabrėžia ministerija.

Anksčiau žiniasklaidoje atsirado pranešimų, kad vykstantys darbai paliks galimybę tiekti Astravo AE elektrą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šią informaciją pavadino "kenksmingomis spekuliacijomis". "Sinchronizacijos neįmanoma suprimityvinti iki tiesiog elektros laidų nukirpimo prie Baltarusijos sienos", — sakė jis.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė apie pasitraukimą iš BRELL energetikos žiedo (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos), norėdamos užtikrinti nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemos. Jos pasirašė memorandumą su Europos Komisija dėl sinchronizavimo su ES elektros tinklu iki 2025 metų.

Planuojama, kad Baltijos valstybės bus prijungtos per Lenkiją, jau per pastatytą jungtį "LitPol Link". Estija ir Latvija nesutinka su tokiu sprendimu, nes mano, kad jis yra "techniškai nepatikimas".

Lietuva jau pradėjo parengiamuosius desinchronizacijos su Rusijos energetikos sistema darbus. Pastočių šalies šiaurės rytuose rekonstrukcijos darbai, o taip pat elektros perdavimų linijų su Baltarusija išmontavimas bus baigti ne vėliau kaip 2021 metais.

84
Tegai:
Astravo AE, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (94)
Dar šia tema
Ekspertas papasakojo, kodėl Latvija pasirengusi likti be BRELL, nepaisydama Lietuvos
"Pririš amžiams": Vilnius išsigando, kad Rusija paliks Lietuvą BRELL
Sutartis brangesnė už BRELL: ko imsis Lietuva vardan europietiškos turbinos
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatytas 2021 metų valstybės biudžeto projektas

(atnaujinta 12:45 2020.10.20)
Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų. Kitų metų šalies biudžeto projektą svarstys naujos sudėties Seimas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Antradienį finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pristatė 2021 metų valstybės biudžeto projektą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje, pristatydamas biudžeto projektą teigė Vilius Šapoka.

"Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kai yra didelis netikrumas dėl ateities, tikrai privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms. <...> Antra, krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR. Tai yra investuoti į žmogišką kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą", — pabrėžė Šapoka.

2021 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pajamos į biudžetą

Numatoma, kad iš keturių pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro 91,2 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta beveik 8,320 mlrd. eurų arba 8,8 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2020 metais.

2021 metų biudžete prognozuojamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudarys 4,138 mlrd. eurų, pajamos iš akcizų sudarys 1,573 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio numatoma gauti 762,8 mln. eurų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский

Į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti 3,477 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

2021-aisiais valstybės biudžeto pajamas sieks daugiau kaip 9,121 mlrd. eurų, t. y. bus 7,4 proc. didesnės, nei numatoma gauti šiemet. Prognozuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys beveik 11,385 mlrd. eurų arba 8,7 proc. daugiau nei numatoma surinkti 2020 metais.

Išlaidos

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai (įskaitant ir "Sodros" biudžetą) — 7 335 mln. eurų. Palyginti su 2020 m., socialinei sričiai papildomai numatoma skirti 783 mln. eurų. Taip pat žymiai daugiau bus skiriama ekonomikai — iš viso 3,578 mlrd. eurų, ar 1,053 mlrd. eurų daugiau.

Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs — 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,732 mlrd. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų daugiau) bei kultūrai ir religijai — 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1,117 mlrd. eurų (16 mln. eurų daugiau), aplinkos apsaugai — 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau).

Planuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 15,490 mlrd. eurų arba beveik 2,712 mlrd. eurų daugiau negu 2020 metais. Valstybės biudžeto asignavimai neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 11,643 mlrd. eurų.

Palyginti su 2020 m., kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. Vaiko pinigai didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams — nuo 100 iki 110 eurų. Anot finansų ministro V. Šapokos, tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Dirbantiesiems taip pat numatyta, kad jų minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų). Kaip pažymėjo ministras, tai papildomai biudžetui kainuotų 13 mln. eurų.

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln.

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 metų valstybės biudžete numatomos didelės investicijos — planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų (1,3 mlrd. eurų sudarys ES lėšos, 29 mln. — eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų — valstybės biudžeto lėšos).

Kitų metų šalies biudžeto projektą, kuris antradienį pateiktas Seimui, toliau svarstys naujos sudėties parlamentas.

Pirmasis šio dokumento svarstymas Seime planuojamas lapkričio 24 dieną, antrasis svarstymas — gruodžio 17 dieną.

Tegai:
biudžetas, Seimas
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Lietuva per aštuonis šių metų mėnesius į biudžetus gavo mažiau pajamų nei planuota
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Mačiulis apie koronakrizę: niekam nebeįdomūs biudžetų deficitai ir valstybių skolos
Gedimino prospektas, archyvinė nuotrauka

Lietuva prisijungė prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo

(atnaujinta 11:48 2020.10.20)
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad Baltijos šaliai atsiranda naujos galimybės finansuoti infrastruktūros projektus

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuva nusprendė prisijungti prie "Trijų jūrų iniciatyvos" investicinio fondo, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius prioritetiniams projektams įgyvendinti turėtų skirti 20 milijonų eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad Baltijos šaliai atsiranda naujos galimybės finansuoti infrastruktūros projektus ir kartu sukuria praktines galimybes sustiprinti Europos ekonominį ryšį.

Jis pabrėžė, jog šis fondas, bendradarbiaudamas su privačiais investuotojais, reikšmingai prisidės prie tvarios ekonominės plėtros trijų jūrų regione, įgyvendindamas infrastruktūros projektus energetikos, transporto ir skaitmeninimo srityse.

Pagal šią iniciatyvą yra parengtas 48 projektų sąrašas, į kurį įtraukti ir šeši (elektros tinklų sinchronizacijos, GIPL, SGD terminalo įsigijimo, "Rail Baltica", "Via Baltica", "Vikingo") strategiškai svarbūs Lietuvai ir regionui projektai, kuriems įgyvendinti reikalinga politinė ir finansinė parama.

"Trijų jūrų iniciatyva" vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.

Tegai:
Vilius Šapoka, Finansų ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse
"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu
TVF: Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai ES
Dalia Grybauskaitė balsavo antrajame Seimo rinkimų ture

Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo antrajame Seimo rinkimų ture

(atnaujinta 12:31 2020.10.20)
Pirmajame rinkimų ture kadenciją baigusi šalies vadovė savo balsą taip pat atidavė išankstiniame balsavime

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Seimo rinkimų antrajame ture balsą iš anksto antradienį atidavė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

nuotrauka iš rinkimų apylinkės Grybauskaitė pasidalijo savo puslapyje socialiniame tinkle Facebook.

"Kad nereikėtų dejuoti ir piktintis – balsuok ir tu!", - parašė buvusi prezidentė. Už ką ji balsavo, neįvardijo.

Pirmojo balsavimo turo metu kadenciją baigusi šalies vadovė savo balsą taip pat atidavė išankstiniame balsavime.

Šį pirmadienį Lietuvoje prasidėjo išankstinis balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture. Kaip prieš dvi savaites, taip ir dabar, balsuoti iš anksto bus galima net keturias dienas – spalio 19-22 dienomis nuo 7 iki 20 valandos.

Antrasis balsavimo turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pirmame Seimo rinkimų ture, kuris vyko spalio 11 dieną, laimėjo konservatorių partija "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje (16 mandatų) yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Tegai:
Seimo rinkimai, rinkimai, Dalia Grybauskaitė
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
VRK: saviizoliacijoje esantys rinkėjai galės palikti izoliacijos vietą iki 3 valandų
Prokuratūra dėl Valinsko žodžių apie Tomaševskį pradėjo ikiteisminį tyrimą
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Vilniuje nežinomi asmenys bandė patekti į rinkimų apylinkę